7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Helmutas Šabasevičius

Dvi su puse valandos apie meilę su laiminga pabaiga

„Tuščias atsargumas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Naujausios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) premjeros, Louis Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“, afišoje – nedidukas paveikslas puošniais paauksuotais rėmais. Tai visai tinkamas sprendimas pristatyti spektaklį, muziejinį pačia geriausia šio žodžio prasme. Siužetas – Prancūzijos revoliucijos amžininkas, o muzika, režisūrinė ir choreografinė forma mena sudėtingą daugiau nei dviejų šimtų metų Europos baleto istoriją.

Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Olesia Šaitanova balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Olesia Šaitanova balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Andrea Canei balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Andrea Canei balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Kertenis ir Laimis Roslekas balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Kertenis ir Laimis Roslekas balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Vilnelė

Atsigręžti į save

Lietuvos kūrėjų spektakliai festivalyje „New Baltic Dance“

Daugiausia atgarsio ir prieštaringų nuomonių sulaukia tie meno kūriniai, kuriais gebama įkūnyti visuomenės būsenas. Tokie yra drąsūs ir išsiskiriantys šių metų festivalio „New Baltic Dance“ lietuviškos programos spektakliai.

Igoris Shugaleevas ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Igoris Shugaleevas ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Nebekraujuoju, gliaudau saulėgrąžas, šoku tūkstantį metų

Apie kelis festivalio „New Baltic Dance“ spektaklius

Lovísos Ósk Gunnarsdóttir spektaklis „When The Bleeding Stops“ (Islandija), choreografės Maríos del Mar Suárez La Chachi darbas „Taranto Aleatorio“ (Ispanija) ir Agnietės Lisičkinaitės bei Gretos Grinevičiūtės kūrinys „Šokti 1000 metų“ (Lietuva) – trys šių metų tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „New Baltic Dance“ darbai, kuriuose jaučiausi panašiai: ne pernelyg arti šokio, bet labai arti žmogaus.

María del Mar Suárez La Chachi ir Lola Dolores spektaklyje „Taranto Aleatorio“. D. Matvejevo nuotr.
María del Mar Suárez La Chachi ir Lola Dolores spektaklyje „Taranto Aleatorio“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Lovísa Ósk Gunnarsdóttir spektaklyje „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Lovísa Ósk Gunnarsdóttir spektaklyje „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „When The Bleeding Stops“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Romano iliustracija

„Esmeralda“ Rygoje

Baletas „Esmeralda“, kurį pagal XIX a. populiarų Victoro Hugo romaną „Paryžiaus katedra“ ir Cesare’s Pugni muziką pastatė choreografas Jules’is Perrot, pirmą kartą buvo parodytas 1844 m. Jos Didenybės teatre Londone, o Esmeraldos vaidmenį sukūrė balete „Žizel“ išgarsėjusi Carlotta Grisi; pats choreografas atliko poeto Grenguaro vaidmenį, Febą vaidino Arthuras Saint-Léonas, Flior de Lis – Adelaide Frassi, Kvazimodą – Antoine’as Louis Coulonas.

Elza Leimane balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Elza Leimane balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Philipas Fedulovas balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Philipas Fedulovas balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Elza Leimane balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Elza Leimane balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Annija Kopštāle ir Kārlis Cīrulis balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Annija Kopštāle ir Kārlis Cīrulis balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Antonas Freimanas balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Antonas Freimanas balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Raimondas Martinovas ir Antonas Freimanas balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Raimondas Martinovas ir Antonas Freimanas balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Elza Leimane ir Raimondas Martinovas balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Elza Leimane ir Raimondas Martinovas balete „Esmeralda“. A. Zeltiņos nuotr.
Agnė Zėringytė

Nejutau, kad ką nors aukoju dėl baleto

Pokalbis su šokėju Victoru Coffy

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje Victoras Coffy šoka jau aštuntą sezoną. Studijų metus šokėjas praleido Paryžiuje – mokėsi Paryžiaus operos baleto mokykloje ir Prancūzijos aukštojoje nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje. Per savo karjeros metus Lietuvoje šoko daugelyje LNOBT repertuaro spektaklių.

Victoras Coffy balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Victoras Coffy balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Victoras Coffy ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Victoras Coffy ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych ir Victoras Coffy balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych ir Victoras Coffy balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Victoras Coffy balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Victoras Coffy balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych ir Victoras Coffy balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych ir Victoras Coffy balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Victoras Coffy ir Julija Šumacherytė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Victoras Coffy ir Julija Šumacherytė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Victoras Coffy ir Julija Šumacherytė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Victoras Coffy ir Julija Šumacherytė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Victoras Coffy balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Victoras Coffy balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kūnai, kurie mus išduoda

