7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Kovas ir kelios balandžio dienos

Kovo 19 d. dviejų dalių koncertą „Didysis baleto šimtmetis“ savo baleto istorijai paskyrė Latvijos šokio menininkai; jis vyko Latvijos operos pagrindinėje salėje ir pristatė išlikusius ir atgaivintus daugumos Latvijos choreografų kūrinius. Koncertą surengė Rygos choreografijos mokykla, o režisavo pedagogė ir choreografė Regīna Kaupuža. Šis sumanymas šiek tiek priminė kur kas kuklesnėmis galimybėmis Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus parengtą koncertą „Baleto atmintis“, 2016–2017 m. parodytą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Maia Makhateli ir Alessandro Staiano Neapolio San Carlo teatro balete „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Maia Makhateli ir Alessandro Staiano Neapolio San Carlo teatro balete „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“ uždanga su Michailo Vrubelio „Gulbės caraitės“ kopija. Autoriaus nuotr.
Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“ uždanga su Michailo Vrubelio „Gulbės caraitės“ kopija. Autoriaus nuotr.
Scena iš Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Scena iš Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Laisvydės Šalčiūtės paveikslas, eksponuojamas Mantujos kunigaikščių rūmų galerijoje. Autoriaus nuotr.
Laisvydės Šalčiūtės paveikslas, eksponuojamas Mantujos kunigaikščių rūmų galerijoje. Autoriaus nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Šokio pamokos ir portretai

Pokalbis su Aira Naginevičiūte-Adomaitiene

Šiuolaikinis šokis šiandien turi tiek formų ir atmainų, kad pristatyti žmogų kaip jo kūrėją beveik tolygu nepasakyti nieko. O jei pabandytume apibūdinti šiuolaikinio šokio atstovės choreografės Airos Naginevičiūtės-Adomaitienės kūrybą, ji tuoj pat sustabdytų ir paaiškintų, kad tiksliai įvardyti jos darbų stilistiką nėra taip paprasta. Todėl šįkart prašome kalbėti ją pačią.

Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė. D. Matvejevo nuotr.
Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė. D. Matvejevo nuotr.
Šokio spektaklio „Druska“ repeticija. Festivalio „Shock academia“ nuotr.
Šokio spektaklio „Druska“ repeticija. Festivalio „Shock academia“ nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Šokio pamokos ir portretai

Pokalbis su Anželika Cholina

„Kiekvienam duotas kosmosas, tik ne kiekvienas jį savyje atpažįsta“, – viena iš daugybės sparnuotų minčių, kurias kalbėdama apie šokį, pedagogiką bei vadovaujamą darbą ištaria Anželika Cholina. Prieš susitinkant ketinau ją klausinėti apie šokio teatro specifiką, tačiau vos prasidėjus pokalbiui paaiškėjo, kad sąvokų ir kategorijų choreografė kiek įmanydama vengia. Tad antrajame serijos interviu su savo vardo teatro įkūrėja ir pirmąja aktorių-šokėjų kursų vadove kalbamės apie vadovavimo subtilybes, būtinybę padėti jaunam žmogui atrasti savo kryptį ir, žinoma, scenos meno esmę bei sampratas.

Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina ir šokėjai po spektaklio „Carmen“. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina ir šokėjai po spektaklio „Carmen“. P. Gasiūno nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Šokio pamokos ir portretai

Pokalbis su Jolanta Vymeryte

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis sunkiau apibrėžti, kokios šokio formos egzistuoja šalies scenose bei kitose erdvėse. Tačiau vis dar galima įvardyti, kokias šokio kryptis formuoja ar formavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 1998-aisiais surinkusi pirmą aktorių-šokėjų kursą, o 2003-iaisiais leidusi įsikurti Šokio ir judesio katedrai. Aktoriai-šokėjai pradėti suvokti kaip šokio teatro atstovai; 2000-aisiais atsirado choreografijos specialybė, kurią galėjo studijuoti nuo vaikystės baleto mokęsi klasikinio šokio šokėjai; pagaliau profesionalios studijos pakvietė ir norinčiuosius kurti šiuolaikinį šokį.

Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgita Dronina ir Jolanta Vymerytė. T. Ivanausko nuotr.
Jurgita Dronina ir Jolanta Vymerytė. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaris

Sausio pabaigoje užklupęs ir baigiantis vasariui atsinaujinęs gripas gerokai patrumpino planuotų pamatyti šokio spektaklių sąrašą, tačiau simboliniame dienoraštyje liko vienas kitas įrašas, užfiksavęs tiesioginius ir netiesioginius Lietuvos šokio kultūros įspūdžius.

Scena iš operos „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Armalis balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“. V. Ruzgaitės nuotr.
Tautvydas Urbelis

Du šokio vakarai

Keturi spektakliai Kaune

Ryškiai apšviestoje scenoje Blake’as Seidelas ir Ema Senkuvienė akimirksniu įsitraukia į ekspresyvius judesio mainus. Kintantis ritmas žymi emocinius pokyčius, nestabilumo būsenas ir tvyrančią įtampą. Išsiskyrimai, sugrįžimai ir akcentuotos veido išraiškos nurodo, kad stebime konflikto persmelktą eskizą. Tačiau po kelių ritmo pokyčių kyla klausimas – ką kūnai scenoje nori pasakyti?

Scena iš spektaklio „Tvenkti“. Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Startas“ archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tvenkti“. Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Startas“ archyvo nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano spektaklyje „Tvenkti“. Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Startas“ archyvo nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano spektaklyje „Tvenkti“. Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Startas“ archyvo nuotr.
Blake Seidel ir Ema Senkuvienė spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Blake Seidel ir Ema Senkuvienė spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė ir Blake Seidel spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė ir Blake Seidel spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė ir Blake Seidel spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė ir Blake Seidel spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Ema Senkuvienė spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Ema Senkuvienė spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Sausis

2018 m. pirmajame meno kultūros žurnalo „Krantai“ numeryje Skaidrė Baranskaja straipsnyje „Iš operų dingstantis baletas“ išsamiai apžvelgė operos ir baleto „santykių dramą“; jos įžvalgos atsigamino stebint po ilgesnio laiko į Vilnių pargrįžusią Giacomo Puccini ir Anthony Minghellos operą „Madam Baterflai“.

Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Naglis Bierancas operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Naglis Bierancas operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova (Fėja) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova (Fėja) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka (Princas) ir Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka (Princas) ir Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Pavėluotas liūdesys

Hermanis / Brodskis / Baryšnikovas Vilniuje

Latvijos teatro režisieriaus Alvio Hermanio spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ besidomintiems XX a. pabaigos–XXI a. pradžios kultūra reklamuoti nereikia – lygiai kaip ir aiškinti, kas yra spektaklio kūrėjai. Visi trys jau tapo ženklais, vienetais, kuriais matuojamas aukštasis menas, virto tikromis ir sukurtomis legendomis, palikusiomis pėdsaką ir Lietuvos kultūros erdvėje.

Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Žilvinas Dautartas

Išsipildžiusios svajos

Pirmasis ciklo „Gyvoji baleto istorija“ koncertas „Romantizmo svajos“

Netrukus sukaks metai, kai įžengėme į antrąjį nepriklausomybės šimtmetį, kiekvienas savaip žadėdamas ar vildamasis šlovinti Lietuvą darbais ar pastangomis, pergalėmis ar naujomis idėjomis, jų įgyvendinimą patikint kitiems. Netruko pasirodyti ir pirmieji to visuotinio dvasinio pakilimo rezultatai – pirmajame Europos sniego tinklinio čempionate Lietuvos atstovai pelnė aukso ir bronzos medalius. Kiek žinau, vieni pirmųjų, pasekusių šių sportininkų pėdomis, buvo „čiurlioniukai“ – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai. Jau praėjusių metų vasario 23 d. vykusiame Tarptautiniame Veronikos Vitaitės fortepijoninių ansamblių konkurse laureatėmis tapo Klėja ir Kaja Kašubaitės. Netrukus prie jų prisijungia būsimieji baleto artistai – iš Talino tarptautinio baleto konkurso Nora Straukaitė ir Edvinas Jakonis parsiveža antrų vietų apdovanojimus.

Barbora Gudavičiūtė, Ksenija Jermakova, Kotryna Fedorovičiūtė ir Kotryna Rudych scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Barbora Gudavičiūtė, Ksenija Jermakova, Kotryna Fedorovičiūtė ir Kotryna Rudych scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova, Barbora Gudavičiūtė, Kotryna Rudych ir Kotryna Fedorovičiūtė scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova, Barbora Gudavičiūtė, Kotryna Rudych ir Kotryna Fedorovičiūtė scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė miniatiūroje „La Cachucha“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė miniatiūroje „La Cachucha“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Marčiukaitytė ir Pijus Ožalas scenoje iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Marčiukaitytė ir Pijus Ožalas scenoje iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė miniatiūroje „Lietuvaitė“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė miniatiūroje „Lietuvaitė“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Gruodis

Gruodį paminėtos kelių baleto solistų sukaktys – proga prisiminti Lietuvos baleto istoriją, kuri sparčiai artėja prie šimto metų jubiliejaus, ir jau dabar reikėtų galvoti, kaip triukšmingai jį atšvęsti. Gražią sukaktį 2018 m. atšventė ir paklausiausias šventinio sezono spektaklis – Piotro Čaikovskio „Spragtukas“.

Ernestas Barčaitis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Krzysztofas Pastoras ir Gražina Sakalauskaitė-Dautartienė. M. Aleksos nuotr.
Krzysztofas Pastoras ir Gražina Sakalauskaitė-Dautartienė. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jonas Laucius balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jonas Laucius balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Krugiškytė. M. Aleksos nuotr.
Rūta Krugiškytė. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Daria Olefirenko balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Daria Olefirenko balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Elegijus Bukaitis. M. Aleksos nuotr.
Elegijus Bukaitis. M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 17  >>> Archyvas