Autorius: Ingrida Ragelskienė

2021-ieji mūsų Viešpaties metai, lapkričio 7-oji, 16 val., Naujoji Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) salė. Per keletą apsilankymų spėjau priprasti prie keistai pasišiaušusio, į visas pasaulio šalis vilnijančio rusvo fojė kilimo. Mano pėdos prisideda prie jo pašiaušimo – kas kartą unikalaus, priklausančio nuo tą vakarą teatre susirinksiančių žiūrovų. Keletą kartų bandžiau „selfintis“ gražiomis linijomis lūžtančių medinių sienų fone – nelabai pavyko... Užtat dievinu naujuosius LNDT moterų tualetus – dėl jaukios šviesos ir išmanių vandens, muilo, oro dozatorių. Puikus naujasis senasis teatras, kuris po dalinės rekonstrukcijos prisijaukino žiūrovus kosminiu greičiu – žinoma, visų pirma dėl sėkmingų premjerų.

Skaityti toliau >>

Nr. 37 (1402), 2021-11-21 | Teatras

Scena iš spektaklio „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.

Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.

Kamilė Petruškevičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.

Alvydė Pikturnaitė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.

Vytautas Anužis, Aistė Zabotkaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.

Rytis Saladžius ir Vytautas Anužis spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.

Aistė Zabotkaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.

Ingrida Ragelskienė

Teisingumas teatre įmanomas

Spektaklis „Eichmannas Jeruzalėje“ festivalyje „Sirenos“

Prakeikiau tą dieną, kai sutikau recenzuoti Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Sirenos“ pristatytą slovėnų režisieriaus Jernejaus Lorenci spektaklį „Eichmannas Jeruzalėje". Nors kaip žiūrovė išėjau sukrėsta ir pakylėta teatro įtaigos, aktorių atsidavimo temai, ir dar pilnomis kišenėmis rėmėjų dalinto šokolado, jau įsėdus į namų link riedančią mašiną ėmė graužti aitrus nerimo kirminas.

Skaityti toliau >>

Nr. 32 (1397), 2021-10-17 | Teatras

Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.

Pjer Meničanin ir Vedran Živolić spektaklyje „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.

Rakan Rushaidat ir Pjer Meničanin spektaklyje „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.

Ingrida Ragelskienė

Trys bandymai perbristi upę vardu Lietuva

Árpádo Schillingo spektaklis „Įstrigę“

Rugsėjį postkarantininiu pūliniu pratrūkęs teatrinis sezonas vis pažeria malonių staigmenų. Tereikia tiesiog ryžtis pagaliau išvažiuoti iš Vilniaus. Ir jei ne iki Klaipėdos, Šiaulių, tai bent iki Trakų kultūros rūmų. Sako, jau visai greitai 1984 m. architekto Alfredo Paulausko projektuotas išraiškingų stogo linijų bei silueto pastatas atgims ištiktas ilgai lauktos rekonstrukcijos. Gal todėl žiūrėti spektaklį įspūdingų mastelių, erdvioje ir, regis, jau senokai šiuolaikinio žiūrovo reikmėms pritaikytoje kultūros rūmų salėje man reiškė ir savotišką atsisveikinimą su šią monumentalią tarybinės praeities liekaną sergėjusia genius loci.

Skaityti toliau >>

Nr. 31 (1396), 2021-10-12 | Teatras

Paulius Pinigis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.

Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.

Valentinas Masalskis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.

Viktorija Kuodytė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.

Simonas Lunevičius spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.

Ingrida Ragelskienė

„Homo saltum“ – Šokinėjantis žmogus

Šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“

Rugsėjo 7–15 d. Vilniuje vykęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ ką tik estafetės lazdelę sklandžiai perdavė „Naujojo cirko stotelių“ rengėjams. Rodos, šioje visa, kas ypač inovatyvu, karštai garbinančioje šalyje, vardu Lietuva, cirko niekada nebus per daug, ypač jei po kokybiško, meistriškai profesionalaus cirko pasirodymo gali išsinešti unikalių, išskirtinių potyrių bei patirčių.

Skaityti toliau >>

Nr. 30 (1395), 2021-10-03 | Teatras

Scena iš spektaklio „Trys seserys“. D. Putino nuotr.

Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.

Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.

Ingrida Ragelskienė

Kartais norisi maištauti

Pokalbis su aktoriumi Valentinu Novopolskiu

Nors per pokalbį Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) aktorius Valentinas Novopolskis teigė nežinantis, kas yra šiuolaikinis teatras, birželio 19 d. keturiasdešimtmetį minėjusio aktoriaus kūrybinė biografija byloja priešingai. 2004 m. Novopolskis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, jo kurso vadovė – režisierė Dalia Tamulevičiūtė.

Skaityti toliau >>

Nr. 25 (1390), 2021-06-27 | Teatras

Valentinas Novopolskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.

Valentinas Novopolskis spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.

Valentinas Novopolskis ir Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.

Valentinas Novopolskis ir Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.

Valentinas Novopolskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.

Valentinas Novopolskis spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.

Ingrida Ragelskienė

Dešifruojant Rusijos teatrą

Programa „Russian Case“ festivalyje „Auksinė kaukė“

Jų galvas karūnuoja iš ašutų pinti kokošnikai – dviragiai ir vainikų formos galvos apdangalai, kūnus dengia ilgi stilizuoti liaudiški sarafanai, scenos grindys nuklotos rytietiškais kilimėliais, pagalvėmis. Spektaklį „Finistas – narsusis sakalas“ apie buvusios Tarybų Sąjungos moteris, virtualybėje užverbuotas radikalių islamistų, kūrė tik moterys.

Skaityti toliau >>

Nr. 17 (1382), 2021-05-05 | Teatras

Scena iš spektaklio „Finistas – narsusis sakalas“. A. Andrijevičiaus nuotr.

Timofejus Tribuncevas spektaklyje „Borisas“. K. Ugolnikovos (Teatro agentūros „Арт-Партнер XXI“) nuotr.

Timofejus Tribuncevas ir Paulina Andrejeva spektaklyje „Borisas“. K. Ugolnikovos (Teatro agentūros „Арт-Партнер XXI“) nuotr.

Scena iš spektaklio „Visi čia“. A. Ivanišino nuotr.

Scena iš spektaklio „Pasaka apie paskutinį angelą“. Nacijų teatro nuotr.

Ingrida Ragelskienė

Degantis teatru

Pokalbis su aktoriumi Viačeslavu Lukjanovu

Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) aktoriaus Viačeslavo Lukjanovo kūrybinėje biografijoje vien per pastaruosius penkerius metus – dvi nominacijos „Auksiniam scenos kryžiui“ už Ivano Petrovičiaus Voinickio vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ ir grafo Glosterio sūnaus Edgaro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“.

Skaityti toliau >>

Nr. 13 (1378), 2021-04-06 | Teatras

Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.

Andrius Darela ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.

Arturas Svorobovičius ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.

Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.

Valentina Lukjanenko ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.

Viačeslavas Lukjanovas ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.

Aleksandra Metalnikova ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.

Ingrida Ragelskienė

Teatro istorija neprasidėjo nuo mūsų

Pokalbis su Dmitrijumi Denisiuku

Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) aktorius Dmitrijus Denisiukas nesureikšmina jubiliejinių datų – nei asmeninių, nei profesinių. Vasario mėnesį penkiasdešimt penkerių metų sukaktį aktorius atšventė repetuodamas. O trisdešimt vieni kūrybiškai dosnūs metai teatre prasidėjo 1989-aisiais, kai ką tik Valstybinį teatro meno institutą Minske baigęs jaunas aktorius buvo pakviestas suvaidinti Azazelą režisieriaus Romano Viktiuko spektaklyje „Meistras ir Margarita“. Tokia buvo lemtis – susirgus aktoriui Vytautui Šapranauskui, į Azazelo vaidmenį Dmitrijus turėjo įeiti per keletą dienų. Džiaugiuosi, kad Denisiukas sutiko pasidalinti mintimis apie teatro dabartį ir praeitį.

Skaityti toliau >>

Nr. 11 (1376), 2021-03-23 | Teatras

Dmitrijus Denisiukas spektaklyje „DreamWorks“. D. Matvejevo nuotr.

Dmitrijus Denisiukas spektaklyje „Utopija“. D. Matvejevo nuotr.

Dmitrijus Denisiukas spektaklyje „Legenda apie Didįjį Kombinatorių“. D. Matvejevo nuotr.

Dmitrijus Denisiukas spektaklyje „Eglutė pas Ivanovus“. D. Matvejevo nuotr.

Dmitrijus Denisiukas ir Liuda Gnatenko spektaklyje „Vargas dėl proto“. D. Matvejevo nuotr.

Dmitrijus Denisiukas spektaklyje „Žydrasis rojus“. D. Matvejevo nuotr.

Dmitrijus Denisiukas spektaklyje „Venecijos pirklys“. D. Matvejevo nuotr.

Dmitrijus Denisiukas spektaklyje „Lošėjai“. D. Matvejevo nuotr.

Ingrida Ragelskienė

Kai teatre užsiveisia troliai

Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Dantukų troliai“

Jau metus kasdien grumiamės su kelių rūšių baimėmis: banaliąja mirties baime, vienatvės baime, socialinės ir online distancijos baime, skurdo baime, bankroto ir darbo praradimo baime...

Skaityti toliau >>

Nr. 7 (1372), 2021-02-19 | Teatras

Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.

Ingrida Ragelskienė

Tatjanos Genzel teatrinė visata

Prisiminimai apie aktorę

Ji moka kalbėtis su savimi. Nes šiame spektaklyje vyras (Jurijus Ščiuckis) – pas jūrą arba žvaigždes, o žvejo žmona (Tatjana Genzel) – savyje. Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) spektaklyje „Triušis Edvardas“ dviejų senukų pora yra unikalaus, tik teatre egzistuojančio pasaulio epicentras. Du žmonės, gyvenantys santarvėje ir harmonijoje, gal net sudarantys savotišką vienį, – tarsi šio teatrinio pasaulio pirmapradžiai, šalia mūsų gyvenantys dievažmogiai. Šiame spektaklyje vaikams sena moteris turi dar vieną galią – viską, prie ko prisiliečia, paverčia gyvu, atgaivina ir sužmogina. Keista: spektaklyje vaidina šešiolika aktorių, bet būtent dviem vyriausiems lemta būti neišsenkančia meilės ir tikėjimo gėriu versme.

Skaityti toliau >>

Nr. 4 (1369), 2021-01-28 | Teatras