7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Keli įspūdžiai iš Miuncheno operos festivalio

Vasaros operos ir baleto dienoraščiai

Senokai planuotos kelionės į Miuncheną įspūdžius kartu su pirmą kartą aplankytais puikiais architektūros ansambliais ir muziejais gerokai praturtino muzikinės patirtys. Nuo birželio 18 d. iki pačios liepos pabaigos Bavarijos sostinėje vyko tradicinis Miuncheno operos festivalis, sudominęs operos ir baleto spektakliais, koncertais bei rečitaliais, keletą kurių pavyko pamatyti. Iš viso festivalio programoje buvo suplanuota parodyti dvylika operų, penkis baletus, penkis koncertus, šešis vokalinius rečitalius.

Cuvilliés teatras. D. Šabasevičienės nuotr.
Cuvilliés teatras. D. Šabasevičienės nuotr.
Bavarijos valstybinė opera. D. Šabasevičienės nuotr.
Bavarijos valstybinė opera. D. Šabasevičienės nuotr.
Akimirka iš operos „Pelenė“. D. Šabasevičienės nuotr.
Akimirka iš operos „Pelenė“. D. Šabasevičienės nuotr.
Akimirka iš baleto „Dama su kamelijomis“. D. Šabasevičienės nuotr.
Akimirka iš baleto „Dama su kamelijomis“. D. Šabasevičienės nuotr.
Akimirka iš baleto „Dama su kamelijomis“. D. Šabasevičienės nuotr.
Akimirka iš baleto „Dama su kamelijomis“. D. Šabasevičienės nuotr.
Akimirka iš Asmik Grigorian rečitalio. D. Šabasevičienės nuotr.
Akimirka iš Asmik Grigorian rečitalio. D. Šabasevičienės nuotr.
Akimirka iš operetės „Waldmeister“. D. Šabasevičienės nuotr.
Akimirka iš operetės „Waldmeister“. D. Šabasevičienės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Švytinti baleto klasika

„Pakita“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Po kompozitoriaus Jievaro Jasinskio ir choreografo Martyno Rimeikio „Kopelijos“, šiuolaikinės diskusijos su Europos ir Lietuvos baleto paveldu, dramaturginėmis, choreografinėmis ir vaizdinėmis formomis atskleidusios Lietuvos baleto potencialą, – dar vienas, ir visai kitoks, prisilietimas prie baleto klasikos. Pirmą kartą Lietuvoje visą baletą „Pakita“ sukūrė iš įvairių šalių suburti menininkai, kuriems vadovavo prancūzų choreografas, buvusi Paryžiaus operos etoile Manuelis Legris.

Scena iš baleto „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė, Oleg Ligai ir Mantas Daraškevičius balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė, Oleg Ligai ir Mantas Daraškevičius balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Oleg Ligai balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Oleg Ligai balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Pavasaris

Paskutinė kovo savaitė – būsimųjų baleto artistų egzaminų metas. Šiemet diplomus turėtų gauti keturios mokytojos Deimantės Karpušenkovienės klasės merginos – Agota Korytė, Deivė Niauraitė, Jogailė Staikūnaitė ir Saulė Žemgulytė – bei trys mokytojo Petro Skirmanto klasės vaikinai – Jonas Čipkus, Vaitiekus Diska ir Kostas Grudzinskas.

Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė operoje „Madam Butterfly“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė operoje „Madam Butterfly“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Volomiras Cordeiro šokio spektaklyje „In a Corner The Sky Surrenders“. D. Ališausko nuotr.
Volomiras Cordeiro šokio spektaklyje „In a Corner The Sky Surrenders“. D. Ališausko nuotr.
Volomiras Cordeiro šokio spektaklyje „In a Corner The Sky Surrenders“. D. Ališausko nuotr.
Volomiras Cordeiro šokio spektaklyje „In a Corner The Sky Surrenders“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. Zagrebo jaunimo teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. Zagrebo jaunimo teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Sausis, vasaris, kovas

Šimto metų slenkstį perkopusi Lietuvos baleto trupė 2026-uosius pradėjo klasikiniais spektakliais. Sausio 8 d. Adolphe’o Adamo balete „Žizel“ Albertą pirmą kartą šoko pernai prie pagrindinių solistų grupės prisijungęs Dnipre, Ukrainoje, gimęs Olegas Ligai. Šį vaidmenį jis jau yra atlikęs Tbilisio valstybiniame operos ir baleto teatre rodomoje romantinio šedevro redakcijoje, kurią parengė XX a. paskutiniame dešimtmetyje puikiai žinoma baleto solistė Nina Ananiašvili (dekoracijas ir kostiumus sukūrė Vilniuje ne kartą dirbęs dailininkas Viačeslavas Okunevas).

Scena iš šokio spektaklio „Sofija“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Sofija“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Sofija“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Sofija“. M. Vitėno nuotr.
Paulina Čistovaitė šokio spektaklyje „Sofija“. M. Vitėno nuotr.
Paulina Čistovaitė šokio spektaklyje „Sofija“. M. Vitėno nuotr.
Paulina Čistovaitė ir Robertas Vinik šokio spektaklyje „Sofija“. M. Vitėno nuotr.
Paulina Čistovaitė ir Robertas Vinik šokio spektaklyje „Sofija“. M. Vitėno nuotr.
Paulina Čistovaitė ir Robertas Vinik šokio spektaklyje „Sofija“. M. Vitėno nuotr.
Paulina Čistovaitė ir Robertas Vinik šokio spektaklyje „Sofija“. M. Vitėno nuotr.
Oleg Ligai balete „Don Kichotas“. L. Arlauskaitės nuotr.
Oleg Ligai balete „Don Kichotas“. L. Arlauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Don Kichotas“. L. Arlauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Don Kichotas“. L. Arlauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Don Kichotas“. L. Arlauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Don Kichotas“. L. Arlauskaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baleto dienoraščiai

Lapkritis ir gruodis

Paskutiniai 2025 metų mėnesiai prabėgo su baleto ženklu: ruošiantis minėti nenutrūkstamos Lietuvos baleto istorijos šimtmetį, surengta daug įvairiausių renginių, tačiau svarbiausia veiksmo vieta buvo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), kur iki šiol tęsiamas Valstybės teatre Kaune prasidėjęs baleto kelias. Jau metus nacionalinei baleto trupei vadovaujanti Jurgita Dronina diegia naujas tradicijas, siekdama, kad šis menas Lietuvoje būtų dar labiau matomas ir suprantamas.

Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Scena iš vienaveiksmio baleto „Šopeniana“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš vienaveiksmio baleto „Šopeniana“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šimtas ir aštuoniolika

Klaipėdos baleto mokyklos šventė

Klaipėdoje veikianti šokių mokykla CODA, vadovaujama Ingos Briazkalovaitės, savo aštuonioliktąjį gimtadienį nusprendė paminėti kartu su profesionalaus Lietuvos baleto šimtmečiu, kuris bus švenčiamas gruodžio 4-ąją – dieną, kai Valstybės teatre įvyko Léo Delibes’o baleto „Kopelija“ premjera.

Scena iš baleto kompozicijos „Perlų pasaka“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Perlų pasaka“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Sniegenos“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Sniegenos“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Sniegenos“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Sniegenos“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto pasirodymo „Deimančiukai“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto pasirodymo „Deimančiukai“. S. Ščegol nuotr.
Julija Brauer ir Kārlis Cīrulis baleto kompozicijoje „Don Kichotas“. S. Ščegol nuotr.
Julija Brauer ir Kārlis Cīrulis baleto kompozicijoje „Don Kichotas“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Don Kichotas“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Don Kichotas“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš šokio pasirodymo „Šiuolaikinis tango“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš šokio pasirodymo „Šiuolaikinis tango“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš šokio pasirodymo „Ilgais rudens vakarais“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš šokio pasirodymo „Ilgais rudens vakarais“. S. Ščegol nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Rugsėjis ir spalis

Jau visai netrukus savo šimtmetį minėsianti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė sezoną pradėjo spektakliu, kuris jos repertuare saugomas daugiau nei pusšimtį metų: Bogdano Pawłowskio „Snieguolė“ 1972 m. pastatyta dar Senajame operos ir baleto teatre, o 1988 m. atnaujinta naujuosiuose rūmuose.

Smiltė Mazūraitė ir Arata Yamamoto balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė ir Arata Yamamoto balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Edvinas Jakonis balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Edvinas Jakonis balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Čiurlionis šoka

Baleto dienoraščiai

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis skeptiškai vertino baletą, kurį matė Camille’io Saint‑Saënso operoje „Samsonas ir Dalila“ Leipcige, užtat, sesers Jadvygos Čiurlionytės liudijimu, labai žavėjosi Isadoros Duncan kūryba, su kuria turėjo progą susipažinti Varšuvoje. Minint kompozitoriaus ir dailininko gimimo 150 metų jubiliejų, būtent šokio menininkai jam skyrė daugiausia savo darbų, kurie buvo ir dar bus parodyti pagrindinėse Lietuvos valstybinių, privačių ar mokyklinių teatrų scenose.

Jonas Laucius šokio spektaklyje „Karalių pasaka“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius šokio spektaklyje „Karalių pasaka“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „PraRegėjimai“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš baleto „PraRegėjimai“. D. Rimeikos nuotr.
„Pasaka II“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Pasaka II“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Vidujinis žvilgsnis“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Vidujinis žvilgsnis“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Iš savęs“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Iš savęs“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Homo est Spiritus“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Homo est Spiritus“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Triukšmas ryte“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Triukšmas ryte“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Laiškai nakčiai“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
„Laiškai nakčiai“ („Kūrybinis impulsas XII“). M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Dvi su puse valandos apie meilę su laiminga pabaiga

„Tuščias atsargumas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Naujausios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) premjeros, Louis Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“, afišoje – nedidukas paveikslas puošniais paauksuotais rėmais. Tai visai tinkamas sprendimas pristatyti spektaklį, muziejinį pačia geriausia šio žodžio prasme. Siužetas – Prancūzijos revoliucijos amžininkas, o muzika, režisūrinė ir choreografinė forma mena sudėtingą daugiau nei dviejų šimtų metų Europos baleto istoriją.

Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Olesia Šaitanova balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Olesia Šaitanova balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Andrea Canei balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Andrea Canei balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Kertenis ir Laimis Roslekas balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Kertenis ir Laimis Roslekas balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Tarp atminties ir užmaršties

„Toli toli“ – pasiklaidžiojimas po Vilniaus senąjį teatrą

Prieš dešimt metų tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ apsilankiusi dokumentinio teatro grupė iš Berlyno „Rimini Protokoll“ ir jos kūrinys „Remote Vilnius“ Lietuvos teatro kultūroje pasėjo sėklą, 2019 m. sudygusią „Glaistu“ (galbūt buvo ir daugiau, bet teko matyti tik jį). Šiemet leistis į kelionę konkrečiomis erdvėmis ir abstrakčiu laiku pakvietė Vilniaus senasis teatras ir patyriminis spektaklis „Toli toli“, kurį režisavo Mantas Jančiauskas, dramaturgija rūpinosi Lina Laura Švedaitė, muziką sukūrė Mantvydas Leonas Pranulis, scenografiją – Ona Juciūtė, videoprojekcijas – Kristijonas Dirsė, šviesas – Julius Kuršys.

Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Patyriminis spektaklis „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 17  >>> Archyvas