7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Balandis ir dešimt gegužės dienų

Senokai rodytas Ludwigo Minkaus „Don Kichotas“ sudomino naujais vaidmenimis – didesniais ir mažesniais, tačiau pastebimais ir suteikusiais šiam senoviniam baletui naujų atspalvių ir naujos energijos. Spektaklyje taip pat dalyvavo svečias iš Ukrainos nacionalinės operos Denysas Nedakas, jis šoko Bazilį ir padėjo Olesiai Šaitanovai sukurti žavingą Kitri paveikslą.

Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Dailė rojaus prieškambaryje

Knyga, skirta Vilniaus piešimo mokyklai

Rojaus prieškambariu Vilnių pavadino visame pasaulyje garsaus tapytojo Chaïmo Soutine’o kūrybos tyrinėtojas Michelis LeBrun-Franzaroli knygoje „Soutine. L’homme et le peintre...“, išleistoje 2015 metais. Dailės istorikės dr. Jolantos Širkaitės monografija „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“, kurią baigiantis jubiliejiniams Lietuvos valstybės metams išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas, paaiškina šią poetišką frazę ir suteikia progą atidžiai pažvelgti į XIX a. paskutinio trečdalio ir XX a. pirmųjų keliolikos metų Vilniaus meninį gyvenimą, kurio centre buvo Vilniaus piešimo mokykla. Knyga – didelė dovana Vilniaus ir visos Lietuvos dailės ir kultūros istorijos profesionaliems tyrėjams ir mėgėjams entuziastams. Tai iki šiol išsamiausias leidinys, pristatantis svarbiausią visam regionui dailės ugdymo įstaigą, kurios atšakos siekė ne tik gretimas, bet ir gerokai atokesnes šalis.

Ivanas Trutnevas, „Vandens šventinimo procesija“
Ivanas Trutnevas, „Vandens šventinimo procesija“
Įėjimas į Vilniaus piešimo mokyklą iš Pilies gatvės
Įėjimas į Vilniaus piešimo mokyklą iš Pilies gatvės
Ivanas Trutnevas, „Vežikas“
Ivanas Trutnevas, „Vežikas“
Vežikas. I. Trutnevo nuotr.
Vežikas. I. Trutnevo nuotr.
Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai 1912 m. Pirmas iš kairės – M. Kikoinas, dešinėje stovi F. S. Zarfinas
Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai 1912 m. Pirmas iš kairės – M. Kikoinas, dešinėje stovi F. S. Zarfinas
Monografijos „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“ viršelis
Monografijos „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“ viršelis
Ivanas Trutnevas, akvarelė. Valstybinės Tretjakovo galerijos nuos.
Ivanas Trutnevas, akvarelė. Valstybinės Tretjakovo galerijos nuos.
Ivanas Trutnevas, „Autoportretas“
Ivanas Trutnevas, „Autoportretas“
Helmutas Šabasevičius

Ekspansija oro burbule

Performatyvus Vyčio Jankausko spektaklis

Pernai į trečią dešimtį įkopęs Vyčio Jankausko šokio teatras savo kūrybinę veiklą įprasmino atgaivindamas vieną iš geriausiai žinomų savo darbų – „Liepsnos virš šaltojo kalno“, o šiemet pristatė ir naują, jau keturioliktą darbą, kuriame ryškėja choreografo kūrybos atsinaujinimo kryptys.

Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Kovas ir kelios balandžio dienos

Kovo 19 d. dviejų dalių koncertą „Didysis baleto šimtmetis“ savo baleto istorijai paskyrė Latvijos šokio menininkai; jis vyko Latvijos operos pagrindinėje salėje ir pristatė išlikusius ir atgaivintus daugumos Latvijos choreografų kūrinius. Koncertą surengė Rygos choreografijos mokykla, o režisavo pedagogė ir choreografė Regīna Kaupuža. Šis sumanymas šiek tiek priminė kur kas kuklesnėmis galimybėmis Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus parengtą koncertą „Baleto atmintis“, 2016–2017 m. parodytą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Maia Makhateli ir Alessandro Staiano Neapolio San Carlo teatro balete „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Maia Makhateli ir Alessandro Staiano Neapolio San Carlo teatro balete „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“ uždanga su Michailo Vrubelio „Gulbės caraitės“ kopija. Autoriaus nuotr.
Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“ uždanga su Michailo Vrubelio „Gulbės caraitės“ kopija. Autoriaus nuotr.
Scena iš Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Scena iš Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Laisvydės Šalčiūtės paveikslas, eksponuojamas Mantujos kunigaikščių rūmų galerijoje. Autoriaus nuotr.
Laisvydės Šalčiūtės paveikslas, eksponuojamas Mantujos kunigaikščių rūmų galerijoje. Autoriaus nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaris

Sausio pabaigoje užklupęs ir baigiantis vasariui atsinaujinęs gripas gerokai patrumpino planuotų pamatyti šokio spektaklių sąrašą, tačiau simboliniame dienoraštyje liko vienas kitas įrašas, užfiksavęs tiesioginius ir netiesioginius Lietuvos šokio kultūros įspūdžius.

Scena iš operos „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Armalis balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“. V. Ruzgaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Sausis

2018 m. pirmajame meno kultūros žurnalo „Krantai“ numeryje Skaidrė Baranskaja straipsnyje „Iš operų dingstantis baletas“ išsamiai apžvelgė operos ir baleto „santykių dramą“; jos įžvalgos atsigamino stebint po ilgesnio laiko į Vilnių pargrįžusią Giacomo Puccini ir Anthony Minghellos operą „Madam Baterflai“.

Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Naglis Bierancas operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Naglis Bierancas operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova (Fėja) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova (Fėja) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka (Princas) ir Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka (Princas) ir Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Pavėluotas liūdesys

Hermanis / Brodskis / Baryšnikovas Vilniuje

Latvijos teatro režisieriaus Alvio Hermanio spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ besidomintiems XX a. pabaigos–XXI a. pradžios kultūra reklamuoti nereikia – lygiai kaip ir aiškinti, kas yra spektaklio kūrėjai. Visi trys jau tapo ženklais, vienetais, kuriais matuojamas aukštasis menas, virto tikromis ir sukurtomis legendomis, palikusiomis pėdsaką ir Lietuvos kultūros erdvėje.

Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Gruodis

Gruodį paminėtos kelių baleto solistų sukaktys – proga prisiminti Lietuvos baleto istoriją, kuri sparčiai artėja prie šimto metų jubiliejaus, ir jau dabar reikėtų galvoti, kaip triukšmingai jį atšvęsti. Gražią sukaktį 2018 m. atšventė ir paklausiausias šventinio sezono spektaklis – Piotro Čaikovskio „Spragtukas“.

Ernestas Barčaitis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Krzysztofas Pastoras ir Gražina Sakalauskaitė-Dautartienė. M. Aleksos nuotr.
Krzysztofas Pastoras ir Gražina Sakalauskaitė-Dautartienė. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jonas Laucius balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jonas Laucius balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Krugiškytė. M. Aleksos nuotr.
Rūta Krugiškytė. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Daria Olefirenko balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Daria Olefirenko balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Elegijus Bukaitis. M. Aleksos nuotr.
Elegijus Bukaitis. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Nuo istorijos iki savirealizacijos

Šokio spektakliai „Pareiškiu – Brandir“ ir „Laikini šešėliai“ Vilniuje

Lietuvos šiuolaikinio šokio diskursą vis labiau veikia daugiakultūris kontekstas – Lietuvoje dirba nemažai su kitų šalių mokyklomis susijusių atlikėjų, vis dažniau čia savo kūrinių premjeras pristato kitose šalyse susiformavę choreografai.

Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

2018-ųjų ruduo

Pats seniausias Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaro spektaklis – lenkų kompozitoriaus Bogdano Pawłowskio baletas vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“, kurio premjera įvyko 1972-aisiais dar senuosiuose teatro rūmuose Jono Basanavičiaus gatvėje, – kartu yra ir pats jauniausias, nes jame savarankišką kūrybinį kelią pradeda vis naujos jaunųjų baleto šokėjų kartos.

Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas