Šokis
Ugnė Sasnauskaitė
Kitokia Kasablankos versija: kurti ryšį uostant batus
Tarptautiniame hiphopo šokio festivalyje „Urban Essentials“ – spektaklis „HIT 7AYT“
Šių metų tarptautinis hiphopo šokio festivalis „Urban Essentials“ prasidėjo į Kasablankos gatves nukėlusiu „Cie Chara“ (Marokas, Vokietija) trupės spektakliu „HIT 7AYT“. Choreografiją kūrę Yassine Alaoui Ismaili ir Friederike Frost bei keturi Maroko didmiestyje augę šokėjai pabandė prasklaidyti lapkričio debesis ekspresyviais personažais, arabiška ritmika, breiko ir lokingo stilistika.
Agnė Zėringytė
Pasiruošęs šokiui atiduoti gyvenimą
Pokalbis su šokėju Jonu Bernardu Kerteniu
Jonas Bernardas Kertenis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupės šokėjas, didžiojoje teatro scenoje pasirodantis jau ketvirtą sezoną. Sukūrė labai įvairius vaidmenis tiek klasikiniuose, tiek šiuolaikiniuose baleto ir šokio spektakliuose: Juokdarį „Barboroje Radvilaitėje“ (choreografė Anželika Cholina, LNOBT, 2011 m.), Mirtį „Čiurlionyje“ (choreografas Robertas Bondara, LNOBT, 2013 m.), Žmogų balete „Pradžioje nebuvo nieko“ (choreografė Živilė Baikštytė, LNOBT, 2023 m.), Jozefą K. „Procese“ (choreografas Martynas Rimeikis, LNOBT, 2017 m.), Leandrą „Arlekino milijonuose“ (choreografas Alexei Ratmansky, LNOBT, 2023 m.) ir daugelį kitų.
Miglė Markulytė
Vidinių transformacijų šviesoje
„Nuepiko“ premjera: muzikos ir šokio spektaklis „Žmogus mėnulyje“
Gyvename tokiais laikais, kai mintys apie apsilankymą mėnulyje pasirodo ne tik astronomijos, kosmoso kelionių ar mokslo bei technologijų, bet ir kasdienybės kontekste. Pastaruoju atveju mėnulis tampa fiktyvia pabėgimo nuo tikrovės (angl. escapism) erdve – ne tiek dangaus kūnu, kiek projekcijos paviršiumi, kuriame atsispindi dvasios ramybės troškimas.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Rugsėjis ir spalis
Jau visai netrukus savo šimtmetį minėsianti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė sezoną pradėjo spektakliu, kuris jos repertuare saugomas daugiau nei pusšimtį metų: Bogdano Pawłowskio „Snieguolė“ 1972 m. pastatyta dar Senajame operos ir baleto teatre, o 1988 m. atnaujinta naujuosiuose rūmuose.
Agnė Zėringytė
„Tai ne Romeo ir Džuljeta“ pasakoja tūkstančių žmonių istorijas
Pokalbis su šokėjais Povilu Jurgaičiu ir Dominyka Markevičiūte-Jurgaitiene
Ką tik praėjo vienas svarbiausių šalies šiuolaikinio šokio renginių – tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „AURA 35“. Programoje buvo galima išvysti ir išskirtinio braižo danų choreografo Palle Granhøjaus kūrinį „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. Kalbamės su šokėjais Povilu Jurgaičiu ir Dominyka Markevičiūte-Jurgaitiene, spektaklyje sukūrusiais jaunųjų Romeo ir Džuljetos vaidmenis.
Agnė Zėringytė
Teatras – mano namai
Pokalbis su baleto šokėju Jonu Lauciumi
Jonas Laucius – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vedantysis solistas, taip pat kuria vaidmenis Anželikos Cholinos šokio teatre. 2015 m. baigęs M.K. Čiurlionio menų mokyklą ir atlikęs praktiką Ženevos šokio centre, prisijungė prie LNOBT baleto trupės. Ne kartą nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“; 2016 m. tapo Metų baleto viltimi, o 2018 m. – Metų baleto solistu. Atlieka pagrindinius vaidmenis daugelyje LNOBT baleto spektaklių.
Agnė Zėringytė
Judesys – mūsų būtis ir esmė
Pokalbis su baleto šokėja Rūta Lataite
Rūta Lataitė – baleto šokėja, pasirodžiusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT), Anželikos Cholinos šokio teatro ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenose. Baigusi mokslus Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, ji prisijungė prie LNOBT baleto trupės. Sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Piaf“ (choreografas Mauro Bigonzetti, 2017), „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis, 2017), „Dienos, minutės“ (choreografas Rimeikis, 2019), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020) ir daugelyje kitų.
Helmutas Šabasevičius
Čiurlionis šoka
Baleto dienoraščiai
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis skeptiškai vertino baletą, kurį matė Camille’io Saint‑Saënso operoje „Samsonas ir Dalila“ Leipcige, užtat, sesers Jadvygos Čiurlionytės liudijimu, labai žavėjosi Isadoros Duncan kūryba, su kuria turėjo progą susipažinti Varšuvoje. Minint kompozitoriaus ir dailininko gimimo 150 metų jubiliejų, būtent šokio menininkai jam skyrė daugiausia savo darbų, kurie buvo ir dar bus parodyti pagrindinėse Lietuvos valstybinių, privačių ar mokyklinių teatrų scenose.
Ieva Tumanovičiūtė
Ką atsakytų žiūrovo kūnas
Tarptautinė festivalio „New Baltic Dance“ programa
Šių metų festivalio „New Baltic Dance“ šūkis – „kūnas kalba“. Atsakyti scenoje kalbančiam kūnui žiūrovo kūnas turi ribotas išraiškos galimybes – dažniausiai tik plojimus, retkarčiais trypimus ar šūksnius. Tačiau į šokio spektaklius įsijaučiama ir fiziškai, jie gali paskatinti šokti. Vienuose stebint, kaip judėdami šokėjai patiria malonumą ir laisvę, norisi dalyvauti, o kituose ne. Galima pasvajoti, kas būtų, jeigu žiūrovas galėtų ne tik ploti ar parašyti komentarą, bet ir sušokti atsaką į spektaklį – atsakyti kalbančiam kūnui kūnu?
Viktorija Sinicyna
Garso terapija ir protestas, kurio nebuvo
„Mirlitons“, „Unearth“ ir „NON+ULTRAS“ festivalyje „New Baltic Dance“
Ant neaukštos pakylos – du atlikėjai. Žiūrovai apsupę juos ratu. Judesio ir garso temperatūra kyla iki virimo. Ritmą diktuoja kaukšintys kulnai, į grindis trankomos lazdos, intensyvi elektronika. Sukuriamas gyvas griausmas, kuriam belieka pasiduoti.
