Šokis
Helmutas Šabasevičius
Tarp literatūros ir choreografijos
Baletas „Baubas“ Latvijos nacionalinėje operoje
Naujausias Latvijos nacionalinės operos baleto trupės spektaklis – Oleksandro Rodino baletas „Baubas. Siaubo naktys“, kurio premjera įvyko 2023 m. balandžio 20 d., – atgaivino vaikystės prisiminimus apie nedideliame ir dar nespalvotame televizijos ekrane žiūrėtą, ko gero, vieną pirmųjų sovietinių siaubo filmų, sukurtą 1967 m. pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą.
Ieva Tumanovičiūtė
Žiūrovo prisilietimas
Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ (II)
Pažintį su pirmoje teksto dalyje aprašytomis šokėjų asmenybėmis pratęsia susitikimas su švedų šokėju ir choreografu Sindri Runudde. Nors neretai interaktyvumas atbaido, dalyvauti jo spektaklyje „A Sensoral Lecture“ reiškia nurimti ir pajausti. Šokėjas leidžia žiūrovui įsiklausyti į savo kūną: kiekvienas turi puodelį su nulaužta ąsele, kurį gali liesti. Jaukų ir pagarbų santykį su žiūrovu kuriantis Runudde skatina dalyvauti tiek, kiek norisi. Kartais jis nurodo, kaip liesti indą, tarkim, labai švelniai per atstumą, susitelkiant į akimirką prieš pat prisilietimą, į tarp rankos ir objekto tvyrančią energiją, po to paspausti stipriau, užčiuopiant savo raumenis ir galiausiai kaulus. Stebint šokėjo judesius, malonu judėti nors rankomis ar glausti puodelį prie kūno.
Agnė Zėringytė
Šokdama esu kitoje būtyje
Pokalbis su baleto šokėja Darija Seliukaite
Baleto šokėja Darija Seliukaitė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė 2018 m., baigusi Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą. Kaip kordebaleto šokėja dalyvauja spektakliuose „Don Kichotas“, „Bajaderė“, „Spragtukas“ ir kt. Sukūrė pagrindinį Klaros vaidmenį balete vaikams „Užburtos akys“ (choreografė Edita Stundytė, 2022).
Greta Vilnelė
Šokiu keisti visuomenę
Oonos Doherty spektakliai festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Pernai „Naujajame Baltijos šokyje“ buvo parodytas žymaus graikų choreografo Dimitrio Papaioannou šokio spektaklis „Transverse Orientation“, tapęs ryškiausiu festivalio akcentu. Šiais metais didžiausią įspūdį padarė konfrontacijos siekiantis, aršiai pasaulio susiskaldymo problematiką narstantis choreografės Oonos Doherty spektaklis „Navy Blue“. Antrą kartą Vilniuje parodytas ankstesnis choreografės spektaklis „Hope Hunt“ tapo atskaitos tašku, leidžiančiu įvertinti per šešerius metus įvykusi jos kūrybos pagreitį. Airių kilmės menininkė pasižymi unikalia choreografine raiška ir socialiai bei politiškai angažuotu spektaklių turiniu. Tai maištinga kūrėja, turinti tvirtą požiūrį ir nebijanti jo išreikšti garsiai.
Greta Vilnelė
Pažvelgti kitaip
Programa „LT kūrėjai Europoje“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Iš Lietuvos scenos meno kūrėjų šiuolaikinio šokio atstovai išsiskiria kosmopolitiškumu: daugelis jų išvažiuoja studijuoti į užsienio mokyklas, dirba su garsiausiais Europos choreografais, nuolat keliauja į skirtingose šalyse vykstančias dirbtuves. „Naujojo Baltijos šokio“ lietuvių, kuriančių Europoje, platformos pasirodymuose šokėjai atskleidė ne tik aukštą techninio profesionalumo lygį, bet ir tvirtą, progresyvių konceptualių idėjų pagrindą, pasiduodantį ir žiūrovo interpretacijoms.
Ingrida Ragelskienė
Iš pasalų smogiantis katarsis
Du festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ spektakliai
Tarp dviejų „Naujajame Baltijos šokyje“ pamatytų spektaklių – „The Pretty Things“ ir „A Sensoral Lecture“ – žioji praraja. Gyvame žmogaus kūne iškaltas menas, judesiui tapati laisva, nesukaustyta, subtili mintis – tai kanadietės choreografės Catherine Gaudet kūrybinio darbo vaisiai, kuriais pasotinamas „Žavingų dalykų“ žiūrovas. O „Jutiminės paskaitos“ kūrėjas iš Švedijos Sindri Runudde, mano vertinimu, liko įkalintas egocentrizmo centrifugos arba tiesiog negailestingai permaltas, defragmentuotas ir čia pat be garso utilizuotas besiskirstančių festivalio žiūrovų sąmonėje, užfiksavusioje tik garsų pažadą – pristatyti meilės iš pirmo garso reiškinį.
Ieva Tumanovičiūtė
Šokėjų asmenybės
Festivalis „Naujasis Baltijos šokis ’23“ (I)
Per judesį šokėjai tyrinėja savo kūną, iš jo išsineria ir iš naujo į jį įsilieja, šoka, kad suprastų, kaip mato pasaulį, kad papasakotų istorijas, išjudėtų skausmą, pakylėtų, išjaustų kitą, paskatintų tai daryti žiūrovus. Kurdamas šių metų šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ parodytą monospektaklį 71BODIES 1DANCE Danielis Mariblanca pasitelkė gilųjį klausymąsi. Tam, kad šoktų žiūrovams, jis išklausė septyniasdešimt vieną translyčio asmens istoriją, išgirdo jas ne tik protu, bet ir kūnu, kad juo galėtų užrašyti savo paties ir kitų pasakojimus. Scenoje nuogas translytis vyras, įtempdamas raumenis ir išmėgindamas įvairias pozicijas, leidžia kūnui virsti nuolat kintančia materija – naujas judesys, kitoks rakursas kuria skirtingus pavidalus. Išsinėrimo iš odos šokis virsta įsiliejimo į savo kūną aktu.
Aistė Šivytė
Mokslinis tyrimas ir paskendusi žinutė
Du festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ spektakliai
Katalonų šokėjos Ainos Alegre spektaklis „Fandango & Other Cadences – Study 4“ – tarsi mokslinis tyrimas, tik čia nereikia vartyti A4 formato segtuvo, laužyti galvos, bandant suprasti formalius autoriaus išvedžiojimus, negirdėtas sąvokas, plėtojamas teorijas, nes šviesioje Nacionalinės dailės galerijos erdvėje du šokėjai šį tyrimą atlieka gyvai ir įtraukiai. Alegre nagrinėjimo objektas – tradicinis baskų, gyvenančių Ispanijos ir Prancūzijos pasienyje, šokis. Kartu su buvusiu baskų šokių šokėju Yannicku Hugronu ji atlieka tradicinio šokio žingsnelius, kurie po daugelio metų patirties yra amžiams įrašyti į šokėjo kūną. Iš viso šokio konteksto ištraukti judesiai prikausto dėmesį, jų pasikartojimas kuria savitą ritmą, o kartu pateikia užuominas apie šių šokių profilį, dominuojančias jų savybes – jėgą, ištvermę, bet kartu ir gracingumą.
Dovilė Zavedskaitė
Visa ta erotika
Programa „Roommates“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
„Naujojo Baltijos šokio ’23“ festivalį atidarė Nacionaliniam Marselio baleto teatrui vadovaujančios choreografų grupės „(La)Horde“ sudaryta programa „Roommates“. Atidarė po šešiskart per vakarą – du vakarus rodytos šešios trumpos ištraukos, žyminčios svarbiausias choreografines įtakas Nacionalinio Marselio baleto teatro dabarčiai. Rodėsi, nieko nebus – po devynias, penkiolika, dešimt minučių trunkantys kūriniai ar jų ištraukos nespės net apšildyti auditorijos. Bet čia niekas ir nesiruošė šildyti – ėmė kaitinti nuo pirmų akimirkų. Dabar galvoju: galbūt atlaikyti ne devynias ir ne penkiolika minučių tokio intensyvaus kūnų siausmo būtų net žmogiškai sunkiai pakeliama.
Ignas Zalieckas
Akių judesiai
Pokalbis su šokėja Marine Fernandez
Lione gimusi Marine Fernandez šokį studijavo Marselyje. Prieš atvykdama į Lietuvą, kelerius metus kaip šokėja keliavo po Vokietiją. 2016 m. prisijungė prie Kauno šokio teatro „Aura“ trupės.
