7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Ugnė Sasnauskaitė

Kitokia Kasablankos versija: kurti ryšį uostant batus

Tarptautiniame hiphopo šokio festivalyje „Urban Essentials“ – spektaklis „HIT 7AYT“

Šių metų tarptautinis hiphopo šokio festivalis „Urban Essentials“ prasidėjo į Kasablankos gatves nukėlusiu „Cie Chara“ (Marokas, Vokietija) trupės spektakliu „HIT 7AYT“. Choreografiją kūrę Yassine Alaoui Ismaili ir Friederike Frost bei keturi Maroko didmiestyje augę šokėjai pabandė prasklaidyti lapkričio debesis ekspresyviais personažais, arabiška ritmika, breiko ir lokingo stilistika.

Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „HIT 7AYT“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Agnė Zėringytė

Pasiruošęs šokiui atiduoti gyvenimą

Pokalbis su šokėju Jonu Bernardu Kerteniu

Jonas Bernardas Kertenis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupės šokėjas, didžiojoje teatro scenoje pasirodantis jau ketvirtą sezoną. Sukūrė labai įvairius vaidmenis tiek klasikiniuose, tiek šiuolaikiniuose baleto ir šokio spektakliuose: Juokdarį „Barboroje Radvilaitėje“ (choreografė Anželika Cholina, LNOBT, 2011 m.), Mirtį „Čiurlionyje“ (choreografas Robertas Bondara, LNOBT, 2013 m.), Žmogų balete „Pradžioje nebuvo nieko“ (choreografė Živilė Baikštytė, LNOBT, 2023 m.), Jozefą K. „Procese“ (choreografas Martynas Rimeikis, LNOBT, 2017 m.), Leandrą „Arlekino milijonuose“ (choreografas Alexei Ratmansky, LNOBT, 2023 m.) ir daugelį kitų.

Jonas Bernardas Kertenis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis balete „La Strada“.  M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis balete „La Strada“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis balete „La Strada“.  M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis balete „La Strada“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Miglė Markulytė

Vidinių transformacijų šviesoje

„Nuepiko“ premjera: muzikos ir šokio spektaklis „Žmogus mėnulyje“

Gyvename tokiais laikais, kai mintys apie apsilankymą mėnulyje pasirodo ne tik astronomijos, kosmoso kelionių ar mokslo bei technologijų, bet ir kasdienybės kontekste. Pastaruoju atveju mėnulis tampa fiktyvia pabėgimo nuo tikrovės (angl. escapism) erdve – ne tiek dangaus kūnu, kiek projekcijos paviršiumi, kuriame atsispindi dvasios ramybės troškimas.

Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Andrius Stakelė ir Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Andrius Stakelė ir Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Andrius Stakelė muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Andrius Stakelė muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Scena iš muzikos ir šokio spektaklio „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Scena iš muzikos ir šokio spektaklio „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Scena iš muzikos ir šokio spektaklio „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Scena iš muzikos ir šokio spektaklio „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Marius Pinigis muzikos ir šokio spektaklyje „Žmogus mėnulyje“. A. Gudo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Rugsėjis ir spalis

Jau visai netrukus savo šimtmetį minėsianti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė sezoną pradėjo spektakliu, kuris jos repertuare saugomas daugiau nei pusšimtį metų: Bogdano Pawłowskio „Snieguolė“ 1972 m. pastatyta dar Senajame operos ir baleto teatre, o 1988 m. atnaujinta naujuosiuose rūmuose.

Smiltė Mazūraitė ir Arata Yamamoto balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė ir Arata Yamamoto balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Edvinas Jakonis balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Edvinas Jakonis balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

„Tai ne Romeo ir Džuljeta“ pasakoja tūkstančių žmonių istorijas

Pokalbis su šokėjais Povilu Jurgaičiu ir Dominyka Markevičiūte-Jurgaitiene

Ką tik praėjo vienas svarbiausių šalies šiuolaikinio šokio renginių – tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „AURA 35“. Programoje buvo galima išvysti ir išskirtinio braižo danų choreografo Palle Granhøjaus kūrinį „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. Kalbamės su šokėjais Povilu Jurgaičiu ir Dominyka Markevičiūte-Jurgaitiene, spektaklyje sukūrusiais jaunųjų Romeo ir Džuljetos vaidmenis.

Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė ir Povilas Jurgaitis. Nemo Stultus nuotr.
Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė ir Povilas Jurgaitis. Nemo Stultus nuotr.
Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė. P. Jurgaičio nuotr.
Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė. P. Jurgaičio nuotr.
Povilas Jurgaitis. D. Markevičiūtės-Jurgaitienės nuotr.
Povilas Jurgaitis. D. Markevičiūtės-Jurgaitienės nuotr.
Spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ repeticijos. J. Griciaus nuotr.
Spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ repeticijos. J. Griciaus nuotr.
Spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ repeticijos. J. Griciaus nuotr.
Spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ repeticijos. J. Griciaus nuotr.
Agnė Zėringytė

Teatras – mano namai

Pokalbis su baleto šokėju Jonu Lauciumi

Jonas Laucius – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vedantysis solistas, taip pat kuria vaidmenis Anželikos Cholinos šokio teatre. 2015 m. baigęs M.K. Čiurlionio menų mokyklą ir atlikęs praktiką Ženevos šokio centre, prisijungė prie LNOBT baleto trupės. Ne kartą nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“; 2016 m. tapo Metų baleto viltimi, o 2018 m. – Metų baleto solistu. Atlieka pagrindinius vaidmenis daugelyje LNOBT baleto spektaklių.

Jonas Laucius balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius šokio spektaklyje „Karalių pasaka“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius šokio spektaklyje „Karalių pasaka“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Judesys – mūsų būtis ir esmė

Pokalbis su baleto šokėja Rūta Lataite

Rūta Lataitė – baleto šokėja, pasirodžiusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT), Anželikos Cholinos šokio teatro ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenose. Baigusi mokslus Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, ji prisijungė prie LNOBT baleto trupės. Sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Piaf“ (choreografas Mauro Bigonzetti, 2017), „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis, 2017), „Dienos, minutės“ (choreografas Rimeikis, 2019), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020) ir daugelyje kitų.

Rūta Lataitė ir Marius Miliauskas balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Marius Miliauskas balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Jeronimas Krivickas balete „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Jeronimas Krivickas balete „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Edvinas Jakonis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Edvinas Jakonis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Marius Miliauskas balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Marius Miliauskas balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Anastasija Čumakova balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Anastasija Čumakova balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Čiurlionis šoka

Baleto dienoraščiai

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis skeptiškai vertino baletą, kurį matė Camille’io Saint‑Saënso operoje „Samsonas ir Dalila“ Leipcige, užtat, sesers Jadvygos Čiurlionytės liudijimu, labai žavėjosi Isadoros Duncan kūryba, su kuria turėjo progą susipažinti Varšuvoje. Minint kompozitoriaus ir dailininko gimimo 150 metų jubiliejų, būtent šokio menininkai jam skyrė daugiausia savo darbų, kurie buvo ir dar bus parodyti pagrindinėse Lietuvos valstybinių, privačių ar mokyklinių teatrų scenose.

Jonas Laucius šokio spektaklyje „Karalių pasaka“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius šokio spektaklyje „Karalių pasaka“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „PraRegėjimai“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš baleto „PraRegėjimai“. D. Rimeikos nuotr.
„Pasaka II“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Pasaka II“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Vidujinis žvilgsnis“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Vidujinis žvilgsnis“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Iš savęs“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Iš savęs“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Homo est Spiritus“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Homo est Spiritus“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Triukšmas ryte“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Triukšmas ryte“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Laiškai nakčiai“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Laiškai nakčiai“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Ką atsakytų žiūrovo kūnas

Tarptautinė festivalio „New Baltic Dance“ programa

Šių metų festivalio „New Baltic Dance“ šūkis – „kūnas kalba“. Atsakyti scenoje kalbančiam kūnui žiūrovo kūnas turi ribotas išraiškos galimybes – dažniausiai tik plojimus, retkarčiais trypimus ar šūksnius. Tačiau į šokio spektaklius įsijaučiama ir fiziškai, jie gali paskatinti šokti. Vienuose stebint, kaip judėdami šokėjai patiria malonumą ir laisvę, norisi dalyvauti, o kituose ne. Galima pasvajoti, kas būtų, jeigu žiūrovas galėtų ne tik ploti ar parašyti komentarą, bet ir sušokti atsaką į spektaklį – atsakyti kalbančiam kūnui kūnu?

Scena iš šokio spektaklio „Harmonia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Harmonia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Harmonia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Harmonia“. D. Matvejevo nuotr.
Lovísa Ósk Gunnarsdóttir spektaklyje „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Lovísa Ósk Gunnarsdóttir spektaklyje „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
María del Mar Suárez La Chachi ir Lola Dolores spektaklyje „Taranto Aleatorio“. D. Matvejevo nuotr.
María del Mar Suárez La Chachi ir Lola Dolores spektaklyje „Taranto Aleatorio“. D. Matvejevo nuotr.
Lola Dolores ir María del Mar Suárez La Chachi spektaklyje „Taranto Aleatorio“. D. Matvejevo nuotr.
Lola Dolores ir María del Mar Suárez La Chachi spektaklyje „Taranto Aleatorio“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Sinicyna

Garso terapija ir protestas, kurio nebuvo

„Mirlitons“, „Unearth“ ir „NON+ULTRAS“ festivalyje „New Baltic Dance“

Ant neaukštos pakylos – du atlikėjai. Žiūrovai apsupę juos ratu. Judesio ir garso temperatūra kyla iki virimo. Ritmą diktuoja kaukšintys kulnai, į grindis trankomos lazdos, intensyvi elektronika. Sukuriamas gyvas griausmas, kuriam belieka pasiduoti.

François Chaignaud ir Aymericas Hainaux spektaklyje „Mirlitons“. D. Matvejevo nuotr.
François Chaignaud ir Aymericas Hainaux spektaklyje „Mirlitons“. D. Matvejevo nuotr.
„Mirlitons“. D. Matvejevo nuotr.
„Mirlitons“. D. Matvejevo nuotr.
François Chaignaud ir Aymericas Hainaux spektaklyje „Mirlitons“. D. Matvejevo nuotr.
François Chaignaud ir Aymericas Hainaux spektaklyje „Mirlitons“. D. Matvejevo nuotr.
„Mirlitons“. D. Matvejevo nuotr.
„Mirlitons“. D. Matvejevo nuotr.
„Unearth“. J. Battisti nuotr.
„Unearth“. J. Battisti nuotr.
„Unearth“. J. Battisti nuotr.
„Unearth“. J. Battisti nuotr.
„Unearth“. J. Battisti nuotr.
„Unearth“. J. Battisti nuotr.
„NON+ULTRAS“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„NON+ULTRAS“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 45  >>> Archyvas