7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Keturi vakarai su „Don Kichotu“

Baleto dienoraščiai

Po dvejų su trupučiu metų pertraukos Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) atnaujino vieną iš savo klasikinio repertuaro spektaklių – Ludwigo Minkaus baletą „Don Kichotas“, kuris buvo rodomas kovo 19, 20, 21 ir 22 dienomis. Baleto mėgėjai negalėjo praleisti nė vieno spektaklio, nes visuose buvo pristatyti naujai sukurti didesni ar mažesni vaidmenys.

Nora Straukaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Razmikas Marukyanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Razmikas Marukyanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Genadijus Žukovskis balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Genadijus Žukovskis balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Olga Konošenko balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Olga Konošenko balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokiai po skara

Ansamblio „Lietuva“ spektaklis „Žemaitė N.18(0)“

Naujausias valstybinio ansamblio „Lietuva“ spektaklis, kurio premjera įvyko Šokio teatre Vilniuje vasario 21 d., įsibėgėjo ir su lietuvių literatūros klasikės paveikslu supažindina vis daugiau įvairių Lietuvos miestų žiūrovų. Kovo 14 d. „Žemaitė N.18(0)“ buvo rodoma Jonavos kultūros centre ir sulaukė didelio jonaviškių susidomėjimo.

Gintarė Vaitiekūnaitė šokio spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Gintarė Vaitiekūnaitė šokio spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Gintarė Vaitiekūnaitė šokio spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Gintarė Vaitiekūnaitė šokio spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Greta Frolovaitė šokio spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Greta Frolovaitė šokio spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Gintarė Vaitiekūnaitė ‏ir Danielius Voinovas šokio spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Gintarė Vaitiekūnaitė ‏ir Danielius Voinovas šokio spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Gintarė Vaitiekūnaitė ‏ir Danielius Voinovas šokio spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Gintarė Vaitiekūnaitė ‏ir Danielius Voinovas šokio spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“. M. Vitėno nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baleto ir šokio dienoraščiai

Vasaris

Toliau gausėja iš judesių ir jausmų atspalvių choreografo Angelino Preljocajo pasodinto „Parko“ pagrindinių herojų gretos – pirmą kartą Moters ir Vyro paveikslus šiame spektaklyje sukūrė Marija Kastorina ir Genadijus Žukovskis, kurie pernai dėl solisto traumos negalėjo pasirodyti premjeriniuose spektakliuose. Jų duetas visiškai atitinka ir spektaklio koncepciją, ir XVIII a. estetinius idealus – stiprus vyras ir gležna moteris keliauja vienas kito atradimo labirintu iki pat finalo, kuris kiekvieną kartą ir kiekvienam solistui tarytum suteikia sparnus, o žiūrovus taip pat kilsteli virš tikrovės, pripildo nuskaidrinančio liūdesio.

Marija Kastorina ir Genadijus Žukovskis šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Genadijus Žukovskis šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Marija Kastorina šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Marija Kastorina šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Repšytė ir Aistis Kavaliauskas balete „Šopeniana“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Repšytė ir Aistis Kavaliauskas balete „Šopeniana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Šopeniana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Šopeniana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Akmenėliai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Akmenėliai“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Kertenis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Kertenis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baleto ir šokio dienoraščiai

2025-ųjų sausis

Išsipildė sena svajonė – gyvai pamatyti senovinių baletų žinovo, choreografo Pierre’o Lacotte’o (1932–2023) rekonstruotą baletą „Paquita“ pagal Édouardo Deldevezo ir Ludwigo Minkaus muziką bei Josepho Mazilier ir Mariaus Petipa choreografiją (spektaklio premjera įvyko 2001 m.). Iki šiol branginamame 2004 m. šio baleto DVD įraše šokančios žvaigždės Agnès Letestu ir José Carlosas Martínezas jau senokai baigė karjerą (Letestu programoje įrašyta kaip kviestinė repetitorė), o spektaklis su puikiais Luisos Spinatelli scenovaizdžiais ir kostiumais vis dar gyvas ir sutraukia minias žiūrovų (šį sezoną į savo repertuarą „Paquitą“ įrašė ir Milano teatras La Scala, premjera – birželio 11 d.).

Jurgita Dronina ir Francesco Gabriele Frola balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina ir Francesco Gabriele Frola balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „The Play“. A. Ray („Opéra de Paris“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „The Play“. A. Ray („Opéra de Paris“) nuotr.
Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina ir Francesco Gabriele Frola balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina ir Francesco Gabriele Frola balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina, Francesco Gabriele Frola ir Nora Straukaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina, Francesco Gabriele Frola ir Nora Straukaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

Ludolfo Liberto paroda Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje

Latvijos nacionalinis dailės muziejus vis pakviečia į parodas, kurios reikšmingos ne vien šios šalies, bet ir viso regiono kultūros istorijai. 2024 m. lapkričio 30 d. erdviose šio muziejaus laikinųjų parodų salėse atidaryta išsami paroda, skirta tapytojo ir scenografo Ludolfo Liberto (1895–1959) kūrybai. Tiems, kurie domisi XX a. pirmosios pusės Lietuvos operos ir baleto istorija, ši pavardė girdėta – Libertas sukūrė scenovaizdžius keturiems Kaune veikusio Valstybės teatro spektakliams.

„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
Ludolfo Liberto autoportretas. „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
Ludolfo Liberto autoportretas. „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
„Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“, parodos fragmentas. 2024 m. D. Šabasevičienės nuotr.
Ludolfs Liberts, Radameso kostiumo eskizas Giuseppe’s Verdi operai „Aida“. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
Ludolfs Liberts, Radameso kostiumo eskizas Giuseppe’s Verdi operai „Aida“. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
Helmutas Šabasevičius

Pirmieji kartai, paskutiniai kartai

Šokio dienoraščiai, 2024 m. lapkritis ir gruodis

Antano Jasenkos baletas „Pradžioje nebuvo nieko“ sulaukė naujų atlikėjų – pagrindinius vaidmenis sukūrė jauni artistai Marine Pontarlier (Aušrinė) ir Jonas Kertenis (Žmogus), jų debiutas įvyko lapkričio 8 dieną. Šis Živilės Baikštytės kūrinys vertingas visų pirma tuo, kad papildo negausų pagal lietuvišką muziką pastatytų Lietuvos kūrėjų baletų sąrašą. Pontarlier ir Kertenis darniai įsirašė į choreografinį ir režisūrinį šio mitologija paremto spektaklio audinį – jų šokis buvo sklandus ir raiškus.

Jonas Kertenis ir Marine Pontarlier balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Kertenis ir Marine Pontarlier balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Ignas Armalis balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Ignas Armalis balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Kertenis balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Kertenis balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier ir Jonas Kertenis balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier ir Jonas Kertenis balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Olesia Šaitanova balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Olesia Šaitanova balete „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Istorijos ir abstrakcijos

Baletas „Legenda“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

2024 m. atidarytas iš esmės rekonstruotas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė pirmą naujojoje scenoje pastatytą baletą – dviejų dalių spektaklį „Legenda“, kurį kompozitorius Antanas Jasenka sukūrė teatro užsakymu (premjera įvyko 2024 m. lapkričio 29 d.).

Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Legenda“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokinėjimo ir šokio dienoraščiai

Rugsėjis ir spalis

Trisdešimt minučių rudeninių įspūdžių teko spektakliui „Suk suk“, kurį Šeiko šokio teatre sukūrė sparčiai garsėjantis jaunas menininkas Dovydas Strimaitis, jau apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ ir neseniai savo choreografines vizijas pakviestas pristatyti Lietuvos sezono Prancūzijoje metu. Be „Suk suk“ pristatyme minimų šokėjų, Strimaičiui padėjo būrys talkininkų – kompozitorius Maxime’as Jerry Fraisse’as, muzikos aranžuotoja Irina Bukina, du tenorai Andrius Maslekovas ir Izidorius Babkovas, baritonas Deividas Edas Kukta, šviesų dailininkas Justas Bø, vokalinių įrašų garso inžinierius ir redaktorius Donatas Jarutis bei prodiuserė Judita Strumilaitė. „Menų spaustuvėje“ rodytame spektaklyje šoko Ema Senkuvienė, Marija Untulytė ir Gintarė Marija Ūsė. Gal yra atskiri spektakliai vyrams ir moterims, o gal šokėjų sudėtys keičiamos pagal aplinkybes?

Marko Juusela ir Marija Kastorina balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Marko Juusela ir Marija Kastorina balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Suk suk“. I. Jūros nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Suk suk“. I. Jūros nuotr.
Scena iš operos „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Andrea Canei balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Andrea Canei balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Marko Juusela balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Marko Juusela balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas su kelio ženklais

„La strada“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Naujojo sezono pradžioje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupė leidosi į kelią, kurį nutiesė vokiečių choreografas Marco Goecke. Šis kelias nužymėtas garsiojo italų kino režisieriaus Federico Fellini filmo „La strada“ ženklais, kurie įvardinti jau spektaklio afišose: vos vos matomas šviesus Dželsominos-Giuliettos Masinos atvaizdas, užrašai „La strada“, „pagal Fellini filmą“.

Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr
Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr
Marija Kastorina ir Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Voicechas Žuromskas balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Voicechas Žuromskas balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasara

Jau ketvirtą vasarą Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo sezoną pratęsia atvirame ore – Valdovų rūmų kieme vykstančiame festivalyje „LNOBT Open“. Laikina scena, ant grindinio tame pačiame lygyje sustatytos žiūrovų kėdės – ne visai tinkamos sąlygos šokio meno suvokimui, kai net ir įtempęs kaklą ir aukštai iškėlęs galvą ne visada matai svarbiausią šokėjo instrumentą – kojas. Henry Purcello operą „Didonė ir Enėjas“ pastatė Vengrijos menininkai: režisierė ir choreografė Dóra Barta, scenografė Ildi Tihanyi, kostiumų dailininkė Andrea Kovács ir šviesų dailininkas Józsefas Pető.

Scena iš operos „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 15  >>> Archyvas