7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Apie meilę, išdavystę ir atleidimą

Baletas „Žizel“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Adolphe’o Adamo baletas „Žizel“ – reikšminga Lietuvos baleto tapatybės dalis. Į Valstybės teatro afišas įrašytas 1931-aisiais, šis romantizmo epochos šedevras, daugelį dešimtmečių statytas, tobulintas, redaguotas pačiuose įvairiausiuose pasaulio teatruose, Kaune, vėliau Vilniuje beveik nuolat buvo teatro repertuare, o paskutinė jo redakcija, kurios premjera įvyko 1985-aisiais, išsilaikė rekordiškai ilgai, daugiau nei tris dešimtmečius, ir subrandino kelių kartų Lietuvos baleto solistų talentus.

Greta Gylytė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Aliaksandra Ivanova ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Aliaksandra Ivanova ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas, Rūta Lataitė ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas, Rūta Lataitė ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley ir Lorenzo Epifani balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley ir Lorenzo Epifani balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Aleksandra Ivanova, Kristina Gudžiūnaitė, Voicechas Žuromskas ir Genadijus Žukovskis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Aleksandra Ivanova, Kristina Gudžiūnaitė, Voicechas Žuromskas ir Genadijus Žukovskis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Nerimastingos sielos

Baltiški simbolizmo dailės atgarsiai Nacionalinėje dailės galerijoje

2018-ųjų liepos viduryje, pakeliui į Avinjono festivalį stabtelėjus Paryžiuje, teko aplankyti paskutinę dieną Orsė muziejuje rodomą Baltijos šalių simbolistinės dailės parodą, kuriai buvo ilgai ruoštasi ir kuri tapo vienu svarbiausių nepriklausomybės šimtmetį mininčių Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūrinių renginių Prancūzijos sostinėje.

Ferdinandas Ruščicas, „Rudens vėjas (Tuštuma)“. 1901 m. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus nuos.
Ferdinandas Ruščicas, „Rudens vėjas (Tuštuma)“. 1901 m. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus nuos.
Johann Walter (1869–1932), „Valstiečių mergaitė“. Apie 1904 m. Latvijos nacionalinio dailės muziejaus nuos.
Johann Walter (1869–1932), „Valstiečių mergaitė“. Apie 1904 m. Latvijos nacionalinio dailės muziejaus nuos.
Antanas Žmuidzinavičius, „Sielvartas“. 1906 m. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus nuos.
Antanas Žmuidzinavičius, „Sielvartas“. 1906 m. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus nuos.
Ferdinandas Ruščicas, „Nec Mergitur“. 1904–1905 m. LNDM
Ferdinandas Ruščicas, „Nec Mergitur“. 1904–1905 m. LNDM
Ferdinandas Ruščicas, „Auksinis kambarys“. 1913 m. LNDM
Ferdinandas Ruščicas, „Auksinis kambarys“. 1913 m. LNDM
Ferdinandas Ruščicas, fotografo Jano Bulhako emblema. 1912 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Ferdinandas Ruščicas, fotografo Jano Bulhako emblema. 1912 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Parodos „Laukinės sielos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Parodos „Laukinės sielos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Parodos „Laukinės sielos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Parodos „Laukinės sielos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Helmutas Šabasevičius

Baletas tarp keturių sienų. II dalis

Baleto artistai atsako į klausimus

Dabar išgyvename keistą laiką. Labai dviprasmiški jausmai, nes kaip ir visada juk truputį laukiam atostogų, nes norisi pailsėti, sustoti, pabūti namie su šeima, atitrūkti, kad iš naujo pasiilgtume darbo. O dabar... tarsi ir laisvi, bet ir laukiame. Aš stengiuosi „neįjungti“ atostogų režimo, stengiuosi susidėlioti dienotvarkę su konkrečiais darbais ir tikslais, susikurti tam tikrą rutiną ir taip išbūti šį laiką. Žinoma, namų sąlygos mūsų profesijai nėra dėkingiausias variantas, tačiau visi tampam labai kūrybingi, kai tenka prisitaikyti ir rasti naujų būdų. Juolab kad visas pasaulis išgyvena tą patį. Baleto bendruomenė labai geranoriška, labai daug baleto pamokų iš daugelio teatrų galima rasti internete – su puikiais pedagogais ir artistais, sudėliotų taip, kad galima dirbti namie. Mes taip pat savo trupėje dirbam per pamokas videokonferencijos formatu.

