7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Ruduo

Rugsėjo 19–21 d.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė sezoną pradėjo naujausio darbo – vienaveiksmių spektaklių triptiko – serija. Į premjerose matytų šokėjų gretas jau įsilieja nauji artistai – Živilės Baikštytės „Pradžioje nebuvo nieko“ didesnius vaidmenis pirmą kartą atliko Aistis Kavaliauskas, Jeronimas Krivickas, Voicechas Žuromskas.

Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė ir Kipras Chlebinskas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė ir Kipras Chlebinskas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Zsolt Kovács (Sargybinis) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Zsolt Kovács (Sargybinis) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gediminas Švendravičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gediminas Švendravičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Karalienė be karūnos

Eduardo Balsio baletas Klaipėdos muzikiniame teatre

Prieš dvidešimt suvirš metų Klaipėdoje gimęs festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ jau ne kartą yra prisidėjęs prie Lietuvos šokio kultūros įvairovės stiprinimo. Šiais metais jo indėlis – ypatingas. Tai naujas vilniečio choreografo Martyno Rimeikio darbas – Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“, afišose pristatomas kaip šiuolaikinio šokio spektaklis (premjera – rugpjūčio 16 ir 17 d.).

Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaros pradžia

Vadinamieji charakteriniai šokiai – daugelio klasikinių baletų puošmena, leidžianti šokėjams atskleisti savo temperamentą ir artistiškumą, įvairių tautų stilizuotų sceninių šokių stilistinius skirtumus. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje daug metų šią discipliną dėsto nuostabi pedagogė Aušra Gineitytė, gebanti atskleisti jaunųjų šokėjų individualybę.

Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Naujos choreografijos erdvės

Aštuntasis „Kūrybinis impulsas“

2011 m. prie Lietuvos baleto trupės vairo stojęs choreografas Krzysztofas Pastoras metė gelbėjimo ratą tuomet merdėjusiai Lietuvos choreografijai – inicijavo „Kūrybinį impulsą“, padrąsindamas baleto artistus ir kitus su šokiu susijusius menininkus išbandyti jėgas kuriant choreografiją.

Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė, Milda Luckutė, Dorotėja Navickaitė ir Jonas Bernardas Kertenis kompozicijoje „Domino efektas“. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė, Milda Luckutė, Dorotėja Navickaitė ir Jonas Bernardas Kertenis kompozicijoje „Domino efektas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Miražas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Miražas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Iš archyvo į „Kablį“

„Newborn“ Stasys Krasauskas

Įdomu stebėti, kaip apsisukus laiko ratui naujoji menininkų karta su nuoširdžiu džiugesiu atranda tai, kas vyresnei kartai buvo estetiniai autoritetai. Vienas jų – grafikas Stasys Krasauskas (1929–1977), kurio kūrybos Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje gimusiems jauniesiems kūrėjams jau tenka ieškoti archyvuose, o savo atradimais dalintis erdvėse, kurios mažai asocijuojasi su meniniais praeities kūrėjų siekiais.

Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Matas Samulionis ir Andrius Laucevičius (Phun Thomas) spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Matas Samulionis ir Andrius Laucevičius (Phun Thomas) spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Balandis ir dešimt gegužės dienų

Senokai rodytas Ludwigo Minkaus „Don Kichotas“ sudomino naujais vaidmenimis – didesniais ir mažesniais, tačiau pastebimais ir suteikusiais šiam senoviniam baletui naujų atspalvių ir naujos energijos. Spektaklyje taip pat dalyvavo svečias iš Ukrainos nacionalinės operos Denysas Nedakas, jis šoko Bazilį ir padėjo Olesiai Šaitanovai sukurti žavingą Kitri paveikslą.

Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Dailė rojaus prieškambaryje

Knyga, skirta Vilniaus piešimo mokyklai

Rojaus prieškambariu Vilnių pavadino visame pasaulyje garsaus tapytojo Chaïmo Soutine’o kūrybos tyrinėtojas Michelis LeBrun-Franzaroli knygoje „Soutine. L’homme et le peintre...“, išleistoje 2015 metais. Dailės istorikės dr. Jolantos Širkaitės monografija „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“, kurią baigiantis jubiliejiniams Lietuvos valstybės metams išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas, paaiškina šią poetišką frazę ir suteikia progą atidžiai pažvelgti į XIX a. paskutinio trečdalio ir XX a. pirmųjų keliolikos metų Vilniaus meninį gyvenimą, kurio centre buvo Vilniaus piešimo mokykla. Knyga – didelė dovana Vilniaus ir visos Lietuvos dailės ir kultūros istorijos profesionaliems tyrėjams ir mėgėjams entuziastams. Tai iki šiol išsamiausias leidinys, pristatantis svarbiausią visam regionui dailės ugdymo įstaigą, kurios atšakos siekė ne tik gretimas, bet ir gerokai atokesnes šalis.

Ivanas Trutnevas, „Vandens šventinimo procesija“
Ivanas Trutnevas, „Vandens šventinimo procesija“
Įėjimas į Vilniaus piešimo mokyklą iš Pilies gatvės
Įėjimas į Vilniaus piešimo mokyklą iš Pilies gatvės
Ivanas Trutnevas, „Vežikas“
Ivanas Trutnevas, „Vežikas“
Vežikas. I. Trutnevo nuotr.
Vežikas. I. Trutnevo nuotr.
Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai 1912 m. Pirmas iš kairės – M. Kikoinas, dešinėje stovi F. S. Zarfinas
Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai 1912 m. Pirmas iš kairės – M. Kikoinas, dešinėje stovi F. S. Zarfinas
Monografijos „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“ viršelis
Monografijos „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“ viršelis
Ivanas Trutnevas, akvarelė. Valstybinės Tretjakovo galerijos nuos.
Ivanas Trutnevas, akvarelė. Valstybinės Tretjakovo galerijos nuos.
Ivanas Trutnevas, „Autoportretas“
Ivanas Trutnevas, „Autoportretas“
Helmutas Šabasevičius

Ekspansija oro burbule

Performatyvus Vyčio Jankausko spektaklis

Pernai į trečią dešimtį įkopęs Vyčio Jankausko šokio teatras savo kūrybinę veiklą įprasmino atgaivindamas vieną iš geriausiai žinomų savo darbų – „Liepsnos virš šaltojo kalno“, o šiemet pristatė ir naują, jau keturioliktą darbą, kuriame ryškėja choreografo kūrybos atsinaujinimo kryptys.

Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Kovas ir kelios balandžio dienos

Kovo 19 d. dviejų dalių koncertą „Didysis baleto šimtmetis“ savo baleto istorijai paskyrė Latvijos šokio menininkai; jis vyko Latvijos operos pagrindinėje salėje ir pristatė išlikusius ir atgaivintus daugumos Latvijos choreografų kūrinius. Koncertą surengė Rygos choreografijos mokykla, o režisavo pedagogė ir choreografė Regīna Kaupuža. Šis sumanymas šiek tiek priminė kur kas kuklesnėmis galimybėmis Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus parengtą koncertą „Baleto atmintis“, 2016–2017 m. parodytą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Maia Makhateli ir Alessandro Staiano Neapolio San Carlo teatro balete „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Maia Makhateli ir Alessandro Staiano Neapolio San Carlo teatro balete „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“ uždanga su Michailo Vrubelio „Gulbės caraitės“ kopija. Autoriaus nuotr.
Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“ uždanga su Michailo Vrubelio „Gulbės caraitės“ kopija. Autoriaus nuotr.
Scena iš Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Scena iš Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Laisvydės Šalčiūtės paveikslas, eksponuojamas Mantujos kunigaikščių rūmų galerijoje. Autoriaus nuotr.
Laisvydės Šalčiūtės paveikslas, eksponuojamas Mantujos kunigaikščių rūmų galerijoje. Autoriaus nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaris

Sausio pabaigoje užklupęs ir baigiantis vasariui atsinaujinęs gripas gerokai patrumpino planuotų pamatyti šokio spektaklių sąrašą, tačiau simboliniame dienoraštyje liko vienas kitas įrašas, užfiksavęs tiesioginius ir netiesioginius Lietuvos šokio kultūros įspūdžius.

Scena iš operos „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Armalis balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“. V. Ruzgaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas