7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Revizijos ir vizijos

XX a. 5–6-ojo dešimtmečių studentų tapybos paroda „Titanike“

Užsukus į „Titanike“ veikiančią parodą „Revizija“, XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos Lietuvos dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) studentus aplanko miglotas déjà vu jausmas – atmintyje iškyla 1988–1989 metai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse sparčiai besikeičianti politinė, visuomeninė ir kultūrinė situacija ir tuomet dar iš tikrųjų Naujuosiuose instituto rūmuose surengta paroda, iš fondų iškėlusi ankstyvojo sovietmečio studentų kūrinius, daugiausia – teminius paveikslus iš dar ne tokios tolimos to meto klasikų jaunystės, ir sulaukusi nemažai prieštaringų vertinimų. Reiktų šią parodą prisiminti geriau, surasti trisdešimties metų senumo informaciją ir refleksijas spaudoje.

V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaris

Baigiantis 2019 metams Kaune įvykusi šokio trupės „Nuepiko“ premjera – spektaklis „Perdegimas“ – viltingai tęsia naujuosius Lietuvos šokio kultūros metus, šį vakarą Vilniuje, „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje. Tai vienas tų kūrinių, kuriuose iš tikrųjų svarbiausia yra kūnas ir judesys.

Scena iš baleto „Žiemos pasaka“. D. Yusupovo / Didžiojo teatro (Maskva) nuotr.
Scena iš baleto „Žiemos pasaka“. D. Yusupovo / Didžiojo teatro (Maskva) nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio sapnas“. E. Lasio nuotr.
Scena iš spektaklio „Mergaitė su degtukais“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Mergaitė su degtukais“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Mergaitė su degtukais“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Mergaitė su degtukais“. D. Labučio nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Žizel“. K. Orlovos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Žizel“. K. Orlovos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Sausis

Daugelio pasaulio šalių baleto trupėms gruodis ir sausis susiję su Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ spektaklių maratonu. Šis kalėdinis spektaklis vyravo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro afišose. Paskutinį šio sezono „Spragtuką“ buvo įdomu pamatyti pirmiausia dėl praėjusių metų debiutantų – Julijos Stankevičiūtės ir Jeronimo Krivicko, kurie toliau tvirtino, šlifavo, artistinėmis priemonėmis argumentavo savo personažus, tobulino techninės ir kūrybinės partnerystės jausmą.

Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Lapkritis ir gruodis

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre viešėjusi Brno nacionalinio teatro (Čekija) baleto trupė parodė šiuolaikinę Piotro Čaikovskio „Gulbių ežero“ interpretaciją. Afišose didelėmis raidėmis išrašytus angliškus žodžius (šokio pasaulyje vis dažnesnis, tačiau papildomų prasmių spektakliui retai kada suteikiantis sprendimas) papildė teatro apatinėje fojė eksponuojami juodas ir baltas automobiliai, tačiau scenoje plasnojo gulbės.

Scena iš koncerto „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš koncerto „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė ir Svajūnas Valiūnas koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė ir Svajūnas Valiūnas koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Black and White“. C. Bachraty nuotr.
Scena iš spektaklio „Black and White“. C. Bachraty nuotr.
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Po debesuotu skliautu

„Romantizmo amžius“ meno pažinimo centre „Tartle“

„Italijos dangus, kiek man patirti teko, / atrodo tartum ledas, mėlio nuskalautas. / Man šimtąkart mielesnis debesuotas skliautas“ – į Grovo ir Telimenos diskusiją apie įkvėpti menininką galinčią aplinką pono Tado lūpomis įsijungė Adomas Mickevičius (į lietuvių kalbą „Poną Tadą“ išvertė Vincas Mykolaitis-Putinas ir Justinas Marcinkevičius).

Mykolas Elvyras Andriolis (1836–1893). Ar neateina? 1876. Pop., akv., pieštukas, baltalai
Mykolas Elvyras Andriolis (1836–1893). Ar neateina? 1876. Pop., akv., pieštukas, baltalai
Jonas Gotlibas Kislingas (1790–1846). Kunigaikštis Juozapas Poniatovskis, 1817. Pop., ofortas, akvatinta
Jonas Gotlibas Kislingas (1790–1846). Kunigaikštis Juozapas Poniatovskis, 1817. Pop., ofortas, akvatinta
Konstantinas Benediktas Antanas Kukevičius (1818–1840). Klausiant kelio, 1837. Drb., al.
Konstantinas Benediktas Antanas Kukevičius (1818–1840). Klausiant kelio, 1837. Drb., al.
Viljamo Šarpo (1749–1824) raižinys pagal vaškinę figūrą, sukurtą Katerinos Andras (1775–1860). Tadas Kosciuška, 1800/1855. Pop., vario raižinys
Viljamo Šarpo (1749–1824) raižinys pagal vaškinę figūrą, sukurtą Katerinos Andras (1775–1860). Tadas Kosciuška, 1800/1855. Pop., vario raižinys
Romanas Švoinickis (1845–1915). Provincijos menas, 1872. Drb., al.
Romanas Švoinickis (1845–1915). Provincijos menas, 1872. Drb., al.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Dž. Barysaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Pasakų (ne)sekantys šokiai

Du spektakliai Latvijos nacionalinėje operoje

Dar šių metų kovą, lankantis Latvijos nacionalinėje operoje vykusiame koncerte „Didysis baleto šimtmetis“, į akis krito dviejų šokio spektaklių – „Hamletas“ ir „(Ne)sek man pasakų“ – premjeras balandžio 12 d. skelbianti afiša. Ji sudomino ne tik naujais Latvijos choreografijos vardais, bet ir tuo, kad „Hamleto“ šviesų dailininkas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meistras Levas Kleinas.

Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Antons Freimans ir Elza Leimane spektaklių afišoje.
Antons Freimans ir Elza Leimane spektaklių afišoje.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Ruduo

Rugsėjo 19–21 d.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė sezoną pradėjo naujausio darbo – vienaveiksmių spektaklių triptiko – serija. Į premjerose matytų šokėjų gretas jau įsilieja nauji artistai – Živilės Baikštytės „Pradžioje nebuvo nieko“ didesnius vaidmenis pirmą kartą atliko Aistis Kavaliauskas, Jeronimas Krivickas, Voicechas Žuromskas.

Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė ir Kipras Chlebinskas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė ir Kipras Chlebinskas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Zsolt Kovács (Sargybinis) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Zsolt Kovács (Sargybinis) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gediminas Švendravičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gediminas Švendravičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Karalienė be karūnos

Eduardo Balsio baletas Klaipėdos muzikiniame teatre

Prieš dvidešimt suvirš metų Klaipėdoje gimęs festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ jau ne kartą yra prisidėjęs prie Lietuvos šokio kultūros įvairovės stiprinimo. Šiais metais jo indėlis – ypatingas. Tai naujas vilniečio choreografo Martyno Rimeikio darbas – Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“, afišose pristatomas kaip šiuolaikinio šokio spektaklis (premjera – rugpjūčio 16 ir 17 d.).

Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaros pradžia

Vadinamieji charakteriniai šokiai – daugelio klasikinių baletų puošmena, leidžianti šokėjams atskleisti savo temperamentą ir artistiškumą, įvairių tautų stilizuotų sceninių šokių stilistinius skirtumus. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje daug metų šią discipliną dėsto nuostabi pedagogė Aušra Gineitytė, gebanti atskleisti jaunųjų šokėjų individualybę.

Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Naujos choreografijos erdvės

Aštuntasis „Kūrybinis impulsas“

2011 m. prie Lietuvos baleto trupės vairo stojęs choreografas Krzysztofas Pastoras metė gelbėjimo ratą tuomet merdėjusiai Lietuvos choreografijai – inicijavo „Kūrybinį impulsą“, padrąsindamas baleto artistus ir kitus su šokiu susijusius menininkus išbandyti jėgas kuriant choreografiją.

Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė, Milda Luckutė, Dorotėja Navickaitė ir Jonas Bernardas Kertenis kompozicijoje „Domino efektas“. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė, Milda Luckutė, Dorotėja Navickaitė ir Jonas Bernardas Kertenis kompozicijoje „Domino efektas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Miražas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Miražas“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas