„Tuščias atsargumas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Naujausios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) premjeros, Louis Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“, afišoje – nedidukas paveikslas puošniais paauksuotais rėmais. Tai visai tinkamas sprendimas pristatyti spektaklį, muziejinį pačia geriausia šio žodžio prasme. Siužetas – Prancūzijos revoliucijos amžininkas, o muzika, režisūrinė ir choreografinė forma mena sudėtingą daugiau nei dviejų šimtų metų Europos baleto istoriją.








Lietuvos kūrėjų spektakliai festivalyje „New Baltic Dance“
Daugiausia atgarsio ir prieštaringų nuomonių sulaukia tie meno kūriniai, kuriais gebama įkūnyti visuomenės būsenas. Tokie yra drąsūs ir išsiskiriantys šių metų festivalio „New Baltic Dance“ lietuviškos programos spektakliai.








Apie kelis festivalio „New Baltic Dance“ spektaklius
Lovísos Ósk Gunnarsdóttir spektaklis „When The Bleeding Stops“ (Islandija), choreografės Maríos del Mar Suárez La Chachi darbas „Taranto Aleatorio“ (Ispanija) ir Agnietės Lisičkinaitės bei Gretos Grinevičiūtės kūrinys „Šokti 1000 metų“ (Lietuva) – trys šių metų tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „New Baltic Dance“ darbai, kuriuose jaučiausi panašiai: ne pernelyg arti šokio, bet labai arti žmogaus.








„Esmeralda“ Rygoje
Baletas „Esmeralda“, kurį pagal XIX a. populiarų Victoro Hugo romaną „Paryžiaus katedra“ ir Cesare’s Pugni muziką pastatė choreografas Jules’is Perrot, pirmą kartą buvo parodytas 1844 m. Jos Didenybės teatre Londone, o Esmeraldos vaidmenį sukūrė balete „Žizel“ išgarsėjusi Carlotta Grisi; pats choreografas atliko poeto Grenguaro vaidmenį, Febą vaidino Arthuras Saint-Léonas, Flior de Lis – Adelaide Frassi, Kvazimodą – Antoine’as Louis Coulonas.








Pokalbis su šokėju Victoru Coffy
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje Victoras Coffy šoka jau aštuntą sezoną. Studijų metus šokėjas praleido Paryžiuje – mokėsi Paryžiaus operos baleto mokykloje ir Prancūzijos aukštojoje nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje. Per savo karjeros metus Lietuvoje šoko daugelyje LNOBT repertuaro spektaklių.








„Mont Ventoux“ ir „Harmonia“ festivalyje „New Baltic Dance“
Tai greičiausiai įvyko tik kūrėjo mintyse, vaizduotėje ir laiške, bylojančiame, kad 1336-aisiais balandžio 26-ąją, pasiekęs viršukalnę, vadinamą Filiolus („Mažasis sūnus“), Francesco Petrarca atsivertė šv. Augustino „Išpažinimus“ ir netikėtai rado frazę: „Ir žmonės stebisi kalnų aukštumomis, galingomis jūros bangomis, plačiomis upių tėkmėmis, vandenyno sūkuriu ir žvaigždžių judėjimu, bet nesusimąsto apie save.“








Apie kordebaletą, ir ne tik
Saugokite senas nuotraukas. Jos gali daug papasakoti – ir apie tai, ką jau užmiršome, ir apie tai, ko nė nežinojome ar dar nežinome. Tad praskleisti užmaršties uždangą nusprendžiau atsitiktinai vartydamas šeimos archyvą. Dėmesį patraukė grupinė Valstybinio operos ir baleto teatro baleto trupės nuotrauka po Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ spektaklio 1956 m. birželio 1 dieną.
Pokalbis su šokėja Dominyka Markevičiūte
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) šokio studijas baigusi šokėja Dominyka Markevičiūtė šiemet nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už choreografo Luko Karvelio spektaklio „Kur krantas“ („Be kompanijos“, 2024) atlikimą. Ji taip pat dalyvauja danų choreografo Palle Granhøjaus šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ („Granhøj Dans“, 2023), audiovizualiniame šokio spektaklyje „Erase for Prosperity?“ (rež. Armanda Rudelytė, „Bloom Theory Theatre“, 2024) bei choreografės Lizos Baliasnajos sukurtame šokio ir judesio performanse „Chiaroscuro“ („Be kompanijos“, 2024).








Pokalbis su šiuolaikinio šokio menininke Greta Grinevičiute
Greta Grinevičiūtė – šiuolaikinio šokio menininkė, teatro ir kino aktorė, viena iš nepriklausomos šiuolaikinio šokio meno organizacijos „Be kompanijos“ įkūrėjų. Ji taip pat yra doktorantė, dėstytoja bei šokio filmų kūrėja. Kaip kino aktorė, Grinevičiūtė išgarsėjo Elenos vaidmeniu tarptautiniu mastu apdovanotame Marijos Kavtaradzės filme „Tu man nieko neprimeni“ (2023).








Pokalbis su šokėja Miryam Roca Cruz
Baleto šokėja iš Ispanijos Miryam Roca Cruz, baigusi Maríos de Ávilos šokio akademiją, kelis sezonus šoko Bulgarijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė 2020 m., dar siautėjant pandemijai. Cruz šoka tokiuose baletuose kaip „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Don Kichotas“, „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Parkas“ (chor. Angelinas Preljocajas, 2024), „Piaf“ (chor. Mauro Bigonzetti, 2017), „Barbora Radvilaitė“ (chor. Anželika Cholina, 2011) ir kiti.




