7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Impulsas, tampantis pulsu

Septintasis „Kūrybinis impulsas“ LNOBT

Jau septintą kartą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengtas choreografinių projektų koncertas „Kūrybinis impulsas“ – viena iš iniciatyvų, garantuojančių normalią šokio kultūros būtį ir raidą, užtikrinančių, kad daugiau mažiau tolygiai vystytųsi visi ją sudarantys komponentai.

Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Penkios atminties kryptys“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Penkios atminties kryptys“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Kristina Gudžiūnaitė šokio kompozicijoje „Love is just a xoxo“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Kristina Gudžiūnaitė šokio kompozicijoje „Love is just a xoxo“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Blossom of her soul“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Blossom of her soul“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Wait for me and I’ll come back“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Wait for me and I’ll come back“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Budrumo pamokos

Alaino Platelio „Nicht Schlafen“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“

Šiemet dvidešimt pirmą kartą surengtas tarptautinis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ jau virto istorija, baigiasi scenos meno sezonas, ir mintys krypsta link rudens, kada bus pradėtas imti naujų teatro ir šokio spektaklių bei projektų derlius. Vis dėlto Alaino Platelio spektaklis „Nicht Schlafen“, įtrauktas į festivalio programą, nesileidžia užmirštamas – ir dėl subjektyvių, ir dėl objektyvių priežasčių.

Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Aitvarai ir tramvajai

Estijos baleto spektakliai LNOBT

„Mieli lietuviai...“ – su maloniu estišku akcentu tris vakarus iš eilės mobiliuosius telefonus ragino išsijungti garso įrašas, kuriuo buvo pradedami Estijos nacionalinės operos gastroliniai spektakliai, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodyti gegužės 15–17 dienomis.

Scena iš baleto „Geismų tramvajus“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Geismų tramvajus“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas su audros kvapu

„Korsaro“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

XIX a. baleto paveldo atgaivinimo monopolis (su retomis išimtimis) priklauso Rusijos choreografams ir baletmeisteriams statytojams; su jų pagalba ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras į savo repertuarą įtraukė Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“ (2004) ir „Miegančiąją gražuolę“ (2006), Ludwigo Minkaus „Bajaderę“ (2007) ir „Don Kichotą“ (2016).

Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Korsaras“ prologas. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Korsaras“ prologas. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Vytautas „Siemens“ arenoje

Apie baltarusių baleto gastroles

„Nieko nėra nuostabesnio, kaip matyti Vladislovą Jogailą ir Jadvygą auksu ir brangakmeniais žibančiais drabužiais“, – 1816 m. Vilniaus miesto teatre pamatęs Juliano Ursyno Niemcewicziaus ir Karolio Kurpińskio operą „Jadvyga, Lenkijos karalienė“ susižavėjęs savo dienoraštyje įrašė Vilniaus universiteto studentas Teodoras Krasińskis. Po dviejų šimtų metų Vilniuje vėl pasirodė Jogaila ir Jadvyga, pavaizduoti Lenkijos karalių Jogailą deheroizuojančioje perspektyvoje – šį kartą kaip Baltarusijos valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre pastatyto Viačeslavo Kuznecovo baleto „Vytautas“ herojai, sudarę draugiją Lietuvos istorijos ikonoms – Vytautui, Onai Vytautienei, Kęstučiui, Birutei.

Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Jubiliejus užklupo scenoje

Balerinos Olgos Konošenko sukakčiai

Lietuvos operos ir baleto teatro solistę Olgą Konošenko pirmasis jubiliejus užklupo scenoje, pačiame kūrybinių, artistinių jėgų žydėjime. 1978 m. sausio 18 d. gimusi šokėja, M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventė, pedagogių Irenos Kalvaitytės-Požėrienės ir Jolantos Vymerytės auklėtinė teatre dirba nuo 1996-ųjų. Daugelis jos bendramokslių jau baigė šokėjos karjerą, o be Olgos Konošenko neįsivaizduojame ir klasikinių („Žizel“ – Mirta, „Bajaderė“ – Gamzati, „Don Kichotas“ – Gatvės šokėja), ir neoklasikinių („Romeo ir Džuljeta“ – Motina Kapuleti), ir šiuolaikinių („Piaf“) pastarųjų teatro sezonų spektaklių.

 

Jau baigiamajame Baleto skyriaus moksleivių koncerte 1996-aisiais šokusi pagrindinį vaidmenį Grand pas iš baleto „Pachita“, Konošenko pademonstravo solistės ambicijas, nors kelias į žvaigždes nebuvo lengvas ir greitas. Geri fiziniai duomenys, pedagogių, taip pat ir mamos Jelenos Saskovos, ilgus metus šokusios Lietuvos operos ir baleto teatre, patarimai – dar ne viskas; teko įdėti nemažai darbo, kad vienas paskui kitą rikiuotųsi mažesni ir didesni baleto spektaklių vaidmenys – vieni išlikę ilgesniam laikui, kiti – sužibėję ir užgesę.

Olga Konošenko (Alyvų fėja) ir Aurimas Paulauskas (Dezirė) balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Alyvų fėja) ir Aurimas Paulauskas (Dezirė) balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) ir Vytautas Kudžma (Radža) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) ir Vytautas Kudžma (Radža) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Mirta) balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Mirta) balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Jausmų įkvėptas šokis

Apie naujus vaidmenis balete „Romeo ir Džuljeta“

Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera įvyko 2016-ųjų rudenį, tačiau šis choreografo Krzysztofo Pastoro spektaklis vis pateikia staigmenų, pirmiausia susijusių su kintančia artistine jo medžiaga, todėl kyla noras pildyti, tikslinti įspūdžius, likusius po premjerinių spektaklių.

Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Kur traukia sugrįžti

Kas liko nepasakyta apie 2017-ųjų šokį

Praėję metai Lietuvos šokio kultūrai buvo dosnūs – sukurta nemažai naujų spektaklių, naujų vaidmenų, visose šokio erdvėse vyko intensyvus darbas, garantuojantis šios meno srities tradicijų tęstinumą ir žadantis naujų proveržių. Tačiau ne apie viską užteko laiko tinkamai pagalvoti, ne viskuo pavyko pasidalinti ar bent jau užfiksuoti.

„Archegono žemė“. M. Aleksos nuotr.
„Archegono žemė“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Martynas Ciuciulka balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Martynas Ciuciulka balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Dominyka Vosyliūtė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Dominyka Vosyliūtė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė ir Šarūnas Valiūnas balete „Palangos Juzė“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė ir Šarūnas Valiūnas balete „Palangos Juzė“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė balete „Raimonda“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė balete „Raimonda“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas su amerikietišku gaivalu

Harlemo šokio teatras Vilniuje

Lapkričio 12 ir 14 d. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, viešėjo greitai penkiasdešimtmetį švęsiantis Harlemo šokio teatras – amerikietiškos kultūros fenomenas, atspindintis savitas šios šalies tradicijas, įsitvirtinusias supinant daugiakultūres patirtis, ieškant ir surandant netikėtas jų dermes.

Jau kuris laikas Vilnių puošusios efektingos Harlemo šokio teatro afišos ragino galvoti apie vieną iš JAV kultūros fenomenų – afroamerikietišką jos diskursą, kurio fragmentai XX a. pirmojoje pusėje pasiekė Europą ir čia išpopuliarėjo džiazo muzikos pavidalais, suteikė įvairių impulsų moderniojo meno plėtrai.

„Sugrįžimas“. M. Aleksos nuotr.
„Sugrįžimas“. M. Aleksos nuotr.
„Pusiausvyra (Brolija)“ M. Aleksos nuotr.
„Pusiausvyra (Brolija)“ M. Aleksos nuotr.
„Pokyčiai“ M. Aleksos nuotr.
„Pokyčiai“ M. Aleksos nuotr.
„Harlemas mano mintyse“. M. Aleksos nuotr.
„Harlemas mano mintyse“. M. Aleksos nuotr.
„Indai“. M. Aleksos nuotr.
„Indai“. M. Aleksos nuotr.
„Čakona“ M. Aleksos nuotr.
„Čakona“ M. Aleksos nuotr.
„Šokant dangaus prieangyje (Meilės ir praradimo odės)“. M. Aleksos nuotr.
„Šokant dangaus prieangyje (Meilės ir praradimo odės)“. M. Aleksos nuotr.
„Brahmso variacijos“. M. Aleksos nuotr.
„Brahmso variacijos“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Azartiška pradžia

Lietuvos baletas pradėjo sezoną

Anksčiau daugiausia su klasikiniu repertuaru sietas Lietuvos baletas 2017–2018 m. sezoną pradėjo šiuolaikiniais spektakliais – Giedriaus Kuprevičiaus „Čiurlioniu“ ir baletų triptiku „Bolero+“, rodydamas pasiryžimą žengti koja kojon su laiku ir kratytis baleto, kaip muziejinės kultūros srities, įvaizdžio.

Nauji LNOBT baleto trupės artistai: Vilija Montrimaitė, Marija Kastorina, Victor Coffy, Giedrė Dapkutė, Julija Stankevičiūtė. M. Aleksos nuotrauka
Nauji LNOBT baleto trupės artistai: Vilija Montrimaitė, Marija Kastorina, Victor Coffy, Giedrė Dapkutė, Julija Stankevičiūtė. M. Aleksos nuotrauka
Olga Konošenko su Raphaëliu Landais. Paryžius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Olga Konošenko su Raphaëliu Landais. Paryžius. Asmeninio archyvo nuotrauka
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas