7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ingrida Ragelskienė

Ingrida Ragelskienė

Šventoji magija šiuolaikiniame teatre

„Sala, kurios nėra“ Juozo Miltinio dramos teatre

Pažinimo siekis ir tiesioginio bendravimo su paslaptinga, kai kuriuos Lietuvos teatrus globojančia dvasia troškimas vertė iš paskutiniųjų spausti Ukmergės plentu. Galvoje vis sukosi tos kelios epinių Lietuvos teatro režisierių pavardės: Dalia Tamulevičiūtė, Povilas Gaidys, Regina Steponavičiūtė, Juozas Miltinis, Vytautas Čibiras. Į Panevėžį įvažiavome jau po aštuonioliktos valandos. Premjerinio režisieriaus Aleksandro Špilevojaus spektaklio „Sala, kurios nėra“ pradžia gruodžio 4 d. vėlavo lygiai dvylika minučių. Būtent tiek, kiek užtenka įbėgti pro teatro duris, nusimesti paltą ir spėti rasti vietą sausakimšoje Juozo Miltinio dramos teatro salėje.

Albinas Kėleris ir Tadas Gryn spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Albinas Kėleris ir Tadas Gryn spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Ieva Labanauskaitė spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Ieva Labanauskaitė spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Ieva Labanauskaitė, Laurynas Jurgelis ir Albinas Kėleris spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Ieva Labanauskaitė, Laurynas Jurgelis ir Albinas Kėleris spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Jeigu teatre yra diktatūra...

„Gyvulių ūkis. XXI amžius“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Kas nutinka satyriniam, politiniam brito George’o Orwello literatūriniam įtūžiui susijungus su lietuvio Rimanto Kmitos stropiai Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) grimo kambariuose, koridoriuose, „kurilkoje“ ir, žinoma, per repeticijas užfiksuotais aktorių pokalbiais? Niekada neatspėsite – spektaklis, kuriame džiaugsmingai, draugiškai kartu su aktoriais frazę „Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus“ skanduoja didžioji dalis žiūrovų.

Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Pro krikšto akutę pažvelgus

Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“

Lapkričio 5 d. užsukau į galeriją „Arka“ – atsisveikinti su scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. Traukė suskaičiuoti parodos lankytojų pėdsakus, per ekspozicijos mėnesį įsispaudusius salės grindis dengusiame žėrutyje, ir pakartoti tik šioje parodoje buvusį galimą savotiškai šventvagiškai sakralų veiksmą – pasimatuoti antkapį arba senąją formą išsaugojusį, bet veidrodiniu paviršiumi dengtą kuršių krikštą, prieiti arčiau, įsistebeilyti ir gal net susitikti su savimi, išnyrančiu ir dingstančiu tarp laiko sluoksnių. Ir galiausiai priglusti prie akutės, užsidėti ausines ir išgirsti, rasti krikštų viduje krutančią gyvastį, gana retą porūšį – dabartyje tarpstantį teatrą, arba jo esenciją, atsiskleidžiančią per krikšto vidinėje ankštumoje suspaustus šešių scenografių kurtų spektaklių audiovizualinius pristatymus.

Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Naujoji opera kaip idėja

Apie festivalį NOA (Naujosios operos akcija)

Spalio 14–22 d. Vilniuje vykęs festivalis NOA (Naujosios operos akcija) – programos intensyvumu ir netikėtai aukštai kilstelėta meninės kokybės bei inovatyvumo kartele išsiskiriantis renginys. Į akis krito ir žiūrovų gausa visuose pasirodymuose, akivaizdžiai signalizuojanti, kad NOA tampa gyvybiškai būtinu reiškiniu naujų idėjų stokojančiame šiuolaikinio lietuviško teatro kontekste. Man asmeniškai galimybė pamatyti penkis NOA spektaklius tapo neįkainojama profesine patirtimi ir netikėtai atsivėrusia kokybiško meninio dialogo, apsikeitimo mintimis ir emocijomis erdve.

„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Radvila Darius, Vytauto“. M. Aleksos nuotr.
„Radvila Darius, Vytauto“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
„Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Mums nelemta pasveikti?

Jokūbo Brazio „Equus“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Kiekvienas apsilankymas atnaujintoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Mažojoje salėje nuteikia viltingai. Net galima būtų teigti, kad čia po truputį įsitvirtina sveika meninio, teatrinio eksperimento dvasia. Man patinka ilgas, meditatyvus kopimas laiptais, jauki koridorių pilkuma, mąsliai įrėminanti Mažąją salę, – pats ėjimas į spektaklį tampa panašus į vienišos žmogląstelės klajonę tuneliais ir latakais link pažadėtosios Gralio taurės.

Džiugas Grinys ir Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Neringa Bulotaitė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Neringa Bulotaitė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė ir Džiugas Grinys spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė ir Džiugas Grinys spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Michelevičiūtė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Michelevičiūtė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Festivalinis aktoriaus kūnas

„Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“ festivalyje „Sirenos“

Gyvenimas priminė – prieš dvejus metus bandžiau parašyti nekrologą, skirtą Vilniaus tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“. Tikriausiai tuo metu norėjosi kažką įrodyti, kažką keisti, gerinti. Jei šiandien kas nors paklaustų, kaip vertinu ką tik pasibaigusias, kūno temai dedikuotas „Sirenas“, atsakyčiau paprasta, neįmantria, lietuviško liūdesio kupina melodija, tokiu pašvilpavimu, kurį atlikčiau išsitraukusi savo vyrišką pasididžiavimą, t.y. lytinį organą. Įsivaizduokit – dviem pirštais suimu penio galvutę ir patimpčiodama už apyvarpės sukuriu dainuojančios, kažkokią melodiją vapančios burnos iliuziją. Patikslinimas: tai detali spalio 5 d. „Sirenose“ matyto spektaklio „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“ vienos iš mikroscenų rekonstrukcija.

Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Šiuolaikinis cirkas užkutens širdį ar protą?

Festivalis „Helium“

Pagaliau tradiciniai klounados požymiai – paradoksas, nonsensas, šmaikštumas, komiškumas – tapo visaverčiais ir net būtinais meninio, kūrybinio mąstymo bruožais. Tokia mintis šmėkštelėjo apžvelgiant rugsėjo 6–11 d. Vilniuje vykusio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ programą. Trys belgų, vienas švedų ir vienas lietuvių pasirodymas – tai mano asmeninis festivalio peržiūrų rezultatas.

Scena iš spektaklio „Bitbybit“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Bitbybit“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Man Strikes Back“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Rankas į viršų

Teatriniai vasaros įspūdžiai

Mano vangi, bekraujė, užguita teatrinė vasara galiausiai patyliukais mirė Rygoje. Rugsėjo 3 d. nuolankiai susigėrė į senojo pirklių ir poetų miesto grindinį. Įkyriu purvu ir dulkėmis prikibo prie elegantiškų praeivių batų padų. Tądien 27-uosius gyvavimo metus švenčiantis šiuolaikinio teatro festivalis „Homo Novus“ atsargiai žadėjo meninę pauzę didžiosios tamsos metu. Po sočių pietų festivalio kuratoriai ir tikriausiai jų artimųjų būrys linksminosi namudiniame „GuČi Fabrika“ projekto vyksme – pasitelkę žirkles ir adatą visai Rytų Europai puikiai pažįstamą turgaus „tašę“ transformuodami į praktinės reikšmės nebeturinčius, bet labai mielus, asmeninių istorijų kupinus naujus objektus: kepures, žaisliukus, „stringus“.

Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Blogi keliai: 2014–2022

Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante gastrolės

Karas Ukrainoje prasidėjo ne šių metų vasario 24-ąją, anaiptol, – jis prasidėjo prieš aštuonerius metus ir visi mes jame dalyvaujame, norėdami to ar ne, net jei kol kas bombos nesprogsta virš mūsų galvų. Būtent tokį bendrystės su ukrainiečiais jausmą išgyvenome birželio 9 d. Vilniaus mažajame teatre, žiūrėdami Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante spektaklį „Blogi keliai“.

Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Gyvuosius šaukianti audra

Alessandro Serra spektaklis festivalyje „TheATRIUM“

Kas kartą būnant Klaipėdoje malonu suvokti, kad šiame Lietuvos mieste niekada nepavyks pasprukti nuo visa persmelkiančio marinistinio motyvo. Simboliška, kad Klaipėdos dramos teatro inicijuoto festivalio „TheATRIUM“ tarptautinė programa gegužės 31 d. prasidėjo spektakliu „Audra“ pagal Williamą Shakespeare’ą.

Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas