7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aistė Šivytė

Aistė Šivytė

Keistos emocijos nesvarumo būsenoje

Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ lietuviškos premjeros

Nuo 2005 metų rengiamas Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ (prieš tai buvęs „Naujojo cirko savaitgalis“) šiemet ir vėl sugrįžo į „Menų spaustuvę“. „Helium“, jau seniai įsitvirtinęs kaip pagrindinis šiuolaikinio cirko meną Lietuvoje (Vilniuje) pristatantis festivalis, tik pastaraisiais metais šia atsakomybe pradėjo dalintis su „Cirkuliacija“, aprėpiančia ir kitus Lietuvos miestus bei miestelius. Šiemet „Helium“ programą pradėjo dvi lietuvių premjeros: kompanijos „Taigi cirkas“ kūrinys „Saucisson“ ir „Teatrono“ bei „Kanta Company“ darbas „Grimmasos“.

Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Aistė Šivytė

Sekmadienis... sekmadienis... pirmadienis?!

Estų „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ festivalyje „TheATRIUM“

Tikrai ne kartą gedėjome, kad savaitgalis toks trumpas. Štai po ilgos darbo savaitės džiaugiamės pasitikę subtiliai būsimu poilsiu kvepiantį penktadienį, pradedame atsipalaiduoti šeštadienį, beveik palaimingai pamirštame rūpesčius sekmadienį, ir jau, žiūrėk, išgirstame pirmadieninį žadintuvą, skubinantį atgal prie darbų. Estijos „Von Krahl“ teatro aktoriai ir spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ autoriai (Kristina Preimann, Kristel Zimmer, Edgar Vunš, Markus Auling, Herman Pihlak, Karl Birnbaum) kviečia į pasaulį, kuriame, kaip ir nurodo pavadinimas, sekmadienis yra amžinas.

Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Aistė Šivytė

10 būdų nuskęsti rūgštyje

Zagrebe kurto Antano Obcarsko spektaklio gastrolės Vilniuje

Nors ir yra bandančių kurti kitaip, teatras vis dar sunkiai atsiejamas nuo galios struktūrų. Režisierius ar choreografas dažniausiai būna grupės vadas, duodantis nurodymus, kreipiantis kūrinį savo norima linkme. Tai procesas, kuriame lengvai gali nublankti ribos: kas yra sudrausminimas, o kas smurtas, kas yra pastaba, o kas įžeidinėjimas, kas prisilietimas, o kas – priekabiavimas? 2017 m. išsprogusio „#MeToo“ judėjimo, demaskuojančio seksualinius priekabiautojus, akyje akimirksniu atsirado teatro, šokio ir kino industrijos žmonės, taip tarsi patvirtinant, kad ši aplinka – ypač palanki naudoti savo turimą galią prieš kitus.

Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. Zagrebo jaunimo teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. Zagrebo jaunimo teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Spektaklio „Rūgštis“ repeticija. Zagrebo jaunimo teatro archyvo nuotr.
Spektaklio „Rūgštis“ repeticija. Zagrebo jaunimo teatro archyvo nuotr.
Aistė Šivytė

Pirmyn į laukinius 90-inius!

Eglės Vertelytės spektaklio „Šok, Edita, šok“ gastrolės Vilniuje

Paauglystė yra keistas laikas. Pasaulis kaip niekad jautrus, norisi visko, visaip ir visada, o pinigų neturi. Norisi to naujo stiliovo švarko, norisi, kad vaikinas iš paralelinės klasės pagaliau atkreiptų į tave dėmesį, norisi, kad tėvai juodai neužknistų, norisi savos chebros, gero vakarėlio ir bent stipraus septyneto iš matkės kontrolinio. Galiausiai norisi suvokti, kas pats iš tiesų esi ir kur tavo vieta šiame pasaulyje.

Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Tautvydas Galkauskas ir Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Tautvydas Galkauskas ir Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Aistė Šivytė

Efemeriška antikos impresija

Lukiškių kalėjime – Pauliaus Markevičiaus spektaklis „Kolonija. Antika“

Antika – neišsenkamas įkvėpimo šaltinis. Antikinės pjesės dramaturgijai suteikė pamatines žmonių tarpusavio santykių istorijas, apdainavo mitus ir iki šių dienų inspiruoja daugybę literatūros kūrinių. Drąsioji Antigonė, prakeiktasis Edipas, kerštingoji Medėja – istorijos, kurios iki šiandien kalba apie žmogų.

Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Simonas Dovidauskas spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Simonas Dovidauskas spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Aistė Šivytė

Kai gyvenimas yra gaidys

Augusto Gornatkevičiaus miuziklas „Hedwig and the angry inch“

Teatras – dramatiškų išgyvenimų vieta. Jame žmonės pykstasi, taikosi, patiria didžiulius gyvenimo pokyčius. Nuo teatro ištakų jo paskirtis beveik nesikeičia – vesti žmogų į katarsį, į apsivalymą, sceną verčiant gyvenimo veidrodžiu.

Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Asta Zacharovaitė ir Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Asta Zacharovaitė ir Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Dominykas Vaitiekūnas ir Asta Zacharovaitė miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Dominykas Vaitiekūnas ir Asta Zacharovaitė miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Asta Zacharovaitė ir Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Asta Zacharovaitė ir Dominykas Vaitiekūnas miuzikle „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Scena iš miuziklo „Hedwig and the angry inch“. M. Aleknos nuotr.
Aistė Šivytė

Nerti į teatro banginio skrandį

Manto Jančiausko spektaklis „Toli toli“

Teatras – savitos mistikos gaubiama vieta. Dažnas esame girdėjęs pasakojimų apie aktorių prietarus prieš spektaklį, užkeiktas pjeses ir įvairiausius scenos ritualus. Ne veltui net ir šiandien aktorių pasakojimai apie amatą domina skaitytojus, o ekskursijos į teatro užkulisius greitai iššluojamos. Režisierius Mantas Jančiauskas į šio mistinio žvėries nasrus neria dar giliau, Vilniaus senojo teatro erdvėms sukūręs spektaklį „Toli toli“.

Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš imersinio spektaklio „Toli toli“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Mūsų poetinis Vilnius

Performatyvi kelionė „Taxi Vilnius“

Vilnius iš esmės poetiškas miestas. Ar tai būtų siaurų gatvelių jaukumas, ar žymių šį miestą apdainavusių poetų eilės – Vilnius ir poezija dera kaip rudenėjantis oras ir puodelis arbatos. Miestui legenda ir savitas identitetas ypač svarbu, tačiau neretai ir ydinga – norint išlaikyti tradicijas, kažkas nuolat turi likti už borto.

Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Kristina Marija Kulinič performatyvioje kelionėje „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Kristina Marija Kulinič performatyvioje kelionėje „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Akimirka iš performatyvios kelionės „Taxi Vilnius“. L. Stasiulionytės nuotr.
Aistė Šivytė

Savo namuose skrieti per visatą

Linos Lapelytės spektaklio „Kosminiai namai“ premjera

Visatos paslaptis žmogui vis dar nepažini. Žinome, kad visata plečiasi, tačiau nežinome, į ką. Žinome, kad visatoje judame, tačiau nežinome, kur. Nežinome, ar kosmose yra kitų tokių kaip mes, ar esame visiškai vieni, ir abi šios teorijos lygiai taip pat gąsdina.

Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosminiai namai“. M. Norvaišo nuotr.
Aistė Šivytė

Būti queer

Festivalio „Sirenos“ klube – Queer pop-up programa

Būti queer gali reikšti daug dalykų. Populiariausia žodžio reikšme – būti LGBTQ+ bendruomenės dalimi arba nežinoti (ar nė nenorėti žinoti), kur joje yra tiksli tavo vieta. Tačiau taip pat tai reiškia iškristi iš normatyvaus suvokimo. Žvelgiant į šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ lietuviškąją vitriną, queer temą atliepė tiek estetika, tiek didžiųjų klausimų kėlimas ir laužymas, tiek aktyvistinis tonas.

Frydricho Mirecko pranešimas „Drag ir lyties įvairovė teatre. Queer reprezentacijos perspektyvos“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Frydricho Mirecko pranešimas „Drag ir lyties įvairovė teatre. Queer reprezentacijos perspektyvos“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Diskusija „Ar teatras yra queer? Kreivu žvilgsniu“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Diskusija „Ar teatras yra queer? Kreivu žvilgsniu“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Teo Mei Ann pranešimas „A Rare Bird“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Teo Mei Ann pranešimas „A Rare Bird“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Akimirka iš Donna Marcus Duke performatyvios paskaitos „Nobel Prize Lecture in Physiology or Medicine“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Akimirka iš Donna Marcus Duke performatyvios paskaitos „Nobel Prize Lecture in Physiology or Medicine“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Akimirka iš Donna Marcus Duke performatyvios paskaitos „Nobel Prize Lecture in Physiology or Medicine“. U. Steponavičiūtės nuotr.
Akimirka iš Donna Marcus Duke performatyvios paskaitos „Nobel Prize Lecture in Physiology or Medicine“. U. Steponavičiūtės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas