Autorius: Helmutas Šabasevičius
Helmutas Šabasevičius
Teatro miestas
Keli įspūdžiai iš Avinjono teatro festivalio
Jau suskaičiuotas paties svarbiausio metų teatro įvykio – 72-ojo Avinjono festivalio – derlius: 47 spektakliai, 224 vaidinimai keturiasdešimtyje pačių įvairiausių sceninių aikštelių mieste ir greta jo, 151 643 žiūrovai. Įspūdingi skaičiai miestui, kuriame, 2015 m. duomenimis, gyvena 92 130 žmonių.
Aplankyti šių metų festivalį vertėjo jau vien dėl to, kad dažniau nei įprasta jo afišose mirgėjo žinomi vardai iš Lietuvos. Pagrindinėje programoje vienoje didžiausių festivalio stacionarių scenų – Opéra Confluence – liepos 17–21 d. nuo 18 val. suvaidinti penki Molière’o „Tartiufai“ (režisierius Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Off programoje dalyvavo Artūro Areimos teatras, pristatęs Falko Richterio „Po ledu“ (vaidinta kasdien nuo liepos 8 iki 24 d. (išskyrus 12 ir 19 d.), spektaklių pradžia – 10 val. 30 min.), o toje pačioje Off programoje liepos 13–15 ir 17 d. be ketvirčio dešimtą vakaro rodytas Irano Gaipo „Korkuto prakeiksmas“, kurį režisierius Jonas Vaitkus 2014 m. pastatė Kazachijos valstybiniame akademiniame Muchtaro Omarchanuly Auezovo dramos teatre.
Helmutas Šabasevičius
Sirtakis pajūryje
Baletas „Graikas Zorba“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre
Įprasta, kai iš scenos į sceną keliauja šimtamečiai klasikinio baleto pastatymai, kiekviename teatre įgyjantys vis naujų bruožų, tačiau kuriami prisilaikant tam tikro choreografinio kanono. O štai šiuolaikiniai baleto ir šokio spektakliai ilgaamžiškumu nepasižymi.
Helmutas Šabasevičius
Nepasimiršę šokiai
Įspūdžiai iš baleto mokyklų baigiamųjų koncertų
Pasibaigus mokslo metams dauguma Lietuvoje veikiančių šokio ir baleto mokyklų surengė baigiamuosius koncertus, kurių įspūdžiai per vasarą nepasimiršo, o artėjant naujam šokio sezonui prašosi bent trumpai užfiksuojami.
Helmutas Šabasevičius
Impulsas, tampantis pulsu
Septintasis „Kūrybinis impulsas“ LNOBT
Jau septintą kartą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengtas choreografinių projektų koncertas „Kūrybinis impulsas“ – viena iš iniciatyvų, garantuojančių normalią šokio kultūros būtį ir raidą, užtikrinančių, kad daugiau mažiau tolygiai vystytųsi visi ją sudarantys komponentai.
Helmutas Šabasevičius
Budrumo pamokos
Alaino Platelio „Nicht Schlafen“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Šiemet dvidešimt pirmą kartą surengtas tarptautinis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ jau virto istorija, baigiasi scenos meno sezonas, ir mintys krypsta link rudens, kada bus pradėtas imti naujų teatro ir šokio spektaklių bei projektų derlius. Vis dėlto Alaino Platelio spektaklis „Nicht Schlafen“, įtrauktas į festivalio programą, nesileidžia užmirštamas – ir dėl subjektyvių, ir dėl objektyvių priežasčių.
Helmutas Šabasevičius
Aitvarai ir tramvajai
Estijos baleto spektakliai LNOBT
„Mieli lietuviai...“ – su maloniu estišku akcentu tris vakarus iš eilės mobiliuosius telefonus ragino išsijungti garso įrašas, kuriuo buvo pradedami Estijos nacionalinės operos gastroliniai spektakliai, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodyti gegužės 15–17 dienomis.
Helmutas Šabasevičius
Baletas su audros kvapu
„Korsaro“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
XIX a. baleto paveldo atgaivinimo monopolis (su retomis išimtimis) priklauso Rusijos choreografams ir baletmeisteriams statytojams; su jų pagalba ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras į savo repertuarą įtraukė Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“ (2004) ir „Miegančiąją gražuolę“ (2006), Ludwigo Minkaus „Bajaderę“ (2007) ir „Don Kichotą“ (2016).
Helmutas Šabasevičius
Vytautas „Siemens“ arenoje
Apie baltarusių baleto gastroles
„Nieko nėra nuostabesnio, kaip matyti Vladislovą Jogailą ir Jadvygą auksu ir brangakmeniais žibančiais drabužiais“, – 1816 m. Vilniaus miesto teatre pamatęs Juliano Ursyno Niemcewicziaus ir Karolio Kurpińskio operą „Jadvyga, Lenkijos karalienė“ susižavėjęs savo dienoraštyje įrašė Vilniaus universiteto studentas Teodoras Krasińskis. Po dviejų šimtų metų Vilniuje vėl pasirodė Jogaila ir Jadvyga, pavaizduoti Lenkijos karalių Jogailą deheroizuojančioje perspektyvoje – šį kartą kaip Baltarusijos valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre pastatyto Viačeslavo Kuznecovo baleto „Vytautas“ herojai, sudarę draugiją Lietuvos istorijos ikonoms – Vytautui, Onai Vytautienei, Kęstučiui, Birutei.
Helmutas Šabasevičius
Jubiliejus užklupo scenoje
Balerinos Olgos Konošenko sukakčiai
Lietuvos operos ir baleto teatro solistę Olgą Konošenko pirmasis jubiliejus užklupo scenoje, pačiame kūrybinių, artistinių jėgų žydėjime. 1978 m. sausio 18 d. gimusi šokėja, M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventė, pedagogių Irenos Kalvaitytės-Požėrienės ir Jolantos Vymerytės auklėtinė teatre dirba nuo 1996-ųjų. Daugelis jos bendramokslių jau baigė šokėjos karjerą, o be Olgos Konošenko neįsivaizduojame ir klasikinių („Žizel“ – Mirta, „Bajaderė“ – Gamzati, „Don Kichotas“ – Gatvės šokėja), ir neoklasikinių („Romeo ir Džuljeta“ – Motina Kapuleti), ir šiuolaikinių („Piaf“) pastarųjų teatro sezonų spektaklių.
Jau baigiamajame Baleto skyriaus moksleivių koncerte 1996-aisiais šokusi pagrindinį vaidmenį Grand pas iš baleto „Pachita“, Konošenko pademonstravo solistės ambicijas, nors kelias į žvaigždes nebuvo lengvas ir greitas. Geri fiziniai duomenys, pedagogių, taip pat ir mamos Jelenos Saskovos, ilgus metus šokusios Lietuvos operos ir baleto teatre, patarimai – dar ne viskas; teko įdėti nemažai darbo, kad vienas paskui kitą rikiuotųsi mažesni ir didesni baleto spektaklių vaidmenys – vieni išlikę ilgesniam laikui, kiti – sužibėję ir užgesę.
Helmutas Šabasevičius
Jausmų įkvėptas šokis
Apie naujus vaidmenis balete „Romeo ir Džuljeta“
Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera įvyko 2016-ųjų rudenį, tačiau šis choreografo Krzysztofo Pastoro spektaklis vis pateikia staigmenų, pirmiausia susijusių su kintančia artistine jo medžiaga, todėl kyla noras pildyti, tikslinti įspūdžius, likusius po premjerinių spektaklių.
