7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Baletas su audros kvapu

„Korsaro“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

XIX a. baleto paveldo atgaivinimo monopolis (su retomis išimtimis) priklauso Rusijos choreografams ir baletmeisteriams statytojams; su jų pagalba ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras į savo repertuarą įtraukė Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“ (2004) ir „Miegančiąją gražuolę“ (2006), Ludwigo Minkaus „Bajaderę“ (2007) ir „Don Kichotą“ (2016).

Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Korsaras“ prologas. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Korsaras“ prologas. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Vytautas „Siemens“ arenoje

Apie baltarusių baleto gastroles

„Nieko nėra nuostabesnio, kaip matyti Vladislovą Jogailą ir Jadvygą auksu ir brangakmeniais žibančiais drabužiais“, – 1816 m. Vilniaus miesto teatre pamatęs Juliano Ursyno Niemcewicziaus ir Karolio Kurpińskio operą „Jadvyga, Lenkijos karalienė“ susižavėjęs savo dienoraštyje įrašė Vilniaus universiteto studentas Teodoras Krasińskis. Po dviejų šimtų metų Vilniuje vėl pasirodė Jogaila ir Jadvyga, pavaizduoti Lenkijos karalių Jogailą deheroizuojančioje perspektyvoje – šį kartą kaip Baltarusijos valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre pastatyto Viačeslavo Kuznecovo baleto „Vytautas“ herojai, sudarę draugiją Lietuvos istorijos ikonoms – Vytautui, Onai Vytautienei, Kęstučiui, Birutei.

Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Jubiliejus užklupo scenoje

Balerinos Olgos Konošenko sukakčiai

Lietuvos operos ir baleto teatro solistę Olgą Konošenko pirmasis jubiliejus užklupo scenoje, pačiame kūrybinių, artistinių jėgų žydėjime. 1978 m. sausio 18 d. gimusi šokėja, M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventė, pedagogių Irenos Kalvaitytės-Požėrienės ir Jolantos Vymerytės auklėtinė teatre dirba nuo 1996-ųjų. Daugelis jos bendramokslių jau baigė šokėjos karjerą, o be Olgos Konošenko neįsivaizduojame ir klasikinių („Žizel“ – Mirta, „Bajaderė“ – Gamzati, „Don Kichotas“ – Gatvės šokėja), ir neoklasikinių („Romeo ir Džuljeta“ – Motina Kapuleti), ir šiuolaikinių („Piaf“) pastarųjų teatro sezonų spektaklių.

 

Jau baigiamajame Baleto skyriaus moksleivių koncerte 1996-aisiais šokusi pagrindinį vaidmenį Grand pas iš baleto „Pachita“, Konošenko pademonstravo solistės ambicijas, nors kelias į žvaigždes nebuvo lengvas ir greitas. Geri fiziniai duomenys, pedagogių, taip pat ir mamos Jelenos Saskovos, ilgus metus šokusios Lietuvos operos ir baleto teatre, patarimai – dar ne viskas; teko įdėti nemažai darbo, kad vienas paskui kitą rikiuotųsi mažesni ir didesni baleto spektaklių vaidmenys – vieni išlikę ilgesniam laikui, kiti – sužibėję ir užgesę.

Olga Konošenko (Alyvų fėja) ir Aurimas Paulauskas (Dezirė) balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Alyvų fėja) ir Aurimas Paulauskas (Dezirė) balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) ir Vytautas Kudžma (Radža) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) ir Vytautas Kudžma (Radža) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Mirta) balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Mirta) balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Jausmų įkvėptas šokis

Apie naujus vaidmenis balete „Romeo ir Džuljeta“

Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera įvyko 2016-ųjų rudenį, tačiau šis choreografo Krzysztofo Pastoro spektaklis vis pateikia staigmenų, pirmiausia susijusių su kintančia artistine jo medžiaga, todėl kyla noras pildyti, tikslinti įspūdžius, likusius po premjerinių spektaklių.

Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Kur traukia sugrįžti

Kas liko nepasakyta apie 2017-ųjų šokį

Praėję metai Lietuvos šokio kultūrai buvo dosnūs – sukurta nemažai naujų spektaklių, naujų vaidmenų, visose šokio erdvėse vyko intensyvus darbas, garantuojantis šios meno srities tradicijų tęstinumą ir žadantis naujų proveržių. Tačiau ne apie viską užteko laiko tinkamai pagalvoti, ne viskuo pavyko pasidalinti ar bent jau užfiksuoti.

„Archegono žemė“. M. Aleksos nuotr.
„Archegono žemė“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Martynas Ciuciulka balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Martynas Ciuciulka balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Dominyka Vosyliūtė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Dominyka Vosyliūtė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė ir Šarūnas Valiūnas balete „Palangos Juzė“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė ir Šarūnas Valiūnas balete „Palangos Juzė“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė balete „Raimonda“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė balete „Raimonda“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas su amerikietišku gaivalu

Harlemo šokio teatras Vilniuje

Lapkričio 12 ir 14 d. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, viešėjo greitai penkiasdešimtmetį švęsiantis Harlemo šokio teatras – amerikietiškos kultūros fenomenas, atspindintis savitas šios šalies tradicijas, įsitvirtinusias supinant daugiakultūres patirtis, ieškant ir surandant netikėtas jų dermes.

Jau kuris laikas Vilnių puošusios efektingos Harlemo šokio teatro afišos ragino galvoti apie vieną iš JAV kultūros fenomenų – afroamerikietišką jos diskursą, kurio fragmentai XX a. pirmojoje pusėje pasiekė Europą ir čia išpopuliarėjo džiazo muzikos pavidalais, suteikė įvairių impulsų moderniojo meno plėtrai.

„Sugrįžimas“. M. Aleksos nuotr.
„Sugrįžimas“. M. Aleksos nuotr.
„Pusiausvyra (Brolija)“ M. Aleksos nuotr.
„Pusiausvyra (Brolija)“ M. Aleksos nuotr.
„Pokyčiai“ M. Aleksos nuotr.
„Pokyčiai“ M. Aleksos nuotr.
„Harlemas mano mintyse“. M. Aleksos nuotr.
„Harlemas mano mintyse“. M. Aleksos nuotr.
„Indai“. M. Aleksos nuotr.
„Indai“. M. Aleksos nuotr.
„Čakona“ M. Aleksos nuotr.
„Čakona“ M. Aleksos nuotr.
„Šokant dangaus prieangyje (Meilės ir praradimo odės)“. M. Aleksos nuotr.
„Šokant dangaus prieangyje (Meilės ir praradimo odės)“. M. Aleksos nuotr.
„Brahmso variacijos“. M. Aleksos nuotr.
„Brahmso variacijos“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Azartiška pradžia

Lietuvos baletas pradėjo sezoną

Anksčiau daugiausia su klasikiniu repertuaru sietas Lietuvos baletas 2017–2018 m. sezoną pradėjo šiuolaikiniais spektakliais – Giedriaus Kuprevičiaus „Čiurlioniu“ ir baletų triptiku „Bolero+“, rodydamas pasiryžimą žengti koja kojon su laiku ir kratytis baleto, kaip muziejinės kultūros srities, įvaizdžio.

Nauji LNOBT baleto trupės artistai: Vilija Montrimaitė, Marija Kastorina, Victor Coffy, Giedrė Dapkutė, Julija Stankevičiūtė. M. Aleksos nuotrauka
Nauji LNOBT baleto trupės artistai: Vilija Montrimaitė, Marija Kastorina, Victor Coffy, Giedrė Dapkutė, Julija Stankevičiūtė. M. Aleksos nuotrauka
Olga Konošenko su Raphaëliu Landais. Paryžius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Olga Konošenko su Raphaëliu Landais. Paryžius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Helmutas Šabasevičius

Tiltas į Lietuvos baleto istoriją

In memoriam Aliodijai Ruzgaitei (1923–2017)

Sulaukusi 94 metų, birželio 27 dieną Vilniuje, savo namuose, mirė baleto artistė, pedagogė, istorikė bei kritikė Aliodija Ruzgaitė, pastaruosius keletą dešimtmečių tapatinta su Lietuvos baleto atmintimi.

Gimusi Kaune 1923 metų birželio 24 dieną pedagogo, muziejininko, bibliotekininko Vinco Ruzgo šeimoje, ji ilgą laiką buvo ryšys, siejantis ne tik Lietuvos baleto, bet ir visos kultūros praeitį ir dabartį, leidžiantis iš pirmų lūpų sužinoti apie beveik visas XX a. ketvirtojo dešimtmečio kultūros ir meno asmenybes.

Alės Šimkienės parengta knyga „Prisiminimų blyksniai“, kurią dar 2010 metais išleido „Tyto alba“, laiku surinko iki pat paskutinių gyvenimo mėnesių Aliodijos Ruzgaitės šviesioje atmintyje išsaugotas brangias detales, reikšmingas visai Lietuvos kultūros istorijai.

Aliodija Ruzgaitė. K. Baulo nuotr.
Aliodija Ruzgaitė. K. Baulo nuotr.
Aliodija Ruzgaitė. Anatolijaus Obuchovo studijos mokinės pažymėjimas
Aliodija Ruzgaitė. Anatolijaus Obuchovo studijos mokinės pažymėjimas
Aliodija Ruzgaitė Jono Jablonskio gimnazijoje. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Aliodija Ruzgaitė Jono Jablonskio gimnazijoje. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Aliodija Ruzgaitė (Zarema). Nuotrauka iš šeimos archyvos
Aliodija Ruzgaitė (Zarema). Nuotrauka iš šeimos archyvos
Aliodija Ruzgaitė (Zarema), Bronius Kelbauskas (Girėjus). Nuotrauka iš šeimos archyvo
Aliodija Ruzgaitė (Zarema), Bronius Kelbauskas (Girėjus). Nuotrauka iš šeimos archyvo
Aliodija Ruzgaitė (Žalioji dama). Nuotrauka iš šeimos archyvo
Aliodija Ruzgaitė (Žalioji dama). Nuotrauka iš šeimos archyvo
Aliodija Ruzgaitė (Ragana). Nuotrauka iš šeimos archyvo
Aliodija Ruzgaitė (Ragana). Nuotrauka iš šeimos archyvo
Aliodija Ruzgaitė su vertėju Borisu Zacharovu Vasaros restorane Palangoje. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Aliodija Ruzgaitė su vertėju Borisu Zacharovu Vasaros restorane Palangoje. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Helmutas Šabasevičius

Įvaizdžių nelaisvėje

Šokio spektaklis apie smurtą šeimoje

Pristatydama vieną naujausių savo darbų – šokio spektaklį „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“, kuris buvo parodytas „Menų spaustuvėje“ birželio 1 d. – choreografė Birutė Letukaitė užsiminė, kad jis atsirado paskatinus labdaros ir paramos fondui „Frida“. Todėl po spektaklio kilo minčių ne vien apie jo meninę kokybę bei socialinę reikšmę, bet ir apie kūrinio gimimo aplinkybes.

Rūpestingai planuoti kūriniai-projektai neretai nugrimzta į užmarštį, o dažnai išlieka tie, kurie sukurti ekspromtu, nesitikint jų ilgaamžiškumo. Niekas neužsakė Francisco Goyos „Karo negandų“, tačiau šis paties dailininko išjaustas grafinis ciklas, išraižytas krauju pasruvusiais menininko jausmais ir dienos šviesą išvydęs praėjus keliasdešimčiai metų po jo mirties, tapo ne tik Prancūzijos ir Ispanijos karinio konflikto, bet ir visų beprasmiškų buvusių ir būsiančių karo žiaurumų veidrodžiu.

Scena iš spektaklio „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“. S. Baturos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokančios dainos

Baletas „Piaf“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Prieš gerus keletą metų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro planuose šmėkštelėjusi žinomo italų choreografo Mauro Bigonzetti pavardė – jau afišose. Balandžio 21 ir 22 d. įvyko jo sukurto šokio spektaklio „Piaf“ premjera.

Kūrinys, įkvėptas vienu iš Prancūzijos simbolių tapusios XX a. vidurio dainininkės Edith Piaf gyvenimo ir dainų, į Vilnių atkeliavo jau įvertintas Valstybinės operos Hanoveryje žiūrovų – čia spektaklis buvo pastatytas 2011 metais.

Bigonzetti kūryba Vilniuje šiek tiek pažįstama iš festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ – į 2014 m. Vilniaus festivalio programą buvo įtraukti jo trupės „Aterballetto“ spektakliai „Come un respiro“ pagal Georgo Friedricho Händelio ir „Rossini Cards“ pagal Gioachino Rossini muziką. Tarptautiniu mastu pripažinto šokio meistro kūrinių ir jų fragmentų įrašų nemaža youtube, tad spektaklis netapo staigmena, tačiau sujaudino nuoširdumu, muzikalumu, plastinės ir vaizdų kalbos estetika.

Scena iš baleto „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Daria Olefirenko balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Daria Olefirenko balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Olga Konošenko balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Olga Konošenko balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Margarita Verigaitė, Greta Gylytė balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Margarita Verigaitė, Greta Gylytė balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Marta Rueda balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Marta Rueda balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas