Šokis
Dovilė Zavedskaitė
Visa ta erotika
Programa „Roommates“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
„Naujojo Baltijos šokio ’23“ festivalį atidarė Nacionaliniam Marselio baleto teatrui vadovaujančios choreografų grupės „(La)Horde“ sudaryta programa „Roommates“. Atidarė po šešiskart per vakarą – du vakarus rodytos šešios trumpos ištraukos, žyminčios svarbiausias choreografines įtakas Nacionalinio Marselio baleto teatro dabarčiai. Rodėsi, nieko nebus – po devynias, penkiolika, dešimt minučių trunkantys kūriniai ar jų ištraukos nespės net apšildyti auditorijos. Bet čia niekas ir nesiruošė šildyti – ėmė kaitinti nuo pirmų akimirkų. Dabar galvoju: galbūt atlaikyti ne devynias ir ne penkiolika minučių tokio intensyvaus kūnų siausmo būtų net žmogiškai sunkiai pakeliama.
Ignas Zalieckas
Akių judesiai
Pokalbis su šokėja Marine Fernandez
Lione gimusi Marine Fernandez šokį studijavo Marselyje. Prieš atvykdama į Lietuvą, kelerius metus kaip šokėja keliavo po Vokietiją. 2016 m. prisijungė prie Kauno šokio teatro „Aura“ trupės.
Agnė Zėringytė
Kiekvienas žingsnis turi prasmę
Pokalbis su baleto šokėja Haruka Ohno
Iš Japonijos kilusi baleto šokėja Haruka Ohno jau daugiau nei dešimt metų šoka Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Išsilavinimą įgijusi Niigatos baleto mokykloje Japonijoje ir „Escola de Dança do Conservatório Nacional“ Portugalijoje, 2011 m. ji prisijungė prie LNOBT baleto trupės ir sukūrė daugelį pagrindinių vaidmenų repertuaro spektakliuose.
Agnė Zėringytė
Būti geresnei už vakarykštę save
Pokalbis su balerina Emilija Šumacheryte
Emilija Šumacherytė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė 2018 m., baigusi mokslus Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, Loretos Bartusevičiūtės-Noreikienės vadovaujamoje klasėje. Sukūrė vaidmenis baletuose „Don Kichotas“, „Bajederė“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Pachita“ ir kt. Su balerina kalbėjomės prieš baleto „Arlekino milijonai“ premjerą.
Žilvinas Dautartas
Ar aktualus matriarchatas šiandien?
Apie Lietuvos choreografes
Taip, ir net labai. Ypač vyrams. Juk vis dažniau nuo seno jiems priklausiusios veiklos sritys užimamos suaktyvėjusių moterų. Tų, kurių nebetenkina buvęs toks populiarus, šiandien nebereikalingas postulatas „vaikas, virtuvė, bažnyčia“. Pirmiausia moterims buvo „užleistos“ pavienės sritys – švietimas, socialinė rūpyba, vėliau ir politika. Tik šokis kažkodėl nuo senovės buvo laikomas moterų teritorija, o vyrams teko lyg ir aptarnaujančio personalo likimas. Šokančių moterų partneriai turėjo tenkintis tuo, ką jiems skyrė šokio spektaklių kūrėjai – choreografai baletmeisteriai. Ir tai vyrus tenkino, juk jų paslaugų scenoje reikėjo tada, kai balerinoms buvo būtina atsikvėpti po variacijos, arba perkelti partnerei iš taško A į tašką B.
Helmutas Šabasevičius
Arlekinas atgyja
„Arlekino milijonai“ LNOBT
„Arlekino milijonai“ – naujausia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės premjera, kurios pirmieji spektakliai vyko kovo 24–25 ir 29–31 dienomis. Daugelyje pasaulio šalių žinomas Aleksejus Ratmanskis – choreografas archeologas, pagarsėjęs ne tik originaliais spektakliais, bet ir dėmesiu baleto istorijai. Jis LNOBT trupei ir žiūrovams padovanojo smagų reginį, nukeliantį į spalvingą ir lengvabūdišką fin de siècle epochą, kai grožio, meno ir pramogų pasaulyje buvo bandoma slėptis nuo artėjančių XX a. pradžios politinių ir socialinių negandų.
Helmutas Šabasevičius
Sapnai ir kaktusai
Šokio spektaklių premjeros Klaipėdoje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto trupės repertuaras praturtėjo dar trimis kūriniais – šokio spektaklių vakare „Sapnai ir kaktusai“, kurio premjera Žvejų rūmuose įvyko kovo 17 ir 18 d., parodyti lenkų choreografo Roberto Bondaros ir švedų choreografo Alexanderio Ekmano darbai. Jie sukurti jau prieš kurį laiką, tačiau vis stiprėjančios Lietuvos uostamiesčio baleto trupės pastangomis įgavo dar vieną įdomų pavidalą, tapsiantį ir šiuolaikinio Lietuvos baleto istorijos dalimi.
Agnė Zėringytė
Tarp taisyklių išmokau atrasti laisvę
Pokalbis su balerina Nora Straukaite
Balerina Nora Straukaitė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė pernai, tačiau jau pelnė šių metų Baleto vilties apdovanojimą. Vieną svarbiausių savo vaidmenų atliko M.K. Čiurlionio menų mokykloje, Anželikos Cholinos kurtame spektaklyje „Jūra“. Pradėjusi šokti LNOBT trupėje Straukaitė sukūrė vaidmenis klasikinio baleto spektakliuose „Spragtukas“, „Pelenė“, „Don Kichotas“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020) ir kt. Šiuo metu balerina ruošiasi dviem premjeroms – „Arlekino milijonai“ (LNOBT) ir „Dezdemona“ (choreografė Cholina).
Žilvinas Dautartas
(Ne)pralaimėta kova?
Apie Lili Navickytę‑Ramanauskienę
Vasario 5-ąją savo 90-ies metų jubiliejų būtų atšventusi ilgametė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Choreografijos (dabar Baleto) skyriaus vadovė Lili Navickytė‑Ramanauskienė, pirmoji klasikinio šokio pedagogė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą (1963 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje). Pradėjusi vadovauti Choreografijos skyriui, nuo pirmų žingsnių ji bene svarbiausia savo misija laikė klasikinio šokio mokiniams sudaryti sąlygas ne tik įgyti reikiamą pasirengimą, bet ir išmokti juo naudotis. O tam reikėjo ir bendraminčių, gebančių disponuoti ne vien žodiniu palikimu (mane taip mokė mano mokytojai, o tuos mokytojus mokė jų mokytojai ir t.t.).
Greta Vilnelė
Aukso vidurio beieškant
Šokio spektaklis „Tylėjimai“
Kovo 4 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko antra choreografo Pauliaus Prievelio šokio spektaklio „Tylėjimai“, sukurto su M.K. Čiurliono menų mokyklos šiuolaikinio šokio krypties mokinėmis ir Miglės Praniauskaitės šokio trupės šokėja, premjera. „Tylėjimai“ turi sąlyčio taškų su trupės „Nuepiko“ šokio spektakliu „Perdegimas“. Abiejuose kūriniuose trys šokėjai kuria abstrakčią choreografiją, abu kalba apie kritines žmogaus būsenas: „Perdegimas“ – apie fizinį ir emocinį išsekimą, o „Tylėjimai“ – vien apie psichologinę plotmę. Pastarojo choreografija kuriama tyrinėjant minčių nebuvimo ir chaotiško jų pertekliaus dinamiką.
