7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Evelina Kondrotaitė

Šešėlių estetika ir saugus susitikimas su tamsa

Šeiko šokio teatro ir Klaipėdos lėlių teatro monospektaklis „Kontūrai“

Šokio ir šešėlių monospektaklis „Kontūrai“, sukurtas Šeiko šokio teatro kartu su Klaipėdos lėlių teatru, pristatomas kaip vidinė kelionė – artėjimas prie savęs, prie savo pažeidžiamumo ir „tamsiausios tamsos“. Choreografė ir atlikėja Dovilė Binkauskaitė kalba apie kontūrą kaip ribą, leidžiančią atpažinti, kur baigiasi „aš“ ir prasideda „kitas“, apie būtinybę ne paneigti, o priimti tai, kas glūdi šešėlyje.

Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Dovilė Binkauskaitė monospektaklyje „Kontūrai“. K. Lučinsko nuotr.
Austėja Tamaliūnaitė

Biomorfinė meditacija: kūnai kaip spiečius

Tarptautiniame festivalyje KITOKS – spektaklis-instaliacija MIRKIDS

Fojė besibūriuojantys nuo šiol kas dvejus metus organizuojamo tarptautinio festivalio vaikams ir jaunimui KITOKS žiūrovai į „Menų spaustuvės“ Juodąją salę pakviečiami keliauti susikibę rankomis, atlikėjams paslaptingai šnabždant – „įsivaizduokite, kad esate viena ilga gyvatė“. Taip prasideda šveicarų trupės „Prototype Status“ spektaklis-instaliacija MIRKIDS (idėjos autorė ir choreografė – trupės įkūrėja Jasmine Morand), skirta jauniesiems žiūrovams.

Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. C. Michel nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. C. Michel nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. C. Michel nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. C. Michel nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. C. Michel nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. C. Michel nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. C. Michel nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. C. Michel nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. C. Michel nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. C. Michel nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. S. Deiss nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. S. Deiss nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. S. Deiss nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. S. Deiss nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. S. Deiss nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos MIRKIDS. S. Deiss nuotr.
Agnė Zėringytė

Jeigu man lemta šokti, mane priims ir čia

Pokalbis su baleto šokėja Smilte Mazūraite

Smiltė Mazūraitė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto trupės (LNOBT) prisijungė prieš daugiau nei metus ir jau spėjo pradėti savo antrą sezoną. Į trupę atėjo baigusi M.K. Čiurlionio menų mokyklą. Sukūrė vaidmenis spektakliuose „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (choreografas Witoldas Borkowskis, atnaujino Jurijus Smoriginas, LNOBT, 1972 m., atnaujintas 1988 m.), „Užburtos akys“ (choreografė Edita Stundytė, LNOBT, 2022 m.), „Arlekino milijonai“ (choreografas Alexei Ratmansky, LNOBT, 2023 m.).

Smiltė Mazūraitė. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė balete „Viliojantys toliai“. P. Kritsky nuotr.
Smiltė Mazūraitė balete „Viliojantys toliai“. P. Kritsky nuotr.
Smiltė Mazūraitė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Smiltė Mazūraitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Ugnė Sasnauskaitė

Skirtingos šaknys, panašūs vaisiai?

Baleto fantazija „Du į priekį, viens atgal“

Gruodį Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ su Josephu Simonu priešakyje pakvietė pilnutėlę „Menų spaustuvės“ salę į baleto fantaziją „Du į priekį, viens atgal“. Keturios šokėjos (Vaiva Paukštė, Ugnė Irena Laurinavičiūtė, Gabrielle Emily Aidulis, Urtė Groblytė), studijas baigusios skirtinguose Vakarų Europos universitetuose, pasiūlė savo šokio patirčių įvairovę ambicingai, bet tikrai ne novatoriškai vizijai – sujungti du skirtingus stilius į vieną kūrinį.

Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Urtė Groblytė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Urtė Groblytė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Ugnė Irena Laurinavičiūtė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Ugnė Irena Laurinavičiūtė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Vaiva Paukštė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Vaiva Paukštė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baleto dienoraščiai

Lapkritis ir gruodis

Paskutiniai 2025 metų mėnesiai prabėgo su baleto ženklu: ruošiantis minėti nenutrūkstamos Lietuvos baleto istorijos šimtmetį, surengta daug įvairiausių renginių, tačiau svarbiausia veiksmo vieta buvo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), kur iki šiol tęsiamas Valstybės teatre Kaune prasidėjęs baleto kelias. Jau metus nacionalinei baleto trupei vadovaujanti Jurgita Dronina diegia naujas tradicijas, siekdama, kad šis menas Lietuvoje būtų dar labiau matomas ir suprantamas.

Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ fragmentas. N. Rancevos nuotr.
Scena iš vienaveiksmio baleto „Šopeniana“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš vienaveiksmio baleto „Šopeniana“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laiškai gyvenimui“ programoje „Menų pašaukti“. M. Aleksos nuotr.
Greta Vilnelė

Kai susitinka trys Romeo ir trys Džuljetos

Palle Granhøjaus šokio spektaklis

2019 m. Šeiko šokio teatro trupė kartu su Klaipėdos violončelių kvartetu pristatė įsimintiną šiuolaikinio šokio ir klasikinės muzikos spektaklį „Bolero – Extended“. Juoduose kubuose įsitaisę šokėjai atliko laužytas, pasikartojančias judesių sekas, muzikantams virš jų grojant Maurice’o Ravelio muziką. Tuo metu šis darbas atrodė kaip atviras ir smalsus bandymas ieškoti muzikos ir judesio sinergijos, nebijant rizikuoti formos grynumu.

Dalia Dėdinskaitė ir Glebas Pyšniakas šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Dalia Dėdinskaitė ir Glebas Pyšniakas šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Marius Pinigis ir Sofia Pintzou šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Marius Pinigis ir Sofia Pintzou šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Sofia Pintzou ir Marius Pinigis šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Sofia Pintzou ir Marius Pinigis šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Povilas Jurgaitis šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Povilas Jurgaitis šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Povilas Jurgaitis ir Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Povilas Jurgaitis ir Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė ir Sofia Pintzou šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė ir Sofia Pintzou šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.

Kas įsiminė 2025-aisiais?

Savaitraštis „7 meno dienos“ tradiciškai pakvietė teatro kritikus apžvelgti įsimintiniausius 2025-ųjų scenos meno įvykius, asmenybes, tekstus, reiškinius, judėjimus.

Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „INSIDES“. C. Larrea nuotr.
Scena iš spektaklio „INSIDES“. C. Larrea nuotr.
Scena iš spektaklio „INSIDES“. C. Larrea nuotr.
Scena iš spektaklio „INSIDES“. C. Larrea nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Unearth“. J. Battisti nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Unearth“. J. Battisti nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Unearth“. J. Battisti nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Unearth“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Lygiosios trunka akimirką“. D. Stankevičiaus nuotr
Scena iš spektaklio „Lygiosios trunka akimirką“. D. Stankevičiaus nuotr
Scena iš spektaklio „Lygiosios trunka akimirką“. D. Stankevičiaus nuotr
Scena iš spektaklio „Lygiosios trunka akimirką“. D. Stankevičiaus nuotr
Žilvinas Dautartas

Lašas po lašo

Pasitinkant Lietuvos baleto šimtmetį

Įdomus tas pasaulis. Pradžioje nebūna nieko (čia ne apie baletą „Pradžioje nebuvo nieko“, pastatytą choreografės Živilės Baikštytės), o po kiek laiko iš kažkur atsiranda neryški srovelė. Atrodo, palyginti taip neseniai viename savaitraštyje („7 meno dienos“) buvo paskelbta žinutė apie prieš šimtą metų vykusius įvykius, vertus paminėti valstybės mastu. Keista, bet dauguma mūsų tik iš šios žinutės sužinojome, kad Lietuvos baletas neįtrauktas į „laimingųjų sąrašą“.

Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina balete „Žizel“. L. Arlauskaitės nuotr.
Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina balete „Žizel“. L. Arlauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. L. Arlauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. L. Arlauskaitės nuotr.
Akimirka iš simpoziumo „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr..jpg
Akimirka iš simpoziumo „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr..jpg
Helmutas Šabasevičius simpoziume „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr..jpg
Helmutas Šabasevičius simpoziume „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr..jpg
Akimirka iš simpoziumo „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr..jpg
Akimirka iš simpoziumo „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr..jpg
Shane’as Kelly simpoziume „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr..jpg
Shane’as Kelly simpoziume „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr..jpg
Austėja Pečeliūnienė simpoziume „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr.
Austėja Pečeliūnienė simpoziume „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr.
Austėja Pečeliūnienė simpoziume „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr.
Austėja Pečeliūnienė simpoziume „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. M. Aleksos nuotr.
Audronė Žiūraitytė

„Smėlio žmogus“ baleto teatre

Premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Ne „Kopelija“, bet „Smėlio žmogus“... Ir tai – didžiausias Lietuvos baleto šimtmečiui skirto Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pastatymo privalumas, liudijantis laikmečio problematiką atspindinį siekį, įprasmintą aukštu profesiniu lygiu, savitai, originaliai.

Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Nora Straukaitė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Nora Straukaitė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Marčiukaitytė ir Edvinas Jakonis balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Marčiukaitytė ir Edvinas Jakonis balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Marčiukaitytė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Marčiukaitytė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Ernest Barčaitis ir Nora Straukaitė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Ernest Barčaitis ir Nora Straukaitė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šimtas ir aštuoniolika

Klaipėdos baleto mokyklos šventė

Klaipėdoje veikianti šokių mokykla CODA, vadovaujama Ingos Briazkalovaitės, savo aštuonioliktąjį gimtadienį nusprendė paminėti kartu su profesionalaus Lietuvos baleto šimtmečiu, kuris bus švenčiamas gruodžio 4-ąją – dieną, kai Valstybės teatre įvyko Léo Delibes’o baleto „Kopelija“ premjera.

Scena iš baleto kompozicijos „Perlų pasaka“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Perlų pasaka“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Sniegenos“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Sniegenos“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Sniegenos“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Sniegenos“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto pasirodymo „Deimančiukai“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto pasirodymo „Deimančiukai“. S. Ščegol nuotr.
Julija Brauer ir Kārlis Cīrulis baleto kompozicijoje „Don Kichotas“. S. Ščegol nuotr.
Julija Brauer ir Kārlis Cīrulis baleto kompozicijoje „Don Kichotas“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Don Kichotas“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš baleto kompozicijos „Don Kichotas“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš šokio pasirodymo „Šiuolaikinis tango“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš šokio pasirodymo „Šiuolaikinis tango“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš šokio pasirodymo „Ilgais rudens vakarais“. S. Ščegol nuotr.
Scena iš šokio pasirodymo „Ilgais rudens vakarais“. S. Ščegol nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 45  >>> Archyvas