7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Joana Vitkutė

Joana Vitkutė

Šiek tiek apie „ruisdeliškus“ krioklius

Arba vieno peizažo iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos rebusai

Kiekvienas paveikslas turi savo istoriją. Kad ir kokia girdėta būtų ši menotyrininkų taip dažnai vartojama frazė, kaskart reikia dar kartą įsitikinti jos teisingumu. Nes visai kaip ir žmonės, meno kūriniai turi savo individualias biografijas. Visai kaip ir žmonių gyvenimus, juos kartais gaubia paslapties šydas. Istoriniai kataklizmai, dingę ar sunykę inventoriai, egodokumentinių šaltinių stoka bei daugelis kitų priežasčių dažnai nepalieka kito kelio, kaip tik kūrinius nagrinėti remiantis spėjimais, interpretacijomis, artimų pavyzdžių paieškomis ar tiesiog nuojauta. Šia detektyvo darbą labai primenančia dailės istorikams gerai pažįstama „metodika“ tenka kliautis ir stengiantis geriau pažinti Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (LNDM) saugomą senosios Vakarų Europos dailės kolekciją, kurios ekspozicijos atnaujinimo darbai jau įsibėgėjo.

Sufalsifikuotas Van Ruisdaelio parašas LNDM Krioklyje ir dailininko signatūra, palikta Mauritshuis meno muziejuje Hagoje saugomame ~1670–1675 m. peizaže Harlemo vaizdas su audinių balintojais
Sufalsifikuotas Van Ruisdaelio parašas LNDM Krioklyje ir dailininko signatūra, palikta Mauritshuis meno muziejuje Hagoje saugomame ~1670–1675 m. peizaže Harlemo vaizdas su audinių balintojais
Nežinomas dailininkas pagal Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Krioklys, drobė, aliejus, 115 × 91 cm, XIX a. (?), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Nežinomas dailininkas pagal Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Krioklys, drobė, aliejus, 115 × 91 cm, XIX a. (?), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Peizažas su kriokliu ir pilimi ant kalno, drobė, aliejus, 49,5 × 65,2 cm, 1665 m., privati kolekcija
Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Peizažas su kriokliu ir pilimi ant kalno, drobė, aliejus, 49,5 × 65,2 cm, 1665 m., privati kolekcija
Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Krioklys Norvegijoje, drobė, aliejus, 108 × 142,5 cm, 7–8 XVII a. dešimtmetis, Valstybinis Ermitažo muziejus
Jacob van Ruisdael (1628/1629–1682), Krioklys Norvegijoje, drobė, aliejus, 108 × 142,5 cm, 7–8 XVII a. dešimtmetis, Valstybinis Ermitažo muziejus
Joana Vitkutė

Lietuviškoji Mona Liza

Vaikštinėjant po tylias Vilniaus paveikslų galerijos sales mieguistą jų ramybę kartas nuo karto sutrikdo nebent tik vieno kito čia užsukusio senosios dailės mylėtojo kosulys ar po jo kojomis sugirgždančios grindų lentos. Regis, triukšmauti nelinkę ir čia jau daugelį metų kabantys paveikslai. Vis dėlto kiekvienas šios galerijos kūrinys tikrai gali papasakoti ne vieną įdomią istoriją. Ne išimtis ir Vilniaus meno mokyklos auklėtinių kūrybai skirtose muziejaus patalpose eksponuojama įspūdinga Vladislovo Neveravičiaus drobė „Atgailaujanti Šv. Marija Magdalietė“. Kas galėtų pagalvoti, kad šį dabar taip ramiai Vilniaus paveikslų galerijoje kabantį, regis, tokios nuobodžios religinės tematikos paveikslą dėl kadaise nepaprasto jo populiarumo galima pavadinti kone lietuviškąja Mona Liza?

V. Neveravičius, „Atgailaujanti Šv. Marija Magdalietė“, apie 1842, drobė, aliejus, 117 x 90, 5 cm, LDM
V. Neveravičius, „Atgailaujanti Šv. Marija Magdalietė“, apie 1842, drobė, aliejus, 117 x 90, 5 cm, LDM
V. Neveravičius, „Autoportretas“, 1841, drobė, aliejus, 77,5 x 58, 5 cm, LDM
V. Neveravičius, „Autoportretas“, 1841, drobė, aliejus, 77,5 x 58, 5 cm, LDM
J. B. Lodewyck Maes, „Atgailaujanti Šv. Marija Magdalietė“, XIX a. pirma pusė, drobė, aliejus, 117,5 x 94, 5 cm.
J. B. Lodewyck Maes, „Atgailaujanti Šv. Marija Magdalietė“, XIX a. pirma pusė, drobė, aliejus, 117,5 x 94, 5 cm.
Joana Vitkutė

Itališkojo juoko mįslė

Įeinu į nedidelę žymiojo XIX a. Lietuvos tapytojo Kanuto Rusecko kūrybai skirtą muziejaus salę. Štai kultinės grakščiosios „Pjovėja“ ir „Lietuvaitė su verbomis“, štai  − rimtasis aštriažvilgsnis dailininko brolis Feliksas Ruseckas. Kiek pasisukus matau ir itališkojo K. Rusecko periodo peizažinius bandymus... Ir staiga žvilgsnis sustoja ties itališkos gamtos ir antikinių griuvėsių vaizdų apsuptyje kabančiu nediduku paveikslu, kuriame spindėte spindi ne kas kita, o šypsena!

Kanutas Ruseckas, „Besijuokiantis italas“, 1824, LDM
Kanutas Ruseckas, „Besijuokiantis italas“, 1824, LDM
Frans Hals, „Malle Babbe“, 1633−1635, Gemäldegalerie
Frans Hals, „Malle Babbe“, 1633−1635, Gemäldegalerie
Jan Miense Molenaer, „Garsas“, 1637, Mauritshuis
Jan Miense Molenaer, „Garsas“, 1637, Mauritshuis
Annibale Carracci, „Besijuokiančio jaunuolio portretas“, 1583−1584, Borghese galerija
Annibale Carracci, „Besijuokiančio jaunuolio portretas“, 1583−1584, Borghese galerija
Jan Miense Molenaer, „Vyro su balta apykakle portretas“, 1580−1590, privati kolekcija
Jan Miense Molenaer, „Vyro su balta apykakle portretas“, 1580−1590, privati kolekcija
Joana Vitkutė

Apie istoriją Vincento Smakausko paveikslo istorijoje

Norisi nupūsti užmaršties dulkes nuo iš pirmo žvilgsnio nuobodžių ir nieko nesakančių mūsų senosios  dailės paveikslų. Vilniaus paveikslų galerijoje kabo vienas garsiausių, turbūt ne vieno iš mūsų istorijos vadovėlį iliustravęs, apie 1829 m., Vincento Smakausko sukurtas istorinis reprezentacinis paveikslas „Steponas Batoras įsteigia Vilniaus akademiją“.

Vincentas Smakauskas, „Steponas Batoras įsteigia Vilniaus akademiją“, drobė, aliejus, 171 x 210 cm, Lietuvos dailės muziejus
Vincentas Smakauskas, „Steponas Batoras įsteigia Vilniaus akademiją“, drobė, aliejus, 171 x 210 cm, Lietuvos dailės muziejus