Autorius: Helmutas Šabasevičius
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Vasaris
Sausio pabaigoje užklupęs ir baigiantis vasariui atsinaujinęs gripas gerokai patrumpino planuotų pamatyti šokio spektaklių sąrašą, tačiau simboliniame dienoraštyje liko vienas kitas įrašas, užfiksavęs tiesioginius ir netiesioginius Lietuvos šokio kultūros įspūdžius.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Sausis
2018 m. pirmajame meno kultūros žurnalo „Krantai“ numeryje Skaidrė Baranskaja straipsnyje „Iš operų dingstantis baletas“ išsamiai apžvelgė operos ir baleto „santykių dramą“; jos įžvalgos atsigamino stebint po ilgesnio laiko į Vilnių pargrįžusią Giacomo Puccini ir Anthony Minghellos operą „Madam Baterflai“.
Helmutas Šabasevičius
Pavėluotas liūdesys
Hermanis / Brodskis / Baryšnikovas Vilniuje
Latvijos teatro režisieriaus Alvio Hermanio spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ besidomintiems XX a. pabaigos–XXI a. pradžios kultūra reklamuoti nereikia – lygiai kaip ir aiškinti, kas yra spektaklio kūrėjai. Visi trys jau tapo ženklais, vienetais, kuriais matuojamas aukštasis menas, virto tikromis ir sukurtomis legendomis, palikusiomis pėdsaką ir Lietuvos kultūros erdvėje.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Gruodis
Gruodį paminėtos kelių baleto solistų sukaktys – proga prisiminti Lietuvos baleto istoriją, kuri sparčiai artėja prie šimto metų jubiliejaus, ir jau dabar reikėtų galvoti, kaip triukšmingai jį atšvęsti. Gražią sukaktį 2018 m. atšventė ir paklausiausias šventinio sezono spektaklis – Piotro Čaikovskio „Spragtukas“.
Helmutas Šabasevičius
Nuo istorijos iki savirealizacijos
Šokio spektakliai „Pareiškiu – Brandir“ ir „Laikini šešėliai“ Vilniuje
Lietuvos šiuolaikinio šokio diskursą vis labiau veikia daugiakultūris kontekstas – Lietuvoje dirba nemažai su kitų šalių mokyklomis susijusių atlikėjų, vis dažniau čia savo kūrinių premjeras pristato kitose šalyse susiformavę choreografai.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
2018-ųjų ruduo
Pats seniausias Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaro spektaklis – lenkų kompozitoriaus Bogdano Pawłowskio baletas vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“, kurio premjera įvyko 1972-aisiais dar senuosiuose teatro rūmuose Jono Basanavičiaus gatvėje, – kartu yra ir pats jauniausias, nes jame savarankišką kūrybinį kelią pradeda vis naujos jaunųjų baleto šokėjų kartos.
Helmutas Šabasevičius
Latvių baletas Vilniuje
„Peras Giuntas“ ir „Karlsonas“ LNOBT
Baigėsi Estijos, Latvijos ir Lietuvos šimtmečiui skirtų šiose valstybėse veikiančių didžiausių teatrų mainai: gegužę susipažinę su teatro „Estonia“ „Goblinu“ ir „Geismų tramvajumi“, spalio 6 ir 7 d. vilniečiai matė du Latvijos nacionalinės operos baletus – „Perą Giuntą“ pagal Edvardo Griego muziką ir Jurio Karlsono „Karlsonas skrenda...“.
Helmutas Šabasevičius
Baleto sezono pradžiai – „Stebuklingas mandarinas“
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjera
LNOBT baleto trupė sezoną pradėjo atsinaujinusi – šokėjų gretas papildė trys Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventės – Darija Seliukaitė, Dominyka Vosyliūtė ir Emilija Šumacherytė, kurias baleto mėgėjai jau spėjo įsidėmėti mokykliniuose spektakliuose, koncertuose „Baleto atmintis“ bei baigiamuosiuose egzaminuose (merginų mokytoja – Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė).
Helmutas Šabasevičius
Baletas ant ratų
Grupės „Classic Art. Ballet motion company“ koncertas
Legendinė balerina Anna Pavlova, 1911 m. įkūrusi savo trupę ir palikusi saugią Sankt Peterburgo imperatoriškojo Marijos teatro pastogę, ryžosi pati užkariauti pasaulį ir meile baletui užkrėtė ne tik Europos, bet ir Australijos, Peru, Honkongo, Kinijos, Brazilijos, Argentinos, Egipto, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Venesuelos, Meksikos bei daugelio kitų šalių žiūrovus.
Helmutas Šabasevičius
Teatro miestas
Keli įspūdžiai iš Avinjono teatro festivalio
Jau suskaičiuotas paties svarbiausio metų teatro įvykio – 72-ojo Avinjono festivalio – derlius: 47 spektakliai, 224 vaidinimai keturiasdešimtyje pačių įvairiausių sceninių aikštelių mieste ir greta jo, 151 643 žiūrovai. Įspūdingi skaičiai miestui, kuriame, 2015 m. duomenimis, gyvena 92 130 žmonių.
Aplankyti šių metų festivalį vertėjo jau vien dėl to, kad dažniau nei įprasta jo afišose mirgėjo žinomi vardai iš Lietuvos. Pagrindinėje programoje vienoje didžiausių festivalio stacionarių scenų – Opéra Confluence – liepos 17–21 d. nuo 18 val. suvaidinti penki Molière’o „Tartiufai“ (režisierius Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Off programoje dalyvavo Artūro Areimos teatras, pristatęs Falko Richterio „Po ledu“ (vaidinta kasdien nuo liepos 8 iki 24 d. (išskyrus 12 ir 19 d.), spektaklių pradžia – 10 val. 30 min.), o toje pačioje Off programoje liepos 13–15 ir 17 d. be ketvirčio dešimtą vakaro rodytas Irano Gaipo „Korkuto prakeiksmas“, kurį režisierius Jonas Vaitkus 2014 m. pastatė Kazachijos valstybiniame akademiniame Muchtaro Omarchanuly Auezovo dramos teatre.
