Vasaros operos ir baleto dienoraščiai
Senokai planuotos kelionės į Miuncheną įspūdžius kartu su pirmą kartą aplankytais puikiais architektūros ansambliais ir muziejais gerokai praturtino muzikinės patirtys. Nuo birželio 18 d. iki pačios liepos pabaigos Bavarijos sostinėje vyko tradicinis Miuncheno operos festivalis, sudominęs operos ir baleto spektakliais, koncertais bei rečitaliais, keletą kurių pavyko pamatyti. Iš viso festivalio programoje buvo suplanuota parodyti dvylika operų, penkis baletus, penkis koncertus, šešis vokalinius rečitalius.







„Pakita“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Po kompozitoriaus Jievaro Jasinskio ir choreografo Martyno Rimeikio „Kopelijos“, šiuolaikinės diskusijos su Europos ir Lietuvos baleto paveldu, dramaturginėmis, choreografinėmis ir vaizdinėmis formomis atskleidusios Lietuvos baleto potencialą, – dar vienas, ir visai kitoks, prisilietimas prie baleto klasikos. Pirmą kartą Lietuvoje visą baletą „Pakita“ sukūrė iš įvairių šalių suburti menininkai, kuriems vadovavo prancūzų choreografas, buvusi Paryžiaus operos etoile Manuelis Legris.




Pavasaris
Paskutinė kovo savaitė – būsimųjų baleto artistų egzaminų metas. Šiemet diplomus turėtų gauti keturios mokytojos Deimantės Karpušenkovienės klasės merginos – Agota Korytė, Deivė Niauraitė, Jogailė Staikūnaitė ir Saulė Žemgulytė – bei trys mokytojo Petro Skirmanto klasės vaikinai – Jonas Čipkus, Vaitiekus Diska ir Kostas Grudzinskas.








Sausis, vasaris, kovas
Šimto metų slenkstį perkopusi Lietuvos baleto trupė 2026-uosius pradėjo klasikiniais spektakliais. Sausio 8 d. Adolphe’o Adamo balete „Žizel“ Albertą pirmą kartą šoko pernai prie pagrindinių solistų grupės prisijungęs Dnipre, Ukrainoje, gimęs Olegas Ligai. Šį vaidmenį jis jau yra atlikęs Tbilisio valstybiniame operos ir baleto teatre rodomoje romantinio šedevro redakcijoje, kurią parengė XX a. paskutiniame dešimtmetyje puikiai žinoma baleto solistė Nina Ananiašvili (dekoracijas ir kostiumus sukūrė Vilniuje ne kartą dirbęs dailininkas Viačeslavas Okunevas).








Lapkritis ir gruodis
Paskutiniai 2025 metų mėnesiai prabėgo su baleto ženklu: ruošiantis minėti nenutrūkstamos Lietuvos baleto istorijos šimtmetį, surengta daug įvairiausių renginių, tačiau svarbiausia veiksmo vieta buvo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), kur iki šiol tęsiamas Valstybės teatre Kaune prasidėjęs baleto kelias. Jau metus nacionalinei baleto trupei vadovaujanti Jurgita Dronina diegia naujas tradicijas, siekdama, kad šis menas Lietuvoje būtų dar labiau matomas ir suprantamas.








Klaipėdos baleto mokyklos šventė
Klaipėdoje veikianti šokių mokykla CODA, vadovaujama Ingos Briazkalovaitės, savo aštuonioliktąjį gimtadienį nusprendė paminėti kartu su profesionalaus Lietuvos baleto šimtmečiu, kuris bus švenčiamas gruodžio 4-ąją – dieną, kai Valstybės teatre įvyko Léo Delibes’o baleto „Kopelija“ premjera.








Rugsėjis ir spalis
Jau visai netrukus savo šimtmetį minėsianti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė sezoną pradėjo spektakliu, kuris jos repertuare saugomas daugiau nei pusšimtį metų: Bogdano Pawłowskio „Snieguolė“ 1972 m. pastatyta dar Senajame operos ir baleto teatre, o 1988 m. atnaujinta naujuosiuose rūmuose.








Baleto dienoraščiai
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis skeptiškai vertino baletą, kurį matė Camille’io Saint‑Saënso operoje „Samsonas ir Dalila“ Leipcige, užtat, sesers Jadvygos Čiurlionytės liudijimu, labai žavėjosi Isadoros Duncan kūryba, su kuria turėjo progą susipažinti Varšuvoje. Minint kompozitoriaus ir dailininko gimimo 150 metų jubiliejų, būtent šokio menininkai jam skyrė daugiausia savo darbų, kurie buvo ir dar bus parodyti pagrindinėse Lietuvos valstybinių, privačių ar mokyklinių teatrų scenose.








„Tuščias atsargumas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Naujausios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) premjeros, Louis Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“, afišoje – nedidukas paveikslas puošniais paauksuotais rėmais. Tai visai tinkamas sprendimas pristatyti spektaklį, muziejinį pačia geriausia šio žodžio prasme. Siužetas – Prancūzijos revoliucijos amžininkas, o muzika, režisūrinė ir choreografinė forma mena sudėtingą daugiau nei dviejų šimtų metų Europos baleto istoriją.








„Toli toli“ – pasiklaidžiojimas po Vilniaus senąjį teatrą
Prieš dešimt metų tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ apsilankiusi dokumentinio teatro grupė iš Berlyno „Rimini Protokoll“ ir jos kūrinys „Remote Vilnius“ Lietuvos teatro kultūroje pasėjo sėklą, 2019 m. sudygusią „Glaistu“ (galbūt buvo ir daugiau, bet teko matyti tik jį). Šiemet leistis į kelionę konkrečiomis erdvėmis ir abstrakčiu laiku pakvietė Vilniaus senasis teatras ir patyriminis spektaklis „Toli toli“, kurį režisavo Mantas Jančiauskas, dramaturgija rūpinosi Lina Laura Švedaitė, muziką sukūrė Mantvydas Leonas Pranulis, scenografiją – Ona Juciūtė, videoprojekcijas – Kristijonas Dirsė, šviesas – Julius Kuršys.








