Autorius: Ingrida Ragelskienė
Ingrida Ragelskienė
Šventoji magija šiuolaikiniame teatre
„Sala, kurios nėra“ Juozo Miltinio dramos teatre
Pažinimo siekis ir tiesioginio bendravimo su paslaptinga, kai kuriuos Lietuvos teatrus globojančia dvasia troškimas vertė iš paskutiniųjų spausti Ukmergės plentu. Galvoje vis sukosi tos kelios epinių Lietuvos teatro režisierių pavardės: Dalia Tamulevičiūtė, Povilas Gaidys, Regina Steponavičiūtė, Juozas Miltinis, Vytautas Čibiras. Į Panevėžį įvažiavome jau po aštuonioliktos valandos. Premjerinio režisieriaus Aleksandro Špilevojaus spektaklio „Sala, kurios nėra“ pradžia gruodžio 4 d. vėlavo lygiai dvylika minučių. Būtent tiek, kiek užtenka įbėgti pro teatro duris, nusimesti paltą ir spėti rasti vietą sausakimšoje Juozo Miltinio dramos teatro salėje.
Ingrida Ragelskienė
Jeigu teatre yra diktatūra...
„Gyvulių ūkis. XXI amžius“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Kas nutinka satyriniam, politiniam brito George’o Orwello literatūriniam įtūžiui susijungus su lietuvio Rimanto Kmitos stropiai Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) grimo kambariuose, koridoriuose, „kurilkoje“ ir, žinoma, per repeticijas užfiksuotais aktorių pokalbiais? Niekada neatspėsite – spektaklis, kuriame džiaugsmingai, draugiškai kartu su aktoriais frazę „Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus“ skanduoja didžioji dalis žiūrovų.
Ingrida Ragelskienė
Pro krikšto akutę pažvelgus
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“
Lapkričio 5 d. užsukau į galeriją „Arka“ – atsisveikinti su scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. Traukė suskaičiuoti parodos lankytojų pėdsakus, per ekspozicijos mėnesį įsispaudusius salės grindis dengusiame žėrutyje, ir pakartoti tik šioje parodoje buvusį galimą savotiškai šventvagiškai sakralų veiksmą – pasimatuoti antkapį arba senąją formą išsaugojusį, bet veidrodiniu paviršiumi dengtą kuršių krikštą, prieiti arčiau, įsistebeilyti ir gal net susitikti su savimi, išnyrančiu ir dingstančiu tarp laiko sluoksnių. Ir galiausiai priglusti prie akutės, užsidėti ausines ir išgirsti, rasti krikštų viduje krutančią gyvastį, gana retą porūšį – dabartyje tarpstantį teatrą, arba jo esenciją, atsiskleidžiančią per krikšto vidinėje ankštumoje suspaustus šešių scenografių kurtų spektaklių audiovizualinius pristatymus.
Ingrida Ragelskienė
Naujoji opera kaip idėja
Apie festivalį NOA (Naujosios operos akcija)
Spalio 14–22 d. Vilniuje vykęs festivalis NOA (Naujosios operos akcija) – programos intensyvumu ir netikėtai aukštai kilstelėta meninės kokybės bei inovatyvumo kartele išsiskiriantis renginys. Į akis krito ir žiūrovų gausa visuose pasirodymuose, akivaizdžiai signalizuojanti, kad NOA tampa gyvybiškai būtinu reiškiniu naujų idėjų stokojančiame šiuolaikinio lietuviško teatro kontekste. Man asmeniškai galimybė pamatyti penkis NOA spektaklius tapo neįkainojama profesine patirtimi ir netikėtai atsivėrusia kokybiško meninio dialogo, apsikeitimo mintimis ir emocijomis erdve.
Ingrida Ragelskienė
Mums nelemta pasveikti?
Jokūbo Brazio „Equus“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Kiekvienas apsilankymas atnaujintoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Mažojoje salėje nuteikia viltingai. Net galima būtų teigti, kad čia po truputį įsitvirtina sveika meninio, teatrinio eksperimento dvasia. Man patinka ilgas, meditatyvus kopimas laiptais, jauki koridorių pilkuma, mąsliai įrėminanti Mažąją salę, – pats ėjimas į spektaklį tampa panašus į vienišos žmogląstelės klajonę tuneliais ir latakais link pažadėtosios Gralio taurės.
Ingrida Ragelskienė
Festivalinis aktoriaus kūnas
„Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“ festivalyje „Sirenos“
Gyvenimas priminė – prieš dvejus metus bandžiau parašyti nekrologą, skirtą Vilniaus tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“. Tikriausiai tuo metu norėjosi kažką įrodyti, kažką keisti, gerinti. Jei šiandien kas nors paklaustų, kaip vertinu ką tik pasibaigusias, kūno temai dedikuotas „Sirenas“, atsakyčiau paprasta, neįmantria, lietuviško liūdesio kupina melodija, tokiu pašvilpavimu, kurį atlikčiau išsitraukusi savo vyrišką pasididžiavimą, t.y. lytinį organą. Įsivaizduokit – dviem pirštais suimu penio galvutę ir patimpčiodama už apyvarpės sukuriu dainuojančios, kažkokią melodiją vapančios burnos iliuziją. Patikslinimas: tai detali spalio 5 d. „Sirenose“ matyto spektaklio „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“ vienos iš mikroscenų rekonstrukcija.
Ingrida Ragelskienė
Šiuolaikinis cirkas užkutens širdį ar protą?
Festivalis „Helium“
Pagaliau tradiciniai klounados požymiai – paradoksas, nonsensas, šmaikštumas, komiškumas – tapo visaverčiais ir net būtinais meninio, kūrybinio mąstymo bruožais. Tokia mintis šmėkštelėjo apžvelgiant rugsėjo 6–11 d. Vilniuje vykusio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ programą. Trys belgų, vienas švedų ir vienas lietuvių pasirodymas – tai mano asmeninis festivalio peržiūrų rezultatas.
Ingrida Ragelskienė
Rankas į viršų
Teatriniai vasaros įspūdžiai
Mano vangi, bekraujė, užguita teatrinė vasara galiausiai patyliukais mirė Rygoje. Rugsėjo 3 d. nuolankiai susigėrė į senojo pirklių ir poetų miesto grindinį. Įkyriu purvu ir dulkėmis prikibo prie elegantiškų praeivių batų padų. Tądien 27-uosius gyvavimo metus švenčiantis šiuolaikinio teatro festivalis „Homo Novus“ atsargiai žadėjo meninę pauzę didžiosios tamsos metu. Po sočių pietų festivalio kuratoriai ir tikriausiai jų artimųjų būrys linksminosi namudiniame „GuČi Fabrika“ projekto vyksme – pasitelkę žirkles ir adatą visai Rytų Europai puikiai pažįstamą turgaus „tašę“ transformuodami į praktinės reikšmės nebeturinčius, bet labai mielus, asmeninių istorijų kupinus naujus objektus: kepures, žaisliukus, „stringus“.
Ingrida Ragelskienė
Blogi keliai: 2014–2022
Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante gastrolės
Karas Ukrainoje prasidėjo ne šių metų vasario 24-ąją, anaiptol, – jis prasidėjo prieš aštuonerius metus ir visi mes jame dalyvaujame, norėdami to ar ne, net jei kol kas bombos nesprogsta virš mūsų galvų. Būtent tokį bendrystės su ukrainiečiais jausmą išgyvenome birželio 9 d. Vilniaus mažajame teatre, žiūrėdami Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante spektaklį „Blogi keliai“.
Ingrida Ragelskienė
Gyvuosius šaukianti audra
Alessandro Serra spektaklis festivalyje „TheATRIUM“
Kas kartą būnant Klaipėdoje malonu suvokti, kad šiame Lietuvos mieste niekada nepavyks pasprukti nuo visa persmelkiančio marinistinio motyvo. Simboliška, kad Klaipėdos dramos teatro inicijuoto festivalio „TheATRIUM“ tarptautinė programa gegužės 31 d. prasidėjo spektakliu „Audra“ pagal Williamą Shakespeare’ą.