„Mont Ventoux“ ir „Harmonia“ festivalyje „New Baltic Dance“

Tai greičiausiai įvyko tik kūrėjo mintyse, vaizduotėje ir laiške, bylojančiame, kad 1336-aisiais balandžio 26-ąją, pasiekęs viršukalnę, vadinamą Filiolus („Mažasis sūnus“), Francesco Petrarca atsivertė šv. Augustino „Išpažinimus“ ir netikėtai rado frazę: „Ir žmonės stebisi kalnų aukštumomis, galingomis jūros bangomis, plačiomis upių tėkmėmis, vandenyno sūkuriu ir žvaigždžių judėjimu, bet nesusimąsto apie save.“

Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mont Ventoux“. D. Matvejevo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Praskleisti užmaršties uždangą

Apie kordebaletą, ir ne tik

Saugokite senas nuotraukas. Jos gali daug papasakoti – ir apie tai, ką jau užmiršome, ir apie tai, ko nė nežinojome ar dar nežinome. Tad praskleisti užmaršties uždangą nusprendžiau atsitiktinai vartydamas šeimos archyvą. Dėmesį patraukė grupinė Valstybinio operos ir baleto teatro baleto trupės nuotrauka po Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ spektaklio 1956 m. birželio 1 dieną.

Valstybinio operos ir baleto teatro baleto trupė po baleto „Miegančioji gražuolė“ spektaklio 1956 m. birželio 1 dieną. Asmeninio archyvo nuotr.
Valstybinio operos ir baleto teatro baleto trupė po baleto „Miegančioji gražuolė“ spektaklio 1956 m. birželio 1 dieną. Asmeninio archyvo nuotr.
Greta Vilnelė

Paaugti su kiekvienu spektakliu

Pokalbis su šokėja Dominyka Markevičiūte

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) šokio studijas baigusi šokėja Dominyka Markevičiūtė šiemet nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už choreografo Luko Karvelio spektaklio „Kur krantas“ („Be kompanijos“, 2024) atlikimą. Ji taip pat dalyvauja danų choreografo Palle Granhøjaus šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ („Granhøj Dans“, 2023), audiovizualiniame šokio spektaklyje „Erase for Prosperity?“ (rež. Armanda Rudelytė, „Bloom Theory Theatre“, 2024) bei choreografės Lizos Baliasnajos sukurtame šokio ir judesio performanse „Chiaroscuro“ („Be kompanijos“, 2024).

Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio performanse „Chiaroscuro“. M. Plepio nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio performanse „Chiaroscuro“. M. Plepio nuotr.
Dominyka Markevičiūtė ir Sidney Barnes šokio performanse „Chiaroscuro“. M. Plepio nuotr.
Dominyka Markevičiūtė ir Sidney Barnes šokio performanse „Chiaroscuro“. M. Plepio nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Erase for Prosperity?“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Erase for Prosperity?“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Greta Vilnelė

Kūrybos savianalizė suteikia stiprybės

Pokalbis su šiuolaikinio šokio menininke Greta Grinevičiute

Greta Grinevičiūtė – šiuolaikinio šokio menininkė, teatro ir kino aktorė, viena iš nepriklausomos šiuolaikinio šokio meno organizacijos „Be kompanijos“ įkūrėjų. Ji taip pat yra doktorantė, dėstytoja bei šokio filmų kūrėja. Kaip kino aktorė, Grinevičiūtė išgarsėjo Elenos vaidmeniu tarptautiniu mastu apdovanotame Marijos Kavtaradzės filme „Tu man nieko neprimeni“ (2023).

Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Birutė Kapustinskaitė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Birutė Kapustinskaitė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Agnė Zėringytė

Kiekvienas judesys – dalelė istorijos

Pokalbis su šokėja Miryam Roca Cruz

Baleto šokėja iš Ispanijos Miryam Roca Cruz, baigusi Maríos de Ávilos šokio akademiją, kelis sezonus šoko Bulgarijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė 2020 m., dar siautėjant pandemijai. Cruz šoka tokiuose baletuose kaip „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Don Kichotas“, „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Parkas“ (chor. Angelinas Preljocajas, 2024), „Piaf“ (chor. Mauro Bigonzetti, 2017), „Barbora Radvilaitė“ (chor. Anželika Cholina, 2011) ir kiti.

Miryam Roca Cruz balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Miryam Roca Cruz balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Miryam Roca Cruz balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Miryam Roca Cruz balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Miryam Roca Cruz choreografinėje kompozicijoje „Sielos“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Miryam Roca Cruz choreografinėje kompozicijoje „Sielos“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Miryam Roca Cruz. A. Muriel nuotr.
Miryam Roca Cruz. A. Muriel nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Benjaminas Thomas Davisas choreografinėje kompozicijoje „Dous Galos“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Benjaminas Thomas Davisas choreografinėje kompozicijoje „Dous Galos“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas ir Ernestas Barčaitis choreografinėje kompozicijoje „Dous Galos“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas ir Ernestas Barčaitis choreografinėje kompozicijoje „Dous Galos“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas ir Ernestas Barčaitis choreografinėje kompozicijoje „Dous Galos“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas ir Ernestas Barčaitis choreografinėje kompozicijoje „Dous Galos“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas ir Ernestas Barčaitis choreografinėje kompozicijoje „Dous Galos“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas ir Ernestas Barčaitis choreografinėje kompozicijoje „Dous Galos“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 45  >>> Archyvas