Julija Stankevičiūtė. K. Pridotkaitės nuotr.
Julija Stankevičiūtė. K. Pridotkaitės nuotr.
Charlotte Lejeune. Asmeninio archyvo nuotr.
Charlotte Lejeune. Asmeninio archyvo nuotr.
J. Longley asmeninio archyvo nuotr.
J. Longley asmeninio archyvo nuotr.
Darija Seliukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Darija Seliukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Olesia Šaitanova. A. Zlunitzynos nuotr.
Olesia Šaitanova. A. Zlunitzynos nuotr.
Eimantė Šeškutė. Asmeninio archyvo nuotr.
Eimantė Šeškutė. Asmeninio archyvo nuotr.
J. Turkinos asmeninio archyvo nuotr.
J. Turkinos asmeninio archyvo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas tarp keturių sienų

Baleto artistai atsako į klausimus (I dalis)

Vieniems kalendoriuje pažymėti baleto spektakliai „Stebuklingas mandarinas“ (03 25) ir „Romeo ir Džuljeta“ (03 28) liks tik tušti įrašai, neįgyvendinti planai, nepatirti įspūdžiai, kitiems tai bus nesušokti vaidmenys, neišsipildę lūkesčiai, neišgyventas scenos jaudulys, nepatirtas gaivinantis kūrybos džiaugsmas. Kaip ir daugelis kitų scenos meno kūrinių Lietuvoje ir visame pasaulyje, kurio kultūros ritmą pakeitė koronavirusas. Meninis gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę, karantinas daugelį privertė stabtelėti, suteikė laiko apmąstymams, naujų kūrybos ir jos sklaidos formų paieškoms. Baleto menininkai – ne išimtis, tik jų kasdienis gyvenimas skiriasi nuo kitų teatro kūrėjų: jie yra ne tik artistai, bet ir muzikantai, privalantys kasdien skirti tinkamą dėmesį savo pagrindinio instrumento – kūno – kūrybinei parengčiai.

Marija Kastorina. A. Vasiliausko nuotr.
Marija Kastorina. A. Vasiliausko nuotr.
Maximas Clefosas. O. Steponkienės nuotr.
Maximas Clefosas. O. Steponkienės nuotr.
N. Adigamovos asmeninio archyvo nuotr.
N. Adigamovos asmeninio archyvo nuotr.
Saulė Auglytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Saulė Auglytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Inga Augutytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Inga Augutytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Urtė Bareišytė ir Voicechas Žuromskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Urtė Bareišytė ir Voicechas Žuromskas. Asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Revizijos ir vizijos

XX a. 5–6-ojo dešimtmečių studentų tapybos paroda „Titanike“

Užsukus į „Titanike“ veikiančią parodą „Revizija“, XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos Lietuvos dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) studentus aplanko miglotas déjà vu jausmas – atmintyje iškyla 1988–1989 metai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse sparčiai besikeičianti politinė, visuomeninė ir kultūrinė situacija ir tuomet dar iš tikrųjų Naujuosiuose instituto rūmuose surengta paroda, iš fondų iškėlusi ankstyvojo sovietmečio studentų kūrinius, daugiausia – teminius paveikslus iš dar ne tokios tolimos to meto klasikų jaunystės, ir sulaukusi nemažai prieštaringų vertinimų. Reiktų šią parodą prisiminti geriau, surasti trisdešimties metų senumo informaciją ir refleksijas spaudoje.

V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaris

Baigiantis 2019 metams Kaune įvykusi šokio trupės „Nuepiko“ premjera – spektaklis „Perdegimas“ – viltingai tęsia naujuosius Lietuvos šokio kultūros metus, šį vakarą Vilniuje, „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje. Tai vienas tų kūrinių, kuriuose iš tikrųjų svarbiausia yra kūnas ir judesys.

Scena iš baleto „Žiemos pasaka“. D. Yusupovo / Didžiojo teatro (Maskva) nuotr.
Scena iš baleto „Žiemos pasaka“. D. Yusupovo / Didžiojo teatro (Maskva) nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Mergaitė su degtukais“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Mergaitė su degtukais“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Mergaitė su degtukais“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Mergaitė su degtukais“. D. Labučio nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Žizel“. K. Orlovos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Žizel“. K. Orlovos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Sausis

Daugelio pasaulio šalių baleto trupėms gruodis ir sausis susiję su Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ spektaklių maratonu. Šis kalėdinis spektaklis vyravo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro afišose. Paskutinį šio sezono „Spragtuką“ buvo įdomu pamatyti pirmiausia dėl praėjusių metų debiutantų – Julijos Stankevičiūtės ir Jeronimo Krivicko, kurie toliau tvirtino, šlifavo, artistinėmis priemonėmis argumentavo savo personažus, tobulino techninės ir kūrybinės partnerystės jausmą.

Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Lapkritis ir gruodis

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre viešėjusi Brno nacionalinio teatro (Čekija) baleto trupė parodė šiuolaikinę Piotro Čaikovskio „Gulbių ežero“ interpretaciją. Afišose didelėmis raidėmis išrašytus angliškus žodžius (šokio pasaulyje vis dažnesnis, tačiau papildomų prasmių spektakliui retai kada suteikiantis sprendimas) papildė teatro apatinėje fojė eksponuojami juodas ir baltas automobiliai, tačiau scenoje plasnojo gulbės.

Scena iš koncerto „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš koncerto „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė ir Svajūnas Valiūnas koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė ir Svajūnas Valiūnas koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Black and White“. C. Bachraty nuotr.
Scena iš spektaklio „Black and White“. C. Bachraty nuotr.
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Po debesuotu skliautu

„Romantizmo amžius“ meno pažinimo centre „Tartle“

„Italijos dangus, kiek man patirti teko, / atrodo tartum ledas, mėlio nuskalautas. / Man šimtąkart mielesnis debesuotas skliautas“ – į Grovo ir Telimenos diskusiją apie įkvėpti menininką galinčią aplinką pono Tado lūpomis įsijungė Adomas Mickevičius (į lietuvių kalbą „Poną Tadą“ išvertė Vincas Mykolaitis-Putinas ir Justinas Marcinkevičius).

Mykolas Elvyras Andriolis (1836–1893). Ar neateina? 1876. Pop., akv., pieštukas, baltalai
Mykolas Elvyras Andriolis (1836–1893). Ar neateina? 1876. Pop., akv., pieštukas, baltalai
Jonas Gotlibas Kislingas (1790–1846). Kunigaikštis Juozapas Poniatovskis, 1817. Pop., ofortas, akvatinta
Jonas Gotlibas Kislingas (1790–1846). Kunigaikštis Juozapas Poniatovskis, 1817. Pop., ofortas, akvatinta
Konstantinas Benediktas Antanas Kukevičius (1818–1840). Klausiant kelio, 1837. Drb., al.
Konstantinas Benediktas Antanas Kukevičius (1818–1840). Klausiant kelio, 1837. Drb., al.
Viljamo Šarpo (1749–1824) raižinys pagal vaškinę figūrą, sukurtą Katerinos Andras (1775–1860). Tadas Kosciuška, 1800/1855. Pop., vario raižinys
Viljamo Šarpo (1749–1824) raižinys pagal vaškinę figūrą, sukurtą Katerinos Andras (1775–1860). Tadas Kosciuška, 1800/1855. Pop., vario raižinys
Romanas Švoinickis (1845–1915). Provincijos menas, 1872. Drb., al.
Romanas Švoinickis (1845–1915). Provincijos menas, 1872. Drb., al.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Pasakų (ne)sekantys šokiai

Du spektakliai Latvijos nacionalinėje operoje

Dar šių metų kovą, lankantis Latvijos nacionalinėje operoje vykusiame koncerte „Didysis baleto šimtmetis“, į akis krito dviejų šokio spektaklių – „Hamletas“ ir „(Ne)sek man pasakų“ – premjeras balandžio 12 d. skelbianti afiša. Ji sudomino ne tik naujais Latvijos choreografijos vardais, bet ir tuo, kad „Hamleto“ šviesų dailininkas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meistras Levas Kleinas.

Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Antons Freimans ir Elza Leimane spektaklių afišoje.
Antons Freimans ir Elza Leimane spektaklių afišoje.
  PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas