7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Rosana Lukauskaitė

Atominis reivas

Šeiko šokio teatro spektaklis „Ordredesordreordredesordre“

Briuselyje gyvenančios Y kartos šiuolaikinio šokio choreografės Vilmos Pitrinaitės spektaklio „Ordredesordreordredesordre“ choreografijos šerdis sudaryta iš mokslinių tyrimų, (ne)tvarkos bei gyvai atliekamos grupės „Joy Division“ muzikos. Kūrinį sausio 24 d. „Kultūros fabrike“ išvydo uostamiesčio žiūrovai, o sausio 29 d. „Menų spaustuvėje“ – vilniečiai. Jau spektaklio pavadinime susipina tvarkos (pranc. ordre) ir sutrikimo (pranc. désordre) vektoriai.

Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Sausis

Daugelio pasaulio šalių baleto trupėms gruodis ir sausis susiję su Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ spektaklių maratonu. Šis kalėdinis spektaklis vyravo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro afišose. Paskutinį šio sezono „Spragtuką“ buvo įdomu pamatyti pirmiausia dėl praėjusių metų debiutantų – Julijos Stankevičiūtės ir Jeronimo Krivicko, kurie toliau tvirtino, šlifavo, artistinėmis priemonėmis argumentavo savo personažus, tobulino techninės ir kūrybinės partnerystės jausmą.

Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Iš šono gyvenimą stebintys herojai

Apie baleto artistą Vaclovą Sasnauską

Noriu sugrįžti į praeitį ir prisiminti tada dar Akademinio operos ir baleto teatro baleto artistą Vaclovą Sasnauską, ne tik teikusį gražių vilčių, bet ir kėlusį nemažą pavojų savo šiek tiek vyresniems kolegoms, besivaržantiems dėl geresnės vietos po sofitais. Ir nieko stebėtina, juk Vaclovas, Vidurinės meno mokyklos Baleto skyriaus III laidos absolventas, pasižymintis išskirtiniais fiziniais duomenimis, racionaliu mąstymu ir darbštumu, tikrai pretendavo, laikui bėgant, į geriausio solisto statusą.

Gražina Sakalauskaitė ir Vaclovas Sasnauskas balete „Žizel“. Asmeninio archyvo nuotr.
Gražina Sakalauskaitė ir Vaclovas Sasnauskas balete „Žizel“. Asmeninio archyvo nuotr.
Vaclovas Sasnauskas ir Gražina Sakalauskaitė balete „Žizel“. Asmeninio archyvo nuotr.
Vaclovas Sasnauskas ir Gražina Sakalauskaitė balete „Žizel“. Asmeninio archyvo nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Stygų teorija

Šokio ir muzikos spektaklis „Oneiro“

Nyderlanduose gyvenantis japonų kilmės šokėjas ir choreografas Kenzo Kusuda kartu su violončelininku Mindaugu Bačkumi bei choreografe Agnija Šeiko sukūrė šokio ir muzikos spektaklį „Oneiro“, jo premjera įvyko gruodžio 7 d. Klaipėdos „Kultūros fabrike“. VšĮ „Violončelių muzika“ ir Šeiko šokio teatro bendro projekto pavadinimo kilmė – ne tik graikų kalbos žodis, reiškiantis sapno būseną, bet ir kitaip sudėlioti japoniško žodžio, nusakančio garso spalvą, dėmenys (ne-iro). Taip pat galima iššifruoti ir anglišką žodį one, leidžiantį kalbėti apie globalaus pasaulio vienatvę.

Kenzo Kusuda ir Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kenzo Kusuda ir Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kenzo Kusuda spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mindaugas Bačkus spektaklyje „Oneiro“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Lapkritis ir gruodis

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre viešėjusi Brno nacionalinio teatro (Čekija) baleto trupė parodė šiuolaikinę Piotro Čaikovskio „Gulbių ežero“ interpretaciją. Afišose didelėmis raidėmis išrašytus angliškus žodžius (šokio pasaulyje vis dažnesnis, tačiau papildomų prasmių spektakliui retai kada suteikiantis sprendimas) papildė teatro apatinėje fojė eksponuojami juodas ir baltas automobiliai, tačiau scenoje plasnojo gulbės.

Scena iš koncerto „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš koncerto „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė ir Svajūnas Valiūnas koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė ir Svajūnas Valiūnas koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Black and White“. C. Bachraty nuotr.
Scena iš spektaklio „Black and White“. C. Bachraty nuotr.
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė koncerte „Vive le ballet“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Nauji Lietuvos baleto karūnos brangakmeniai?

M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus koncertas „Užburianti klasika“

Taip, ir tuo galėjo įsitikinti visi, kuriems teko stebėti Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokinių naujametinius koncertus gruodžio 30 ir 31 d. Šokio teatre. Jau dabar drįstu teigti, kad ta karūna pasipuošė tikrų tikriausiu briliantu – tryliktos klasės mokinio Edvino Jakonio (mokytojas Petras Skirmantas) šokiu. Nenoriu nieko įžeisti, bet tokio šokėjo mes tikrai dar neturėjome. Visi galime tik pasidžiaugti, kad viltys, susijusios su šiuo talentingu mokiniu nuo pirmų jo žingsnių (mokytoja Marija Kiršienė) choreografijos skyriuje, šį kartą pasiteisino su kaupu. Mes turime perspektyvų, talentingą ir darbštų jaunuolį, kuris jau dabar gali papuošti bet kurio Europos Sąjungos (ir ne tik jos) šokio teatro sceną.

Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Marija Kastorina koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš koncerto „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš koncerto „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė ir Danielius Voinovas koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė ir Danielius Voinovas koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė koncerte „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš koncerto „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš koncerto „Užburianti klasika“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Pasakų (ne)sekantys šokiai

Du spektakliai Latvijos nacionalinėje operoje

Dar šių metų kovą, lankantis Latvijos nacionalinėje operoje vykusiame koncerte „Didysis baleto šimtmetis“, į akis krito dviejų šokio spektaklių – „Hamletas“ ir „(Ne)sek man pasakų“ – premjeras balandžio 12 d. skelbianti afiša. Ji sudomino ne tik naujais Latvijos choreografijos vardais, bet ir tuo, kad „Hamleto“ šviesų dailininkas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meistras Levas Kleinas.

Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš spektaklio „(Ne) sek man pasakų“. A. Zeltiņos nuotr.
Antons Freimans ir Elza Leimane spektaklių afišoje.
Antons Freimans ir Elza Leimane spektaklių afišoje.
Tautvydas Urbelis

Vidinio perdegimo variklis

„Nuepiko“ šokio spektaklis „Perdegimas“

Šiandien žmogus sugeba išlaikyti dėmesį 8 sekundes (2000-aisiais – 12 s), jūros lygis nuo 1930-ųjų iki 2017-ųjų pakilo 7,5 cm, 2015-aisiais 7,8 procento vaikų Amerikoje turėjo aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, 2018-aisiais žmogus online praleidžia 6,8 valandos per dieną.

 

Kai kurie iš šių faktų tikri, kiti išsigalvoti, treti gali būti įrašyti kažkur tarp šių sunkiai apčiuopiamų priešpriešų. Vieniems jie kelia siaubą, kitiems – mazochistinį pasitenkinimą pajutus artėjančios apokalipsės dvelksmą, o treti dėl negrįžtamai sunykusio gebėjimo koncentruoti dėmesį tik perbėgo akimis raides, kurios taip ir nesusijungė į vientisą tekstą. Kad ir kaip būtų, esame nuolatinėje informacijos tėkmėje ir vis dažniau kyla noras pasiduoti ir plūduriuoti šioje visa apimančioje būsenoje. Šokio trupės „Nuepiko“ trijulė – Marius Pinigis, Marius Paplauskas ir Andrius Stakelė – savo naujausiame darbe „Perdegimas“ siūlo choreografinę šio amžiaus iššūkių interpretaciją, per pasirodymą tampančią nerimo amžiaus simptomu.

Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Žilvinas Dautartas

„Pasiduok, atsiduok?..“

„Amžinybė ir viena diena“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Spalio 24-osios vakarą, maloniai pakviestas į Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusią generalinę repeticiją (teatro veteranams ir kitiems prijaučiantiems buvo suteikta galimybė pamatyti naujausią teatro darbą – Ritos Mačiliūnaitės dviejų veiksmų šokio operą „Amžinybė ir viena diena“), iš pradžių pasijutau lyg nukeltas ne vieną dešimtmetį į praeitį. Besirenkančius žiūrovus intrigavo neįgaliojo vežimėlyje be gyvybės ženklų sėdinti žmogysta. Kaip ir scenoje dėl kažkokio plakato susistumdę du žaliūkai, kurių pasistumdymas peraugo į nuožmią kovą. Tik kai plakatą nugvelbė trečiasis, tuo plakatu kviesdamas vis augančią minią į kažkokį renginį, pamaniau, kad naujausias kūrinys skiriamas Spalio perversmo (kiti tai vadina revoliucija), įvykusio 1917 m. spalio 25 d., jubiliejui. Iš pradžių maniau, kad dėl plakato-lozungo grumiasi monarchijos šalininkas ir liberalas, kol jų kova nepasinaudojo anarchistas – revoliucionierius, o gal bolševikas, tačiau mano sarkastišką nepasitenkinimą labai greitai nustelbė vyksmas scenoje.

Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Mokyti baleto

Pokalbis su Lili Ramanauskiene-Navickyte

„Tik mes, mokytojai, turbūt ir težinome, kiek savęs atiduodame mokiniams“, – šį teiginį suradau bandydamas (eilinį kartą ir nesėkmingai) aptvarkyti savo archyvą. Tai mano pirmosios baleto mokytojos Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės teiginys, išsakytas prieš keturiasdešimt metų Lietuvos teatro draugijos leidinyje „Teatras“ (1979 m. Nr. 1).

Lili Ramanauskienė-Navickytė
Lili Ramanauskienė-Navickytė
Pirmoje eilėje iš kairės: Nijolė Strikulytė, Danutė Korkevičiūtė, Rūta Railaitė, Ermana Grigaitė, Nijolė Bacevičiūtė, Olga Venckutė; antroje eilėje iš kairės: Audronė Petkūnaitė, Loreta Bartusevičiūtė, Ramunė Cechanavičiūtė, Lili Ramanauskienė-Navickytė, Irina Kozlovaitė, Laima Valentaitė, Birutė Papinigytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Pirmoje eilėje iš kairės: Nijolė Strikulytė, Danutė Korkevičiūtė, Rūta Railaitė, Ermana Grigaitė, Nijolė Bacevičiūtė, Olga Venckutė; antroje eilėje iš kairės: Audronė Petkūnaitė, Loreta Bartusevičiūtė, Ramunė Cechanavičiūtė, Lili Ramanauskienė-Navickytė, Irina Kozlovaitė, Laima Valentaitė, Birutė Papinigytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Iš kairės: Lili Ramanauskienė-Navickytė, Nijolė Šimkūnaitė, Genovaitė Sabaliauskaitė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Natalija Makarova-Sodeikienė, Aliodija Ruzgaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Iš kairės: Lili Ramanauskienė-Navickytė, Nijolė Šimkūnaitė, Genovaitė Sabaliauskaitė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Natalija Makarova-Sodeikienė, Aliodija Ruzgaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Iš kairės: mokytojos Nijolė Strikulytė-Martinsonė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Lili Ramanauskienė-Navickytė, Dainora Adomaitytė, Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė. 1987-ųjų rugsėjis. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Iš kairės: mokytojos Nijolė Strikulytė-Martinsonė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Lili Ramanauskienė-Navickytė, Dainora Adomaitytė, Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė. 1987-ųjų rugsėjis. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Gražina Beganskaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Gražina Beganskaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
  < PUSLAPIS IŠ 20  >>> Archyvas