Autorius: Helmutas Šabasevičius
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Balandis ir dešimt gegužės dienų
Senokai rodytas Ludwigo Minkaus „Don Kichotas“ sudomino naujais vaidmenimis – didesniais ir mažesniais, tačiau pastebimais ir suteikusiais šiam senoviniam baletui naujų atspalvių ir naujos energijos. Spektaklyje taip pat dalyvavo svečias iš Ukrainos nacionalinės operos Denysas Nedakas, jis šoko Bazilį ir padėjo Olesiai Šaitanovai sukurti žavingą Kitri paveikslą.
Helmutas Šabasevičius
Dailė rojaus prieškambaryje
Knyga, skirta Vilniaus piešimo mokyklai
Rojaus prieškambariu Vilnių pavadino visame pasaulyje garsaus tapytojo Chaïmo Soutine’o kūrybos tyrinėtojas Michelis LeBrun-Franzaroli knygoje „Soutine. L’homme et le peintre...“, išleistoje 2015 metais. Dailės istorikės dr. Jolantos Širkaitės monografija „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“, kurią baigiantis jubiliejiniams Lietuvos valstybės metams išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas, paaiškina šią poetišką frazę ir suteikia progą atidžiai pažvelgti į XIX a. paskutinio trečdalio ir XX a. pirmųjų keliolikos metų Vilniaus meninį gyvenimą, kurio centre buvo Vilniaus piešimo mokykla. Knyga – didelė dovana Vilniaus ir visos Lietuvos dailės ir kultūros istorijos profesionaliems tyrėjams ir mėgėjams entuziastams. Tai iki šiol išsamiausias leidinys, pristatantis svarbiausią visam regionui dailės ugdymo įstaigą, kurios atšakos siekė ne tik gretimas, bet ir gerokai atokesnes šalis.
Helmutas Šabasevičius
Ekspansija oro burbule
Performatyvus Vyčio Jankausko spektaklis
Pernai į trečią dešimtį įkopęs Vyčio Jankausko šokio teatras savo kūrybinę veiklą įprasmino atgaivindamas vieną iš geriausiai žinomų savo darbų – „Liepsnos virš šaltojo kalno“, o šiemet pristatė ir naują, jau keturioliktą darbą, kuriame ryškėja choreografo kūrybos atsinaujinimo kryptys.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Kovas ir kelios balandžio dienos
Kovo 19 d. dviejų dalių koncertą „Didysis baleto šimtmetis“ savo baleto istorijai paskyrė Latvijos šokio menininkai; jis vyko Latvijos operos pagrindinėje salėje ir pristatė išlikusius ir atgaivintus daugumos Latvijos choreografų kūrinius. Koncertą surengė Rygos choreografijos mokykla, o režisavo pedagogė ir choreografė Regīna Kaupuža. Šis sumanymas šiek tiek priminė kur kas kuklesnėmis galimybėmis Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus parengtą koncertą „Baleto atmintis“, 2016–2017 m. parodytą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Vasaris
Sausio pabaigoje užklupęs ir baigiantis vasariui atsinaujinęs gripas gerokai patrumpino planuotų pamatyti šokio spektaklių sąrašą, tačiau simboliniame dienoraštyje liko vienas kitas įrašas, užfiksavęs tiesioginius ir netiesioginius Lietuvos šokio kultūros įspūdžius.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Sausis
2018 m. pirmajame meno kultūros žurnalo „Krantai“ numeryje Skaidrė Baranskaja straipsnyje „Iš operų dingstantis baletas“ išsamiai apžvelgė operos ir baleto „santykių dramą“; jos įžvalgos atsigamino stebint po ilgesnio laiko į Vilnių pargrįžusią Giacomo Puccini ir Anthony Minghellos operą „Madam Baterflai“.
Helmutas Šabasevičius
Pavėluotas liūdesys
Hermanis / Brodskis / Baryšnikovas Vilniuje
Latvijos teatro režisieriaus Alvio Hermanio spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ besidomintiems XX a. pabaigos–XXI a. pradžios kultūra reklamuoti nereikia – lygiai kaip ir aiškinti, kas yra spektaklio kūrėjai. Visi trys jau tapo ženklais, vienetais, kuriais matuojamas aukštasis menas, virto tikromis ir sukurtomis legendomis, palikusiomis pėdsaką ir Lietuvos kultūros erdvėje.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Gruodis
Gruodį paminėtos kelių baleto solistų sukaktys – proga prisiminti Lietuvos baleto istoriją, kuri sparčiai artėja prie šimto metų jubiliejaus, ir jau dabar reikėtų galvoti, kaip triukšmingai jį atšvęsti. Gražią sukaktį 2018 m. atšventė ir paklausiausias šventinio sezono spektaklis – Piotro Čaikovskio „Spragtukas“.
Helmutas Šabasevičius
Nuo istorijos iki savirealizacijos
Šokio spektakliai „Pareiškiu – Brandir“ ir „Laikini šešėliai“ Vilniuje
Lietuvos šiuolaikinio šokio diskursą vis labiau veikia daugiakultūris kontekstas – Lietuvoje dirba nemažai su kitų šalių mokyklomis susijusių atlikėjų, vis dažniau čia savo kūrinių premjeras pristato kitose šalyse susiformavę choreografai.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
2018-ųjų ruduo
Pats seniausias Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaro spektaklis – lenkų kompozitoriaus Bogdano Pawłowskio baletas vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“, kurio premjera įvyko 1972-aisiais dar senuosiuose teatro rūmuose Jono Basanavičiaus gatvėje, – kartu yra ir pats jauniausias, nes jame savarankišką kūrybinį kelią pradeda vis naujos jaunųjų baleto šokėjų kartos.
