7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Juoda mirtis, balta mirtis

Felikso Bajoro „Dievo avinėlis“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Po keturiasdešimties metų Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) grąžino skolą kompozitoriui Feliksui Bajorui – lapkričio 17, 18 ir 19 d. įvyko jo operos-baleto „Dievo avinėlis“, parašyto 1982-aisiais, premjeriniai spektakliai. Meno kultūros žurnale „Krantai“ (1989, gegužė) išspausdinta paties kompozitoriaus parengta publikacija su šio kūrinio užsakymą bei svarstymą nušviečiančiais dokumentais ir tuometės Meno tarybos rezoliucija: „Į 1984 metų repertuarą operos „Dievo avinėlis“ neįtraukti. Jei autorius pataisys libretą ir muziką, ateityje... žiūrėsim.“

Jeronimas Krivickas operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas operoje-balete „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos-baleto „Dievo avinėlis“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Rugsėjis ir spalis

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupė sezoną pradėjo pasipildžiusi keliais jaunais šokėjais, tarp jų – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventai Nora Straukaitė, Adriana Jakonytė, Nijolė Seriožnikova (klasikinio šokio mokytoja Deimantė Karpušenkovienė) ir Jonas Kertenis (klasikinio šokio mokytojas Danielius Kiršys) bei šokėja iš Ukrainos Anastasija Tokina. Į pirmąjį sezono spektaklį baleto artistai pakvietė vaikus – parodė Kareno Chačaturiano „Čipoliną“, kuriame grafienių Vyšnių vaidmenis pirmą kartą atliko Kotryna Rudych ir Straukaitė.

Clara Giambino ir Diego Alcalá šokio spektaklyje „Sužeistas elnias“. Kauno šokio teatro „Aura“ nuotr.
Clara Giambino ir Diego Alcalá šokio spektaklyje „Sužeistas elnias“. Kauno šokio teatro „Aura“ nuotr.
Clara Giambino ir Diego Alcalá šokio spektaklyje „Sužeistas elnias“. Kauno šokio teatro „Aura“ nuotr.
Clara Giambino ir Diego Alcalá šokio spektaklyje „Sužeistas elnias“. Kauno šokio teatro „Aura“ nuotr.
Clara Giambino ir Diego Alcalá šokio spektaklyje „Sužeistas elnias“. Kauno šokio teatro „Aura“ nuotr.
Clara Giambino ir Diego Alcalá šokio spektaklyje „Sužeistas elnias“. Kauno šokio teatro „Aura“ nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Ignas Armalis balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Ignas Armalis balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Infra“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Infra“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina, Edvinas Jakonis ir Julija Stankevičiūtė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina, Edvinas Jakonis ir Julija Stankevičiūtė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Jonas Laucius balete „Bolero“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Jonas Laucius balete „Bolero“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baleto dienoraščiai

Birželis – nuo 1922 iki 2022

Ši diena Lietuvos profesionaliajam šokiui ypatinga – lygiai prieš šimtą metų Kaune, laikinojoje Lietuvos sostinėje, įvyko pirmasis Olgos Dubeneckienės baleto studijos moksleivių koncertas. Pirmoje dalyje mokinės parodė baleto pamoką prie atramų, po to – salės viduryje. Antroje dalyje žiūrovai pamatė atskirų šokių programą, kurioje kartu su kitomis studijos auklėtinėmis dalyvavo Jadvyga Jovaišaitė, vėliau tapusi viena mėgstamiausių Valstybės teatro baleto artisčių.

Scena iš baleto „Rossini“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Rossini“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Coliukė“. Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Coliukė“. Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademijos nuotr.
Ūla Drobnytė ir Nerijus Juška baleto „Don Kichotas“ divertismente. Nerijaus Juškos baleto mokyklos nuotr.
Ūla Drobnytė ir Nerijus Juška baleto „Don Kichotas“ divertismente. Nerijaus Juškos baleto mokyklos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Nora Straukaitė absolventų kompetencijų vertinimo praktinės dalies koncerte. S. Zlunitsyno nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Nora Straukaitė absolventų kompetencijų vertinimo praktinės dalies koncerte. S. Zlunitsyno nuotr.
Knygos „Olga Schwede. Švedė. Ra. Deo. Dubeneckienė. Kalpokienė“ viršelis
Knygos „Olga Schwede. Švedė. Ra. Deo. Dubeneckienė. Kalpokienė“ viršelis
Ernestas Barčaitis ir Jeronimas Krivickas choreografinėje kompozicijoje „Belaukiant Godo“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Jeronimas Krivickas choreografinėje kompozicijoje „Belaukiant Godo“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko ir Greta Gylytė choreografinėje kompozicijoje „Moters kova“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko ir Greta Gylytė choreografinėje kompozicijoje „Moters kova“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Robertas Vaištaras Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Robertas Vaištaras Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Tikrasis Afrikos „aš“

Šiuolaikinė Afrikos dailė Vytauto Kasiulio dailės muziejuje

„Juodasis žemynas“ – vyresnioji karta tikriausiai dar prisimena šį vaizdingą posakį, kuriuo net ir dabar kartais apibūdinama Afrika. Tačiau Vytauto Kasiulio dailės muziejuje gegužės 10 d. atidaryta paroda „Šiuolaikinė Afrikos dailė: tapatybės, svajos ir realijos“ atskleidžia kur kas daugiau šio žemyno spalvų – tiesiogine ir perkeltine prasme. Parodos kuratorės Vilma Gradinskaitė ir Karina Simonson bei eksponuojami kūriniai griauna ir šį, ir kitus su Afrika susijusius stereotipus, rodo įdomią, nevienareikšmę jos šiuolaikinės vizualinės kultūros panoramą.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Nerimo ir ilgesio šokis

Vienaveiksmių baletų triptikas LNOBT

Prieš porą metų Didžiajame teatre Poznanėje parodytas vienaveiksmių baletų vakaras BER (Robert Bondara / Alexander Ekman / Martynas Rimeikis), o gegužės 27 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvykusio panašiais principais sukomponuoto baletų triptiko programėlę papuošė raidės RPM. Trys choreografai – lietuvis Martynas Rimeikis (g. 1980), ispanas Ivánas Pérezas (g. 1983) ir anglas Wayne’as McGregoras (g. 1970), trys skirtingi kūriniai, trys panašia kontempliatyvia nuotaika persmelktos šokio novelės, judesiu atskleidžiančios žmogaus sielą, spinduliuojančią nerimą, ilgesį ir viltį.

Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Julija Stankevičiūtė balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Julija Stankevičiūtė balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Balandžio pabaiga ir gegužė

Marija Simona Šimulynaitė – jauniausia choreografė, išmananti klasikinio baleto leksiką ir galinti ja remtis savo choreografiniuose darbuose. Nors jos vadovaujamas Baltijos baleto teatras (BBT) kuria įvairių žanrų spektaklius, kuriuose derinamos įvairios stilistinės priemonės, nemažai juose dalyvaujančių įvairių kartų šokėjų turi ir klasikinio baleto artisto išsilavinimą (nuo žinomo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solisto Igorio Zaripovo iki prieš porą metų baleto artisto diplomą gavusio Pijaus Ožalo), ir choreografė stengiasi atskleisti jų šokio technikos galimybes.

Scena iš Charkivo Mykolos Lysenko nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro baleto „Spartakas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Charkivo Mykolos Lysenko nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro baleto „Spartakas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kitas pasaulis“. G. Dagio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kitas pasaulis“. G. Dagio nuotr.
Ukrainiečių mokinių Padėkos koncertas. S. Zlunitsynos nuotr.
Ukrainiečių mokinių Padėkos koncertas. S. Zlunitsynos nuotr.
Olesia Šaitanova Padėkos koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Olesia Šaitanova Padėkos koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Scena iš spektaklio „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių kompozicijų vakaras. S. Zlunitsynos nuotr.
M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių kompozicijų vakaras. S. Zlunitsynos nuotr.
M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių kompozicijų vakaras. S. Zlunitsynos nuotr.
M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių kompozicijų vakaras. S. Zlunitsynos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Balandis

Vienas paskui kitą rodyti trys Adolphe’o Adamo baleto „Žizel“ spektakliai iš nerimo ir nežinios persmelktos kasdienybės nukėlė į romantizmo idėjomis alsuojantį XIX a. pasaulį ir padėjo kuriam laikui atkurti emocinę pusiausvyrą. Balete daug dėmesio skirta ne tik choreografinėms formoms, bet ir vaidybinėms scenoms, leidžiančioms žiūrovams įsijausti į pasakojimą ir mėgautis tokiomis būdingomis tam laikotarpiui estetizuotomis netekties ir liūdesio būsenomis. Solistai Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius toliau kuria ir tobulina savo herojų biografijas, o Laucius entrechat six serijoje, atrodė, atsiplėš nuo žemės ir pramuš scenos lubas.

Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Miryam Roca Cruz ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Miryam Roca Cruz ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Vilija Montrimaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Vilija Montrimaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Victor Coffy ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Victor Coffy ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Fantazija ir tikrovė

Dimitris Papaioannou Vilniuje

Ilgai lauktas pirmasis pasimatymas su graikų menininko Dimitrio Papaioannou kūryba, kuriam įvykti padėjo šių metų festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, atvėrė tokias estetinio suvokimo erdves, kurias įtikinamai perteikti gali tik nemenką literatūrinį talentą turintis vertintojas.

Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Pirmasis karo mėnuo

Viena naujausių Kauno šokio teatro „Aura“ premjerų – „Pluto“ – gimė ypatingu laiku: pirmas spektaklis įvyko dar prieš karą Klaipėdoje, antras – antrąją karo dieną Vilniuje, „Menų spaustuvėje“. Šios aplinkybės iš esmės pakeitė galimybes ir suvokti, ir vertinti spektaklį, kurį pastatė jau ketverius metus Lietuvoje gyvenantis niujorkietis šokėjas Matthew Dane’as Livingstonas.

Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jeronimas Krivickas balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jeronimas Krivickas balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Vakarė Radvilaitė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Vakarė Radvilaitė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jeronimas Krivickas balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jeronimas Krivickas balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Marija Kastorina balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Marija Kastorina balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. T. Ivanausko nuotr.
Helmutas Šabasevičius

„Skirtis su baletu tai man kaip mirtis“

Baleto dienoraščiai. 2022-ųjų sausis ir vasaris

Žieminių baleto dienoraščių antraštė – fragmentas iš pareiškimo, kuris atkreipė dėmesį, sausio 26 d. sklaidant Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomus Valstybės teatro dokumentus. 1933 m. gruodžio 6 d. artistas Mykolas Vansevičius kreipėsi į Valstybės teatro direktorių prašydamas tarpininkauti, kad jis ir toliau galėtų mokytis baleto studijoje: „5 metus mokindamasis, stengdamasis ir atsidavęs baleto mokslui, jo mylėtojas, visa širdimi pasišventęs, jokio kito mokslo nesimokindamas, per dieną visuomet studijoje užimtas, padėjęs daug sveikatos, mokėjęs po 35 litus į mėnesį už baleto mokslą, užduotas roles atlikdamas be jokių nusižengimų <...>

Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Jade Isabella Longley balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Jade Isabella Longley balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Ernest Barčaitis ir Eimantė Šeškutė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Ernest Barčaitis ir Eimantė Šeškutė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Igoris Zaripovas, Karolis Šemetas ir Gediminas Švendravičius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Igoris Zaripovas, Karolis Šemetas ir Gediminas Švendravičius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas