7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Latvių baletas Vilniuje

„Peras Giuntas“ ir „Karlsonas“ LNOBT

Baigėsi Estijos, Latvijos ir Lietuvos šimtmečiui skirtų šiose valstybėse veikiančių didžiausių teatrų mainai: gegužę susipažinę su teatro „Estonia“ „Goblinu“ ir „Geismų tramvajumi“, spalio 6 ir 7 d. vilniečiai matė du Latvijos nacionalinės operos baletus – „Perą Giuntą“ pagal Edvardo Griego muziką ir Jurio Karlsono „Karlsonas skrenda...“.

Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baleto sezono pradžiai – „Stebuklingas mandarinas“

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjera

LNOBT baleto trupė sezoną pradėjo atsinaujinusi – šokėjų gretas papildė trys Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventės – Darija Seliukaitė, Dominyka Vosyliūtė ir Emilija Šumacherytė, kurias baleto mėgėjai jau spėjo įsidėmėti mokykliniuose spektakliuose, koncertuose „Baleto atmintis“ bei baigiamuosiuose egzaminuose (merginų mokytoja – Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė).

Danielius Dolanas, Jeronimas Krivickas, Ernestas Barčaitis ir Mantas Daraškevičius balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Danielius Dolanas, Jeronimas Krivickas, Ernestas Barčaitis ir Mantas Daraškevičius balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Olesia Šaitanova balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Olesia Šaitanova balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis, Tomas Ceizaris, Aistis Kavaliauskas ir Tomas Kratkovskis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis, Tomas Ceizaris, Aistis Kavaliauskas ir Tomas Kratkovskis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Igoris Zaripovas balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Igoris Zaripovas balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Victor Coffy balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Victor Coffy balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Isaac Evans balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Isaac Evans balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas ant ratų

Grupės „Classic Art. Ballet motion company“ koncertas

Legendinė balerina Anna Pavlova, 1911 m. įkūrusi savo trupę ir palikusi saugią Sankt Peterburgo imperatoriškojo Marijos teatro pastogę, ryžosi pati užkariauti pasaulį ir meile baletui užkrėtė ne tik Europos, bet ir Australijos, Peru, Honkongo, Kinijos, Brazilijos, Argentinos, Egipto, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Venesuelos, Meksikos bei daugelio kitų šalių žiūrovus.

Grupė „Classic Art. Ballet motion company“. Organizatorių nuotr.
Grupė „Classic Art. Ballet motion company“. Organizatorių nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Teatro miestas

Keli įspūdžiai iš Avinjono teatro festivalio

Jau suskaičiuotas paties svarbiausio metų teatro įvykio – 72-ojo Avinjono festivalio – derlius: 47 spektakliai, 224 vaidinimai keturiasdešimtyje pačių įvairiausių sceninių aikštelių mieste ir greta jo, 151 643 žiūrovai. Įspūdingi skaičiai miestui, kuriame, 2015 m. duomenimis, gyvena 92 130 žmonių.

 

Aplankyti šių metų festivalį vertėjo jau vien dėl to, kad dažniau nei įprasta jo afišose mirgėjo žinomi vardai iš Lietuvos. Pagrindinėje programoje vienoje didžiausių festivalio stacionarių scenų – Opéra Confluence – liepos 17–21 d. nuo 18 val. suvaidinti penki Molière’o „Tartiufai“ (režisierius Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Off programoje dalyvavo Artūro Areimos teatras, pristatęs Falko Richterio „Po ledu“ (vaidinta kasdien nuo liepos 8 iki 24 d. (išskyrus 12 ir 19 d.), spektaklių pradžia – 10 val. 30 min.), o toje pačioje Off programoje liepos 13–15 ir 17 d. be ketvirčio dešimtą vakaro rodytas Irano Gaipo „Korkuto prakeiksmas“, kurį režisierius Jonas Vaitkus 2014 m. pastatė Kazachijos valstybiniame akademiniame Muchtaro Omarchanuly Auezovo dramos teatre.

Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „May He Rise and Smell the Fragrance“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „May He Rise and Smell the Fragrance“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Pur Présent“.  Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Pur Présent“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Raimundas Hoghe’as spektaklyje „36, Avenue Georges Mandel“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Raimundas Hoghe’as spektaklyje „36, Avenue Georges Mandel“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Sirtakis pajūryje

Baletas „Graikas Zorba“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Įprasta, kai iš scenos į sceną keliauja šimtamečiai klasikinio baleto pastatymai, kiekviename teatre įgyjantys vis naujų bruožų, tačiau kuriami prisilaikant tam tikro choreografinio kanono. O štai šiuolaikiniai baleto ir šokio spektakliai ilgaamžiškumu nepasižymi.

Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) ir Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) ir Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) ir Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) ir Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Nepasimiršę šokiai

Įspūdžiai iš baleto mokyklų baigiamųjų koncertų

Pasibaigus mokslo metams dauguma Lietuvoje veikiančių šokio ir baleto mokyklų surengė baigiamuosius koncertus, kurių įspūdžiai per vasarą nepasimiršo, o artėjant naujam šokio sezonui prašosi bent trumpai užfiksuojami.

Edvinas Jakonis M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Edvinas Jakonis M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Paulina Čistovaitė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte.
Paulina Čistovaitė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte.
Dominyka Vosyliūtė ir Martynas Čiučiulka M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Dominyka Vosyliūtė ir Martynas Čiučiulka M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Kamilė Pilibaitytė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Kamilė Pilibaitytė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Milda Luckutė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Milda Luckutė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Erikas Žilaitis M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Erikas Žilaitis M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Rygos choreografijos mokyklos auklėtinė Polina Kopilova M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Rygos choreografijos mokyklos auklėtinė Polina Kopilova M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Impulsas, tampantis pulsu

Septintasis „Kūrybinis impulsas“ LNOBT

Jau septintą kartą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengtas choreografinių projektų koncertas „Kūrybinis impulsas“ – viena iš iniciatyvų, garantuojančių normalią šokio kultūros būtį ir raidą, užtikrinančių, kad daugiau mažiau tolygiai vystytųsi visi ją sudarantys komponentai.

Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Penkios atminties kryptys“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Penkios atminties kryptys“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Kristina Gudžiūnaitė šokio kompozicijoje „Love is just a xoxo“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Kristina Gudžiūnaitė šokio kompozicijoje „Love is just a xoxo“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Blossom of her soul“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Blossom of her soul“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Wait for me and I’ll come back“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Wait for me and I’ll come back“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Budrumo pamokos

Alaino Platelio „Nicht Schlafen“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“

Šiemet dvidešimt pirmą kartą surengtas tarptautinis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ jau virto istorija, baigiasi scenos meno sezonas, ir mintys krypsta link rudens, kada bus pradėtas imti naujų teatro ir šokio spektaklių bei projektų derlius. Vis dėlto Alaino Platelio spektaklis „Nicht Schlafen“, įtrauktas į festivalio programą, nesileidžia užmirštamas – ir dėl subjektyvių, ir dėl objektyvių priežasčių.

Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Aitvarai ir tramvajai

Estijos baleto spektakliai LNOBT

„Mieli lietuviai...“ – su maloniu estišku akcentu tris vakarus iš eilės mobiliuosius telefonus ragino išsijungti garso įrašas, kuriuo buvo pradedami Estijos nacionalinės operos gastroliniai spektakliai, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodyti gegužės 15–17 dienomis.

Scena iš baleto „Geismų tramvajus“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Geismų tramvajus“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas su audros kvapu

„Korsaro“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

XIX a. baleto paveldo atgaivinimo monopolis (su retomis išimtimis) priklauso Rusijos choreografams ir baletmeisteriams statytojams; su jų pagalba ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras į savo repertuarą įtraukė Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“ (2004) ir „Miegančiąją gražuolę“ (2006), Ludwigo Minkaus „Bajaderę“ (2007) ir „Don Kichotą“ (2016).

Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Korsaras“ prologas. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Korsaras“ prologas. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas