7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Teatro miestas

Keli įspūdžiai iš Avinjono teatro festivalio

Jau suskaičiuotas paties svarbiausio metų teatro įvykio – 72-ojo Avinjono festivalio – derlius: 47 spektakliai, 224 vaidinimai keturiasdešimtyje pačių įvairiausių sceninių aikštelių mieste ir greta jo, 151 643 žiūrovai. Įspūdingi skaičiai miestui, kuriame, 2015 m. duomenimis, gyvena 92 130 žmonių.

 

Aplankyti šių metų festivalį vertėjo jau vien dėl to, kad dažniau nei įprasta jo afišose mirgėjo žinomi vardai iš Lietuvos. Pagrindinėje programoje vienoje didžiausių festivalio stacionarių scenų – Opéra Confluence – liepos 17–21 d. nuo 18 val. suvaidinti penki Molière’o „Tartiufai“ (režisierius Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Off programoje dalyvavo Artūro Areimos teatras, pristatęs Falko Richterio „Po ledu“ (vaidinta kasdien nuo liepos 8 iki 24 d. (išskyrus 12 ir 19 d.), spektaklių pradžia – 10 val. 30 min.), o toje pačioje Off programoje liepos 13–15 ir 17 d. be ketvirčio dešimtą vakaro rodytas Irano Gaipo „Korkuto prakeiksmas“, kurį režisierius Jonas Vaitkus 2014 m. pastatė Kazachijos valstybiniame akademiniame Muchtaro Omarchanuly Auezovo dramos teatre.

Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „May He Rise and Smell the Fragrance“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „May He Rise and Smell the Fragrance“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Pur Présent“.  Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Pur Présent“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Raimundas Hoghe’as spektaklyje „36, Avenue Georges Mandel“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Raimundas Hoghe’as spektaklyje „36, Avenue Georges Mandel“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Sirtakis pajūryje

Baletas „Graikas Zorba“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Įprasta, kai iš scenos į sceną keliauja šimtamečiai klasikinio baleto pastatymai, kiekviename teatre įgyjantys vis naujų bruožų, tačiau kuriami prisilaikant tam tikro choreografinio kanono. O štai šiuolaikiniai baleto ir šokio spektakliai ilgaamžiškumu nepasižymi.

Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) ir Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) ir Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) ir Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) ir Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Nepasimiršę šokiai

Įspūdžiai iš baleto mokyklų baigiamųjų koncertų

Pasibaigus mokslo metams dauguma Lietuvoje veikiančių šokio ir baleto mokyklų surengė baigiamuosius koncertus, kurių įspūdžiai per vasarą nepasimiršo, o artėjant naujam šokio sezonui prašosi bent trumpai užfiksuojami.

Edvinas Jakonis M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Edvinas Jakonis M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Paulina Čistovaitė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte.
Paulina Čistovaitė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte.
Dominyka Vosyliūtė ir Martynas Čiučiulka M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Dominyka Vosyliūtė ir Martynas Čiučiulka M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Kamilė Pilibaitytė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Kamilė Pilibaitytė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Milda Luckutė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Milda Luckutė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Erikas Žilaitis M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Erikas Žilaitis M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Rygos choreografijos mokyklos auklėtinė Polina Kopilova M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Rygos choreografijos mokyklos auklėtinė Polina Kopilova M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Impulsas, tampantis pulsu

Septintasis „Kūrybinis impulsas“ LNOBT

Jau septintą kartą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengtas choreografinių projektų koncertas „Kūrybinis impulsas“ – viena iš iniciatyvų, garantuojančių normalią šokio kultūros būtį ir raidą, užtikrinančių, kad daugiau mažiau tolygiai vystytųsi visi ją sudarantys komponentai.

Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Penkios atminties kryptys“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Penkios atminties kryptys“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Kristina Gudžiūnaitė šokio kompozicijoje „Love is just a xoxo“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Kristina Gudžiūnaitė šokio kompozicijoje „Love is just a xoxo“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Blossom of her soul“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Blossom of her soul“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Wait for me and I’ll come back“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Wait for me and I’ll come back“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „NEjuoda“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Budrumo pamokos

Alaino Platelio „Nicht Schlafen“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“

Šiemet dvidešimt pirmą kartą surengtas tarptautinis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ jau virto istorija, baigiasi scenos meno sezonas, ir mintys krypsta link rudens, kada bus pradėtas imti naujų teatro ir šokio spektaklių bei projektų derlius. Vis dėlto Alaino Platelio spektaklis „Nicht Schlafen“, įtrauktas į festivalio programą, nesileidžia užmirštamas – ir dėl subjektyvių, ir dėl objektyvių priežasčių.

Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nicht Schlafen“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Aitvarai ir tramvajai

Estijos baleto spektakliai LNOBT

„Mieli lietuviai...“ – su maloniu estišku akcentu tris vakarus iš eilės mobiliuosius telefonus ragino išsijungti garso įrašas, kuriuo buvo pradedami Estijos nacionalinės operos gastroliniai spektakliai, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodyti gegužės 15–17 dienomis.

Scena iš baleto „Geismų tramvajus“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Geismų tramvajus“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Goblinas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas su audros kvapu

„Korsaro“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

XIX a. baleto paveldo atgaivinimo monopolis (su retomis išimtimis) priklauso Rusijos choreografams ir baletmeisteriams statytojams; su jų pagalba ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras į savo repertuarą įtraukė Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“ (2004) ir „Miegančiąją gražuolę“ (2006), Ludwigo Minkaus „Bajaderę“ (2007) ir „Don Kichotą“ (2016).

Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Korsaras“ prologas. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Korsaras“ prologas. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Vytautas „Siemens“ arenoje

Apie baltarusių baleto gastroles

„Nieko nėra nuostabesnio, kaip matyti Vladislovą Jogailą ir Jadvygą auksu ir brangakmeniais žibančiais drabužiais“, – 1816 m. Vilniaus miesto teatre pamatęs Juliano Ursyno Niemcewicziaus ir Karolio Kurpińskio operą „Jadvyga, Lenkijos karalienė“ susižavėjęs savo dienoraštyje įrašė Vilniaus universiteto studentas Teodoras Krasińskis. Po dviejų šimtų metų Vilniuje vėl pasirodė Jogaila ir Jadvyga, pavaizduoti Lenkijos karalių Jogailą deheroizuojančioje perspektyvoje – šį kartą kaip Baltarusijos valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre pastatyto Viačeslavo Kuznecovo baleto „Vytautas“ herojai, sudarę draugiją Lietuvos istorijos ikonoms – Vytautui, Onai Vytautienei, Kęstučiui, Birutei.

Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Jubiliejus užklupo scenoje

Balerinos Olgos Konošenko sukakčiai

Lietuvos operos ir baleto teatro solistę Olgą Konošenko pirmasis jubiliejus užklupo scenoje, pačiame kūrybinių, artistinių jėgų žydėjime. 1978 m. sausio 18 d. gimusi šokėja, M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventė, pedagogių Irenos Kalvaitytės-Požėrienės ir Jolantos Vymerytės auklėtinė teatre dirba nuo 1996-ųjų. Daugelis jos bendramokslių jau baigė šokėjos karjerą, o be Olgos Konošenko neįsivaizduojame ir klasikinių („Žizel“ – Mirta, „Bajaderė“ – Gamzati, „Don Kichotas“ – Gatvės šokėja), ir neoklasikinių („Romeo ir Džuljeta“ – Motina Kapuleti), ir šiuolaikinių („Piaf“) pastarųjų teatro sezonų spektaklių.

 

Jau baigiamajame Baleto skyriaus moksleivių koncerte 1996-aisiais šokusi pagrindinį vaidmenį Grand pas iš baleto „Pachita“, Konošenko pademonstravo solistės ambicijas, nors kelias į žvaigždes nebuvo lengvas ir greitas. Geri fiziniai duomenys, pedagogių, taip pat ir mamos Jelenos Saskovos, ilgus metus šokusios Lietuvos operos ir baleto teatre, patarimai – dar ne viskas; teko įdėti nemažai darbo, kad vienas paskui kitą rikiuotųsi mažesni ir didesni baleto spektaklių vaidmenys – vieni išlikę ilgesniam laikui, kiti – sužibėję ir užgesę.

Olga Konošenko (Alyvų fėja) ir Aurimas Paulauskas (Dezirė) balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Alyvų fėja) ir Aurimas Paulauskas (Dezirė) balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) ir Vytautas Kudžma (Radža) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) ir Vytautas Kudžma (Radža) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Mirta) balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Mirta) balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Jausmų įkvėptas šokis

Apie naujus vaidmenis balete „Romeo ir Džuljeta“

Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera įvyko 2016-ųjų rudenį, tačiau šis choreografo Krzysztofo Pastoro spektaklis vis pateikia staigmenų, pirmiausia susijusių su kintančia artistine jo medžiaga, todėl kyla noras pildyti, tikslinti įspūdžius, likusius po premjerinių spektaklių.

Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas