7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Itališkojo juoko mįslė

Įeinu į nedidelę žymiojo XIX a. Lietuvos tapytojo Kanuto Rusecko kūrybai skirtą muziejaus salę. Štai kultinės grakščiosios „Pjovėja“ ir „Lietuvaitė su verbomis“, štai  − rimtasis aštriažvilgsnis dailininko brolis Feliksas Ruseckas. Kiek pasisukus matau ir itališkojo K. Rusecko periodo peizažinius bandymus... Ir staiga žvilgsnis sustoja ties itališkos gamtos ir antikinių griuvėsių vaizdų apsuptyje kabančiu nediduku paveikslu, kuriame spindėte spindi ne kas kita, o šypsena!

„Vainiūniškumo“ idėjos tęstinumas

Atrodo, ką tik, praėjusiame tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų konkurse, klausėmės įtaigių Justo Čeponio ar prancūzo Thibault Lebruno, pasidalijusių antrąją vietą, interpretacijų, arba fortepijoninio trio „Delta“, laimėjusio kamerinių ansamblių kategorijoje. Tačiau iki jau VIII tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso, vėl subursiančio tarptautinę muzikų bendruomenę Lietuvoje, beliko vos pora savaičių. Renginiui artėjant, apie talentingą ir įkvepiančią Stasio Vainiūno asmenybę kalbėjomės su maestro dukra, pianiste, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesore Birute Vainiūnaite.

Kino naujienos trumpai

Austrų režisierius Michaelis Haneke („Baltas kaspinas“, „Meilė“), kurio naujausias filmas „Laiminga pabaiga“ dar rodomas Lietuvoje, rengiasi kurti serialą „Kelvino knyga“ („Kelvin’s Book“). Tai bus „jaudinanti ir ambicinga istorija“ apie ateitį. Režisierius aiškina, kad norėjo pagaliau papasakoti ilgesnę istoriją, kuri netilptų į tradicinės trukmės filmą. Serialo veiksmas perkels į netolimą ateitį. Grupė jaunuolių sužino stulbinančią tiesą apie tai, kokia iš tikrųjų yra jų valstybė po to, kai jų lėktuvas priverstas nusileisti dėl avarijos. Bus dešimt serialo serijų, jis kuriamas anglų kalba, premjeros data dar nežinoma.

Pasaulio meno istorija pagal šeichus

Viename iš Jungtinių Arabų Emyratų, Abu Dabyje, praeitų metų rudenį atsidarė didžiausias Arabijos pusiasalyje meno muziejus – Abu Dabio Luvras (Louvre Abu Dhabi). Lapkričio 11 d. plačioji visuomenė galėjo pamatyti baltų galerijų girliandas ir įspūdingą virš jų sklandantį kupolą. Saulės spindulių kaskados krito per nerūdijančio plieno ir aliuminio pastato nėrinius bei žvaigždės formos raštus. Tačiau kad šis žvaigždėtas dangus sužibėtų, teko ilgai laukti – siekiant sukurti pasaulinio garso muziejų, statybos vėlavo penkerius metus. Prie to prisidėjo ekonominė krizė, krentančios naftos kainos, politinė įtampa regione bei nuožmūs Prancūzijos intelektualų debatai apie šalies meno vertybių skolinimo riziką.

 

2007 m. Luvro muziejus Paryžiuje pasirašė 423 mln. eurų sutartį, leidžiančią Abu Dabio vyriausybei 30 metų naudoti Luvro vardą savo naujam muziejui, o dar 604 mln. eurų – už nuolatinę konsultaciją ir pagalbą valdant muziejų. Tačiau Abu Dabio Luvras jokiu būdu nėra Prancūzijos Luvro kopija ar padalinys, tai atskira institucija, siūlanti savo muziejaus interpretaciją, atspindintį jos erą ir vietinės šalies tradicijas. Emyratuose atsidaro vis daugiau naujų mokyklų ir universitetų, o keletas pripažintų tarptautinių institucijų, siūlančių pasaulinio lygio kultūrinę edukaciją, atvėrė savo duris ir Persijos įlankoje. Tarp jų yra Niujorko universitetas Abu Dabyje su meno istorijos kursais, taip pat Paryžiaus Sorbonos universitetas ir Emyratų Zayedo universitetas su muziejų studijų programomis. Taigi naujasis Abu Dabio Luvras gali tapti viena patraukliausių darboviečių būsimiems meno ekspertams.

Dabarties momentas

Kalbant apie Kauno kultūrinį gyvenimą, neįmanoma nepaminėti Dainiaus Svobono, o atėjus į Nacionalinį Kauno dramos teatrą, – neatpažinti unikalaus jo balso tembro. Aktoriaus aistra ir atsidavimas teatrui lydi kiekvieną Svobono pasirodymą scenoje, nesvarbu, ar tai būtų pagrindinis, ar epizodinis vaidmuo.

 

Vilniuje gimęs ir studijavęs Dainius Svobonas nuo 1989 m. dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kur sukūrė daug brandžių vaidmenų. Aktorius dirbo su skirtingais režisieriais, tačiau labiausiai atskleidė savo talentą Gintaro Varno spektakliuose „Heda Gabler“ (1998), „Tolima šalis“ (2001), „Portija Koglen“ (2002), „Nusikaltimas ir bausmė“ (2004), „Nusiaubta šalis“ (2004), „Nekalti“ (2005) bei „Ruzvelto aikštė“ (2008). Režisieriui įsteigus teatrą „Utopia“ Vilniuje, šių dviejų kūrėjų keliai trumpam išsiskyrė, tačiau 2014 m. Varnui Kaune statant spektaklį „Biografija: vaidinimas“, Svobonas pakviečiamas kurti pagrindinį personažą. O naujausiame bendrame teatro „Utopia“ ir NKDT darbe „Natanas Išmintingasis“ (2017) aktorius įkūnija Sultoną Saladiną.

 

Paskutiniuose Varno spektakliuose, kur Dainius Svobonas sukūrė ryškius vaidmenis, aktorius suteikia personažams daugiau laisvės, improvizacijos ir gyvumo, maksimaliai priartėdamas prie kasdienybės, tarsi naikindamas ribą tarp gyvenimo ir teatro. Ši savybė ypač išryškėja spektaklyje „Biografija: vaidinimas“ pagal Maxo Frischo pjesę, kur aktorius vaidina elgsenos tyrinėtoją profesorių Kiurmaną. Svobonui puikiai pavyksta perteikti panašaus tipo veikėjų charakterius – intelektualų, žvelgiančių praeitin, dramatiškai ir kartu šiek tiek komiškai svarstančių galimus pasirinkimus, jų priežastis ir pasekmes. Toks yra Kiurmanas, iš naujo vaidinantis savo paties gyvenimą tarsi spektaklį, kad permąstytų alternatyvias savo biografijos trajektorijas. Regis, Svobonui artimas vaidmuo leidžia į žmogiškąją būtį pažvelgti iš šono bei kritiškai įvertinti pagrindinio veikėjo, o kartu ir savo paties poelgius. Iš naujo ir kitu rakursu vaidinant svarbiausius profesoriaus gyvenimo įvykius, laikina kasdienybės skraistė nukrinta, apnuogindama nematomus žmogaus esybės sluoksnius, vedančius link atsakymų į esminius būties prasmės, laimės, pilnatvės, vienatvės, meilės, kančios, laisvos žmogaus valios ir likimo galios klausimus.

Išcentrinė sapno jėga, plintanti į tikrovę

Praskleidžiant juodą užuolaidą, blokuojančią šviesos skverbimąsi į ekspozicijos erdvę, žiūrovas patenka salėn, kur už akių užkliūva rytietiškų bruožų veidai, ausis pasiekia svetima kalba ir viskas supama prietemos. Prieblanda patalpoje įsivyravo dėl tamsoje rodomų videoinstaliacijų, apšviečiančių erdvę kaip vienintelis šviesos šaltinis. Tai pirmą sykį Baltijos šalyse personalinėje parodoje pristatomų ir ŠMC erdvėje talpinamų tailandiečių menininko ir režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo kūrinių aplinka.

Už dvi puses

Kultūros atašė sukasi dviejose pagrindinėse orbitose. Viena, generuoja idėjas, ir realiai būdama vietoje ir laiku, gaudama aktualią informaciją, pagaudama, kas gali būti įdomu, inicijuoja projektus. Kitas veiklos baras yra esamų projektų palaikymas, rėmimas, koordinavimas, kontaktų suvedimas.

Orkestro ir Baltijos vienybė

Misija įmanoma? Studentų orkestras, muzikuojantis tarsi profesionalus kolektyvas? Baltijos šalių akademijų orkestras (BAO) koncertu vasario 14 d. Kauno filharmonijoje įrodė, kad tai yra visiškai realu. Žinoma, reikia turėti minty pirmiausia dirigentą Modestą Barkauską, kuris mobilizavo orkestrą tiek menine, tiek žmogiškąja prasme – orkestro reakcija į dirigentą po koncerto parodė, kad jis tapo tikru jaunimo guru; antra – Kauno valstybinės filharmonijos salę, kuri kadaise gal ir nebuvo statyta kaip koncertų erdvė, tačiau akustiškai puikiai atlieka šią funkciją.

Koks būna kerštas

Nuo šio penktadienio Lietuvoje rodomas vokiečių režisieriaus Fatiho Akino filmas „Iš niekur“ („Aus dem Nichts“, Vokietija, Prancūzija, 2017). Pernai Kanų kino festivalio konkursinėje programoje rodytas filmas pelnė apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį Diane Kruger. Jos herojė – jauna moteris, keršijanti už vyro ir sūnaus nužudymą.

Lenkija. Lupa. Procesas

Režisierius Krystianas Lupa spektaklio pagal Kafkos „Procesą“ pastatymui ruošėsi kelerius metus. Repetuoti „Procesą“ jis pradėjo Vroclavo „Teatr Polski“. Bet dėl teatro vadovų kaitos, kurią lėmė politinė konjunktūra, repeticijas nutraukė. Tuo metu Lenkijoje jau sparčiai keitėsi politinis klimatas. Valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija pradėjo beprecedentę teismų reformą.

PUSLAPIS
IŠ
1003