7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Lapkritis ir gruodis

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre viešėjusi Brno nacionalinio teatro (Čekija) baleto trupė parodė šiuolaikinę Piotro Čaikovskio „Gulbių ežero“ interpretaciją. Afišose didelėmis raidėmis išrašytus angliškus žodžius (šokio pasaulyje vis dažnesnis, tačiau papildomų prasmių spektakliui retai kada suteikiantis sprendimas) papildė teatro apatinėje fojė eksponuojami juodas ir baltas automobiliai, tačiau scenoje plasnojo gulbės.

Scena iš koncerto „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš koncerto „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė ir Svajūnas Valiūnas koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė ir Svajūnas Valiūnas koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Black and White“. C. Bachraty nuotr.
Scena iš spektaklio „Black and White“. C. Bachraty nuotr.
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Po debesuotu skliautu

„Romantizmo amžius“ meno pažinimo centre „Tartle“

„Italijos dangus, kiek man patirti teko, / atrodo tartum ledas, mėlio nuskalautas. / Man šimtąkart mielesnis debesuotas skliautas“ – į Grovo ir Telimenos diskusiją apie įkvėpti menininką galinčią aplinką pono Tado lūpomis įsijungė Adomas Mickevičius (į lietuvių kalbą „Poną Tadą“ išvertė Vincas Mykolaitis-Putinas ir Justinas Marcinkevičius).

Mykolas Elvyras Andriolis (1836–1893). Ar neateina? 1876. Pop., akv., pieštukas, baltalai
Mykolas Elvyras Andriolis (1836–1893). Ar neateina? 1876. Pop., akv., pieštukas, baltalai
Jonas Gotlibas Kislingas (1790–1846). Kunigaikštis Juozapas Poniatovskis, 1817. Pop., ofortas, akvatinta
Jonas Gotlibas Kislingas (1790–1846). Kunigaikštis Juozapas Poniatovskis, 1817. Pop., ofortas, akvatinta
Konstantinas Benediktas Antanas Kukevičius (1818–1840). Klausiant kelio, 1837. Drb., al.
Konstantinas Benediktas Antanas Kukevičius (1818–1840). Klausiant kelio, 1837. Drb., al.
Viljamo Šarpo (1749–1824) raižinys pagal vaškinę figūrą, sukurtą Katerinos Andras (1775–1860). Tadas Kosciuška, 1800/1855. Pop., vario raižinys
Viljamo Šarpo (1749–1824) raižinys pagal vaškinę figūrą, sukurtą Katerinos Andras (1775–1860). Tadas Kosciuška, 1800/1855. Pop., vario raižinys
Romanas Švoinickis (1845–1915). Provincijos menas, 1872. Drb., al.
Romanas Švoinickis (1845–1915). Provincijos menas, 1872. Drb., al.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Pasakų (ne)sekantys šokiai

Du spektakliai Latvijos nacionalinėje operoje

Dar šių metų kovą, lankantis Latvijos nacionalinėje operoje vykusiame koncerte „Didysis baleto šimtmetis“, į akis krito dviejų šokio spektaklių – „Hamletas“ ir „(Ne)sek man pasakų“ – premjeras balandžio 12 d. skelbianti afiša. Ji sudomino ne tik naujais Latvijos choreografijos vardais, bet ir tuo, kad „Hamleto“ šviesų dailininkas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meistras Levas Kleinas.

Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Antons Freimans ir Elza Leimane spektaklių afišoje.
Antons Freimans ir Elza Leimane spektaklių afišoje.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Ruduo

Rugsėjo 19–21 d.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė sezoną pradėjo naujausio darbo – vienaveiksmių spektaklių triptiko – serija. Į premjerose matytų šokėjų gretas jau įsilieja nauji artistai – Živilės Baikštytės „Pradžioje nebuvo nieko“ didesnius vaidmenis pirmą kartą atliko Aistis Kavaliauskas, Jeronimas Krivickas, Voicechas Žuromskas.

Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė ir Kipras Chlebinskas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė ir Kipras Chlebinskas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Zsolt Kovács (Sargybinis) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Zsolt Kovács (Sargybinis) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gediminas Švendravičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gediminas Švendravičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Karalienė be karūnos

Eduardo Balsio baletas Klaipėdos muzikiniame teatre

Prieš dvidešimt suvirš metų Klaipėdoje gimęs festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ jau ne kartą yra prisidėjęs prie Lietuvos šokio kultūros įvairovės stiprinimo. Šiais metais jo indėlis – ypatingas. Tai naujas vilniečio choreografo Martyno Rimeikio darbas – Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“, afišose pristatomas kaip šiuolaikinio šokio spektaklis (premjera – rugpjūčio 16 ir 17 d.).

Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaros pradžia

Vadinamieji charakteriniai šokiai – daugelio klasikinių baletų puošmena, leidžianti šokėjams atskleisti savo temperamentą ir artistiškumą, įvairių tautų stilizuotų sceninių šokių stilistinius skirtumus. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje daug metų šią discipliną dėsto nuostabi pedagogė Aušra Gineitytė, gebanti atskleisti jaunųjų šokėjų individualybę.

Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Naujos choreografijos erdvės

Aštuntasis „Kūrybinis impulsas“

2011 m. prie Lietuvos baleto trupės vairo stojęs choreografas Krzysztofas Pastoras metė gelbėjimo ratą tuomet merdėjusiai Lietuvos choreografijai – inicijavo „Kūrybinį impulsą“, padrąsindamas baleto artistus ir kitus su šokiu susijusius menininkus išbandyti jėgas kuriant choreografiją.

Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė, Milda Luckutė, Dorotėja Navickaitė ir Jonas Bernardas Kertenis kompozicijoje „Domino efektas“. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė, Milda Luckutė, Dorotėja Navickaitė ir Jonas Bernardas Kertenis kompozicijoje „Domino efektas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Miražas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Miražas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Iš archyvo į „Kablį“

„Newborn“ Stasys Krasauskas

Įdomu stebėti, kaip apsisukus laiko ratui naujoji menininkų karta su nuoširdžiu džiugesiu atranda tai, kas vyresnei kartai buvo estetiniai autoritetai. Vienas jų – grafikas Stasys Krasauskas (1929–1977), kurio kūrybos Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje gimusiems jauniesiems kūrėjams jau tenka ieškoti archyvuose, o savo atradimais dalintis erdvėse, kurios mažai asocijuojasi su meniniais praeities kūrėjų siekiais.

Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Matas Samulionis ir Andrius Laucevičius (Phun Thomas) spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Matas Samulionis ir Andrius Laucevičius (Phun Thomas) spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Balandis ir dešimt gegužės dienų

Senokai rodytas Ludwigo Minkaus „Don Kichotas“ sudomino naujais vaidmenimis – didesniais ir mažesniais, tačiau pastebimais ir suteikusiais šiam senoviniam baletui naujų atspalvių ir naujos energijos. Spektaklyje taip pat dalyvavo svečias iš Ukrainos nacionalinės operos Denysas Nedakas, jis šoko Bazilį ir padėjo Olesiai Šaitanovai sukurti žavingą Kitri paveikslą.

Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Dailė rojaus prieškambaryje

Knyga, skirta Vilniaus piešimo mokyklai

Rojaus prieškambariu Vilnių pavadino visame pasaulyje garsaus tapytojo Chaïmo Soutine’o kūrybos tyrinėtojas Michelis LeBrun-Franzaroli knygoje „Soutine. L’homme et le peintre...“, išleistoje 2015 metais. Dailės istorikės dr. Jolantos Širkaitės monografija „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“, kurią baigiantis jubiliejiniams Lietuvos valstybės metams išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas, paaiškina šią poetišką frazę ir suteikia progą atidžiai pažvelgti į XIX a. paskutinio trečdalio ir XX a. pirmųjų keliolikos metų Vilniaus meninį gyvenimą, kurio centre buvo Vilniaus piešimo mokykla. Knyga – didelė dovana Vilniaus ir visos Lietuvos dailės ir kultūros istorijos profesionaliems tyrėjams ir mėgėjams entuziastams. Tai iki šiol išsamiausias leidinys, pristatantis svarbiausią visam regionui dailės ugdymo įstaigą, kurios atšakos siekė ne tik gretimas, bet ir gerokai atokesnes šalis.

Ivanas Trutnevas, „Vandens šventinimo procesija“
Ivanas Trutnevas, „Vandens šventinimo procesija“
Įėjimas į Vilniaus piešimo mokyklą iš Pilies gatvės
Įėjimas į Vilniaus piešimo mokyklą iš Pilies gatvės
Ivanas Trutnevas, „Vežikas“
Ivanas Trutnevas, „Vežikas“
Vežikas. I. Trutnevo nuotr.
Vežikas. I. Trutnevo nuotr.
Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai 1912 m. Pirmas iš kairės – M. Kikoinas, dešinėje stovi F. S. Zarfinas
Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai 1912 m. Pirmas iš kairės – M. Kikoinas, dešinėje stovi F. S. Zarfinas
Monografijos „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“ viršelis
Monografijos „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“ viršelis
Ivanas Trutnevas, akvarelė. Valstybinės Tretjakovo galerijos nuos.
Ivanas Trutnevas, akvarelė. Valstybinės Tretjakovo galerijos nuos.
Ivanas Trutnevas, „Autoportretas“
Ivanas Trutnevas, „Autoportretas“
  PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas