7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ingrida Ragelskienė

Ingrida Ragelskienė

Mums tas pats

Marinos Davydovos „Checkpoint Woodstock“

Kostia Treplevas buvo savotiškai teisus, aplinkinių abejingumo šarvą bandydamas pramušti sparnuota fraze: „Naujos formos reikalingos, o jei jų nėra, tai geriau visai nieko nereikia.“ Faktas – po jungtinio Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Berlyno „HAU Hebbel am Ufer“ ir Maskvos Gogolio centro spektaklio „Checkpoint Woodstock“ išėjau dar abejingesnė naujų formų atžvilgiu nei iki tol.

Felix Knopp spektaklyje „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Felix Knopp spektaklyje „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Viktor Gonzales ir Jarryd Alexander Haynes spektaklyje „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Viktor Gonzales ir Jarryd Alexander Haynes spektaklyje „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Merlin Sandmeyer ir Sonya Levin spektaklyje „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Merlin Sandmeyer ir Sonya Levin spektaklyje „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Felix Knopp spektaklyje „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Felix Knopp spektaklyje „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Scena iš spektaklio „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Scena iš spektaklio „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Scena iš spektaklio „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Scena iš spektaklio „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Scena iš spektaklio „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Scena iš spektaklio „Checkpoint Woodstock“. K. Angerer nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Prieš srovę

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė 2019“ patirtys

Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau įsitikinu, kokia teisi buvo mama, sakydama, kad žmonės yra be galo sudėtingi ir įdomūs. Viena iš vietų, kur tokių – sudėtingų ir įdomių – galima sutikti ypač daug, yra šiuolaikinis teatras ir jo pašauktoji jaunųjų kūrėjų karta. Jie – beveik trisdešimtmečiai nepriklausomybės vaikai, iš mūsų, žiūrovų, nebesitikintys atsiribojimo, pasyvaus vertinimo ir tik stebėjimo. Šių jaunų menininkų pozicija man visiškai priimtina.

Kristina Marija Kulinič pasakojime „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Marija Kulinič pasakojime „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Marija Kulinič pasakojime „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Marija Kulinič pasakojime „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Pasakojimas „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Pasakojimas „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Pasakojimas „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Pasakojimas „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Pasakojimas „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Pasakojimas „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Pasakojimas „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Pasakojimas „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Marija Kulinič pasakojime „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Marija Kulinič pasakojime „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Marija Kulinič pasakojime „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Marija Kulinič pasakojime „Dedukas“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Palėpėje telpantis teatro nuotykis

„Kaime nėra Wi-Fi“ Vilniaus teatre „Lėlė“

Spektaklių vaikams pasiūlos stygius Vilniuje pamažu įgauna katastrofos mastą – teko konstatuoti stebint gausybę žiūrovų, šturmuojančių Vilniaus teatro „Lėlė“ Palėpės salę. Vis dėlto kas metai vis vangiau vaikams spektaklius statantys valstybiniai teatrai, rekonstrukcijai uždarytas didysis Lietuvos teatras, kuriantis vaikams, – Keistuolių teatras bei pastaraisiais metais stulbinamai atjaunėjusi „Lėlė“, bent kol kas žiūrovams galinti pasiūlyti tik dvi mažąsias sales, leidžia teigti, kad teatrinių premjerų vaikams sostinėje sumažėjo daugiau nei perpus.

Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
„Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
„Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Iš alkio laisvei gimęs teatras

Tarptautinio teatro forumas „TEART“ Minske

Trys intensyviausios teatrinės paros šiais metais mane ištiko Minske, Baltarusijoje, dalyvaujant tarptautinio teatro forumo „TEART“ programoje „Belarus Open“. Oficiali statistika byloja, kad forumo organizatoriams buvo pateiktos trisdešimt keturios baltarusiškų spektaklių paraiškos, iš jų komisija atrinko aštuonis darbus, vertus pristatyti dvidešimt septyniems užsienio ekspertams ir ypač gausiai forumą lankančiai publikai.

Scena iš spektaklio „Getami (Taimes)“. A. Pivovarčik nuotr.
Scena iš spektaklio „Getami (Taimes)“. A. Pivovarčik nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaimo gydytojas“. M. Karpovič nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaimo gydytojas“. M. Karpovič nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaimo gydytojas“. M. Karpovič nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaimo gydytojas“. M. Karpovič nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaimo gydytojas“. M. Karpovič nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaimo gydytojas“. M. Karpovič nuotr.
Scena iš spektaklio „Giesmių giesmė“. I. Čiščenia nuotr.
Scena iš spektaklio „Giesmių giesmė“. I. Čiščenia nuotr.
Scena iš spektaklio „Giesmių giesmė“. I. Čiščenia nuotr.
Scena iš spektaklio „Giesmių giesmė“. I. Čiščenia nuotr.
Scena iš spektaklio „Savęs medžioklė“. A. Vergeičik nuotr.
Scena iš spektaklio „Savęs medžioklė“. A. Vergeičik nuotr.
Scena iš spektaklio „Savęs medžioklė“. A. Vergeičik nuotr.
Scena iš spektaklio „Savęs medžioklė“. A. Vergeičik nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Šokis su peiliu „Minų lauke“

Lolos Arias spektaklis festivalyje „Sirenos“

Jis buvo droviausia ir mįslingiausia šių metų „Sirenų“ tarptautinėje programoje parodyto spektaklio „Minų laukas“ grandis. Sukrim Rai, projekto bendraautoris ir vienas iš šešių neprofesionalių aktorių, gyvenime yra tiesiog gurka – britų kolonijinis karys iš Nepalo. Būtent šie kariai Folklando (Malvinų) konflikte buvo tapę mitologinėmis pabaisomis, gebančiomis nurėžti priešui galvą vienu peilio kirčiu. Būdami agresyvūs, nuožmūs, bebaimiai, jie per porą šimtmečių ypač pasižymėjo slopindami antikolonijinius sukilimus prieš britų valdžią Indijoje, Afganistane. Gurkos uostė dujas ir guldė galvas už karalienę abiejuose pasauliniuose karuose. Žemaūgis, neaiškiai kalbantis, šiek tiek atsiribojęs gurka per visą veiksmą išliko taikiausias ir romiausias tarp įniršusių, viską supratusių ir karo parengties atmintį net savo kūnuose išsaugojusių karo veteranų.

Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Sukrim Rai spektaklyje „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Sukrim Rai spektaklyje „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Cirke lietuvis, ko verkia, nežino

„Naujojo cirko savaitgalis ’19“

Rugsėjo 10 d. keturioliktasis „Naujojo cirko savaitgalis“ prasidėjo „Pikniku“ – akrobatikos, šokio akrobatikos, fizinės komedijos ir objektų manipuliacijos spektaklio eskizu. Man ši pretenzinga žanrinė gausybė tapo idealia menine forma ir idealiomis aplinkybėmis, leidusioms pasijusti svetima šioje kasdienybę praskaidrinančioje cirko šventėje.

Simon Morant pasirodyme „Baltringue“. D. Matvejevo nuotr.
Simon Morant pasirodyme „Baltringue“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Kunsmanas, Marija Baranauskaitė ir Eneas Vaca Bualó eskize „Piknikas“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Kunsmanas, Marija Baranauskaitė ir Eneas Vaca Bualó eskize „Piknikas“. D. Matvejevo nuotr.
Marija Baranauskaitė, Eneas Vaca Bualó ir Džiugas Kunsmanas eskize „Piknikas“. D. Matvejevo nuotr.
Marija Baranauskaitė, Eneas Vaca Bualó ir Džiugas Kunsmanas eskize „Piknikas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Saulės ir smėlio teatras

Vasaros teatrinės patirtys: „Užpustyti“, „Eglė žalčių karalienė“, „Nerkis iš kailio“

 

„Esu teatro kritikė iš Lietuvos, jūs privalote mane įleisti“, – tokius niekus kalbėjau šią vasarą, įsitvėrusi tinklinės tvoros, juosiančios nedidelį amfiteatrą. Buvo gaila kaitroje numintų kilometrų žvyrkeliu į kalną, be jokių nuorodų, tik su guglo pagalba. „Čia vis ta nesveika tradicija skaičiuoti metus teatro sezonais, o stojus vasarai vėl ieškoti, ko nepametus, Graikijoje“, – keikiausi mintyse iš kišenės traukdama paskutinį vilties šiaudą – Scenos meno kritikų asociacijos kortelę, tą savaitę jau atrakinusią man Atėnų akropolio ir kelių muziejų vartus. Eureka! Sargas, užsimaukšlinęs klasikinę nuobodžiaujančio, saulės išvarginto graiko kaukę, neskubėdamas, oriai pravėrė vartelius. Žengiau į ten, mane pasitiko vėsesnio vėjo tumulas – „už tvoros, amfiteatro teritorijoje, cikados net ne čirpia, jos tiesiog žviegia“, – dar spėjau pagalvoti.

Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. A. Našlėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. A. Našlėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. A. Našlėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. A. Našlėno nuotr.
Scena iš poezijos performanso „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Scena iš poezijos performanso „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Šarūnas Januškevičius, Eglė Ancevičiūtė ir Povilas Adomaitis poezijos performanse „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Šarūnas Januškevičius, Eglė Ancevičiūtė ir Povilas Adomaitis poezijos performanse „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Scena iš poezijos performanso „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Scena iš poezijos performanso „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kodėl Lietuvai neliko vietos teatriniame Europos žemėlapyje

Prahos kvadrienalės apžvalga

Patyrusiems gyvenimo pilnatvę nepažini mirties baimė. Neišsipildęs gyvenimas – vienintelė mirties baimės priežastis. Širdies ritmu atidunksėjo Franzo Kafkos aforizmas, klajojant vieno iš genijui dedikuotų Prahos muziejų labirintais. Praha – slenkstis į tikresnę, sodraus turinio žmogiškos būties anapusybę – davė ženklą startui.

„Virgin“ (Danija). A. Jungrovos nuotr.
„Virgin“ (Danija). A. Jungrovos nuotr.
„Infinite Dune“ (Vengrija). A. Jungrovos nuotr.
„Infinite Dune“ (Vengrija). A. Jungrovos nuotr.
„Infinite Dune“ (Vengrija). A. Jungrovos nuotr.
„Infinite Dune“ (Vengrija). A. Jungrovos nuotr.
„ZRwhdZ“ (Latvija). A. Jungrovos nuotr.
„ZRwhdZ“ (Latvija). A. Jungrovos nuotr.
„Aporia. Miestas yra miestas“ (Lenkija). D. Kumermanno nuotr.
„Aporia. Miestas yra miestas“ (Lenkija). D. Kumermanno nuotr.
„1600 pėdų po“ (Izraelis). D. Kumermanno nuotr.
„1600 pėdų po“ (Izraelis). D. Kumermanno nuotr.
„I Only Appear To Be Dead“ (Kirsten Dehlholm, Danija). PQ archyvo nuotr.
„I Only Appear To Be Dead“ (Kirsten Dehlholm, Danija). PQ archyvo nuotr.
„Morgiana“ (Iva Němcová, Čekija). I. Němcovos nuotr.
„Morgiana“ (Iva Němcová, Čekija). I. Němcovos nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Jiems nelemta atsibusti

LNDT pristato jaunuosius

Lietuviškas pavasaris dosnus jauniems teatro kūrėjams – 2019 m. atsirado keletas programų bei projektų, skatinančių sukurti savo pirmą teatrinį opusą, pasinaudoti galimybe klysti ir gal net pasimokyti iš savo klaidų. Net keli valstybiniai teatrai, daug metų stebėję vieninteliu tokio projekto analogu buvusią „Menų spaustuvės“ „Atviros erdvės“ strategiją – iš kelių sėkmingiausių jaunų menininkų teatrinių produktų formuoti savo pagrindinį repertuarą, – nusprendė rizikuoti.

Jolanta Dapkūnaitė, Fausta Semionovaitė, Iveta Raulynaitytė ir Karolis Legenis spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Fausta Semionovaitė, Iveta Raulynaitytė ir Karolis Legenis spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Iveta Raulynaitytė, Karolis Legenis ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Iveta Raulynaitytė, Karolis Legenis ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Viskas, kas mus supa

Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“

Gegužės 16 d. Klaipėdoje prasidėjęs tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“ tapo tikru kūrybiniu impulsu, pažadinusiu į ramų, tykų žvejų kaimą pradedantį panašėti uostamiestį. „Klaipėdai metas atsibusti“, – konstatavo lėlininkai, o jubiliejinio, dešimtmetį švenčiančio lėlių teatro festivalio estafetę tuoj pat perėmė vis labiau stiprėjantis, Birių krovinių terminalo paramą trejiems metams užsitikrinęs tarptautinis Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“. „Ko tikrai pas mus netrūksta – tai būtent tarptautiškumo“, – ironiškai apibendrino ir patys lėlių teatro festivalio rengėjai, savo socialinių tinklų sekėjus kasdien pradžiugindami fotomontažais, užfiksavusiais pasaulines megažvaigždes, atvykusias pabūti šviesioje festivalio žiūrovų minioje.

Scena iš spektaklio „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Leo Petersen spektaklyje „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Leo Petersen spektaklyje „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Jan Jedenak spektaklyje „Seansas“. D. Bielkausko nuotr.
Jan Jedenak spektaklyje „Seansas“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklasis“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklasis“. D. Bielkausko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas