7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aistė Šivytė

Aistė Šivytė

Audra saulėkaitoj užsnūdusiajam

„Sirenų tyla“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

2018 m. Lietuvoje prasiveržęs #metoo judėjimas dabar jau senokai nutilęs. Aukas išklausėme, agresorius nuteisėme, sistemą sutvarkėme? Vargu. Įvyko tai, kas įvyksta su dauguma judėjimų: minia išnaudojo savo pyktį, nuoskaudas, nepasitenkinimą, pakeliui, jei pasisekė, ką nors pakeitė ir, nebegalėdama gyventi nuolatinio protesto sąlygomis, nurimo. Lyg uždarius sujauktų drabužių pilnos spintos duris, susikūrė miražas, kad aplink atsirado šiek tiek daugiau tvarkos.

Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Toma Vaškevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Toma Vaškevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Toma Vaškevičiūtė, Gerda Čiuraitė ir Rimantė Valiukaitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Toma Vaškevičiūtė, Gerda Čiuraitė ir Rimantė Valiukaitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Gerda Čiuraitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Gerda Čiuraitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Žiūrovai, pelikano vaikai

Nauberto Jasinsko spektaklis Oskaro Koršunovo teatre

Visad sunku eiti žiūrėti spektaklio, mačius jo eskizą. Jei eskizas geras (o juo labiau – išties pagavus ir įsimintinas), galutinis spektaklio variantas grasina būti nuėjęs per toli tobulumo ir pabaigtumo link. Ne per seniausiai taip nutiko su Antano Obcarsko „Boksu“ – trenerių aprangą pakeitė net iki šlepečių derantys à la treninginiai kostiumai, o projekcijas, eskize atspindėjusias fanatišką, kone religinį norą būti kovotoju, nurungė egzotiški vaizdai iš „dvasinių“ kelionių po Meksiką bei užkulisiniai vyksmai dailiame, toli gražu ne bokso salei giminingame persirengimo kambaryje.

Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Kipras Mašidlauskas ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Kipras Mašidlauskas ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Parduodamas butas, dramblys – dovanų

Eglės Kižaitės režisuotas spektaklis OKT

Kovo 1 d. Oskaro Koršunovo teatre įvyko Eglės Kižaitės spektaklio „Pirk dramblį“ premjera pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę „Dramblys“. Ši pjesė Lietuvos scenoje statoma jau antrą kartą – 2021 m. balandžio mėnesį jos eskizas (rež. Tadas Montrimas) pristatytas konkurse „DramaFest“ Vilniaus mažajame teatre. Kad tai dvi kardinaliai skirtingos pjesės interpretacijos, buvo aišku net neįžengus į OKT salę: Kižaitė renkasi kurti monospektaklį, o tai jau savaime sufleruoja kitus akcentus ir kitą požiūrio tašką.

Mantas Bendžius spektaklyje „Pirk dramblį“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Pirk dramblį“. J. Suslavičiūtės nuotr.
Aistė Šivytė

Per teatro slenkstį – į Laukinius Vakarus

„Šv. Speigas“ Juozo Miltinio dramos teatre

Iki pat spektaklio pradžios ne visada žinome, kas mūsų laukia. Atvykstame į teatrą, rodome bilietus, kabinamės paltus, lūkuriuojame fojė – po daugybės apsilankymų tai tampa niekuo nestebinančia teatro rutinos dalimi. Tik patekę į salę (jei scenos nedengia uždanga) matome spektaklio užuominas, dar neapgyvendintą, nepabudintą scenografiją, kartais scenoje lūkuriuojantį (-ius) aktorių (-ius). Pagaliau, kai spektaklis prasideda, esame įtraukiami į jo pasaulį.

Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė-Juodė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė-Juodė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Kamilė Galkutė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Kamilė Galkutė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Aistė Šivytė

Festivalis su kabliuku

Tarptautinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“

Sausio 10–15 d. „Menų spaustuvėje“ vyko vaikų ir jaunimo teatro festivalis „Kitoks“. Jame pristatyti Lietuvos bei užsienio kūrėjų spektakliai, kūrybinių dirbtuvių rezultatai, vyko edukaciniai užsiėmimai. Šiame straipsnyje – apie tris užsienio kūrėjų darbus: „Dazzlemaze“, „Promise me“ ir „Désordre & Dérangement“.

Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Aistė Šivytė

Puoselėti magnolijas

Eglės Švedkauskaitės spektaklis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Šiais laikais labiau negu bet kada anksčiau justi, kad progresas tapo viena iš pagrindinių visuomenės vertybių. Esame vertinami ir nejučia vertiname kitus pagal darbingumo lygį, pasiekimus, užimamas pozicijas, o jei atrodo, kad nesugebame padaryti tiek, kiek padaro kiti, jaučiamės „neišsipildę“, netgi nenormalūs. Tokioje aplinkoje senas, lėtas, nerangus kūnas pasidaro nereikalingas, o nebegalintis savimi pasirūpinti žmogus tampa dar ir našta: atsiduria globos namuose arba užgula artimųjų pečius.

Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Laiškas telefono signalui

Gildo Aleksos „Skambutis tėvui“

Daugybėje XIX–XX a. romanų galima susidurti su griežto, šalto tėvo portretu – autoritetingos, o gal labiau autoritarinės šeimos galvos, vaikus auklėjančios lyg savo pavaldinius, šykštint švelnesnio gesto ar žodžio. Jo rūpinimasis grubus ir formalus, net jei širdyje slepiasi nuoširdi meilė. Toks tėvas teko ir vienam žymiausių XX a. literatūros atstovų – Franzui Kafkai. Šis autorius mums paliko ne tik „Metamorfozę“ ar „Pilį“, bet ir labai svarbų dokumentą – adresato taip ir nepasiekusius laiškus tėvui.

Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Aistė Šivytė

„Versmė“: Lietuva – Suomija

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis LNDT (II dalis)

Teksto apie šiuolaikinės dramaturgijos festivalį „Versmė“ tęsinyje – apie tris suomių pjesių skaitymus. Pirmoje Tuomo Timoneno pjesėje „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ (rež. Ieva Kaniušaitė) matome autoriaus bendravardį Tuomą (Džiugas Gvozdinskas), kuris, tėvams pardavus jo vaikystės namus, atsikrausto gyventi į daugiabutį. Naujas, savarankiškas gyvenimas teoriškai skamba puikiai, tačiau jau nuo pirmų akimirkų ramiai gyventi nesiseka: vaikinas nuolat sulaukia nesibaigiančių priekaištų, yra įstumiamas į absurdiškas, kurioziškas situacijas.

Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Gvozdinskas pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Gvozdinskas pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ skaitymo. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Vytautas Anužis pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Povilas Budrys ir Vytautas Anužis pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Povilas Budrys ir Vytautas Anužis pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Povilas Budrys ir Vytautas Anužis pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Povilas Budrys pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Povilas Budrys pjesės „Garažas“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Aistė Šivytė

„Versmė“: Lietuva – Suomija

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis LNDT (I dalis)

Lapkričio 20–25 d. įvairias Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) erdves vėl apgyvendino, praeitus metus virtualioje erdvėje praleidęs, šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“. Skaitymų bei spektaklio eskizo forma žiūrovams pristatytos šešios (dvi lietuvių, viena latvių ir trys suomių) pjesės. Šioje pirmoje teksto dalyje – apie tris, lietuvių ir latvių, pjeses.

Rūta Šmergelytė ir Marius Repšys pjesės „Aš turėjau pusbrolį“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Šmergelytė ir Marius Repšys pjesės „Aš turėjau pusbrolį“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Patina“ skaitymas. I. Juodytės nuotr.
Pjesės „Patina“ skaitymas. I. Juodytės nuotr.
Rasa Samuolytė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Rasa Samuolytė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Pijus Ganusauskas pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Pijus Ganusauskas pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Rimantė Valiukaitė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Rimantė Valiukaitė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Rasa Samuolytė, Elzė Gudavičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Rasa Samuolytė, Elzė Gudavičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė pjesės „Patina“ skaityme. I. Juodytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Boksas“ eskizo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boksas“ eskizo. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklio „Boksas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklio „Boksas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Pasaulis audros aky

Šeiko šokio teatro spektaklis

Audros akis – paradoksalus reiškinys. Stichijai niokojant viską, kas pasitaiko jos kelyje, pačiame centre, nedideliame kelių dešimčių kilometrų plote, tvyro ramybė. Spalio 26 d. „Menų spaustuvėje“ pasinerti į panašią ramybės būseną teatro scenoje buvo pakviesti žiūrovai – įvyko Šeiko šokio teatro spektaklio „Audros akis“ (choreografas Rachidas Ouramdane’as) premjera.

Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas