7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Monika Valatkaitė

Monika Valatkaitė

Paliekant postresinę būseną

Vytauto Viržbicko paroda „Mirtinose mintyse“ galerijoje „Vartai“

Prancūzų filosofo René Descartes’o visiems žinomas teiginys – „Mąstau, vadinasi, esu“ išreiškia, kad mąstymo procesas padaro žmones gyvus. Tačiau ši frazė yra sulaukusi daug ją polemizuojančių, inversiškų modifikacijų. Viena – „mąstau, vadinasi, negyvenu“ oponuoja tuo, kad egzistenciniai klausimai dėl baimės (išlikti) neretai sukausto žmogų, priverstą užsidaryti galvoje ir nebefunkcionuoti įgyjant patirtį per sąveiką su fiziniu pasauliu. Apie kūną paralyžiuojančią būseną, kai norisi susisukti į embriono pozą destruktyvioje realybėje, pasakoja jaunosios kartos skulptorius Vytautas Viržbickas parodoje „Mirtinose mintyse“.

Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A.Anskaičio nuotr.
Monika Valatkaitė

Tik nesakyk, kad per vėlu nebūna

Šiais metais „Kino pavasario“ festivalyje rodomas „Jūsų Vincentas“ suteikė žiūrovams unikalią galimybę tapti kino istorijos liudininkais ir pamatyti pirmąjį pasaulyje aliejiniais dažais tapytą pilno metro filmą. Filme tapybiškai vaizduojami įvykiai nukelia į laikotarpį praėjus metams po paslaptingos Vincento Van Gogo mirties, kaip tapo įprasta manyti – savižudybės.

„Jūsų Vincentas“
„Jūsų Vincentas“
„Jūsų Vincentas“
„Jūsų Vincentas“
„Jūsų Vincentas“
„Jūsų Vincentas“
Monika Valatkaitė

Prarasto matmens beieškant

Paroda „The Big Picture“ rodoma „The Rooster Gallery“

Anglišką posakį The Big Picture (bendras vaizdas arba didysis paveikslas) galima aiškinti skirtingai. Posakis naudojamas pagrindiniams situaciją konkretizuojantiems faktams nusakyti. Arba siūloma aprėpti visumą – įskaitant ir mažiau reikšmingas detales. Šie susisiejantys paaiškinimai veikia kaip nuoroda į kolektyvinės „The Rooster Gallery“ atstovaujamų ir kviestinių menininkų parodos idėją. Konceptualus ekspozicijos tikslas – sukurti vientisą tikrovės refleksiją, o kartu parodyti, kad toks veiksmas utopinis.

Paroda „The Big Picture“. Iš kairės Adomo Danusevičiaus paveikslas „Thou Art That“, Visvaldo Morkevičiaus fotografija „The Edge“ iš serijos „Smala“. Ant žemės stovi Tomo Daukšos skulptūra „Pirmieji sniegažmogiai“. Didžiausias paveikslas ant sienos – Auksės Miliukaitės „Beieškodama kūrinio prasmės, įžengiau į dienos šviesą“, greta jo – V. Morkevičiaus fotografija „Stroke“ iš serijos „Smala“. M. Žičiaus nuotr.
Paroda „The Big Picture“. Iš kairės Adomo Danusevičiaus paveikslas „Thou Art That“, Visvaldo Morkevičiaus fotografija „The Edge“ iš serijos „Smala“. Ant žemės stovi Tomo Daukšos skulptūra „Pirmieji sniegažmogiai“. Didžiausias paveikslas ant sienos – Auksės Miliukaitės „Beieškodama kūrinio prasmės, įžengiau į dienos šviesą“, greta jo – V. Morkevičiaus fotografija „Stroke“ iš serijos „Smala“. M. Žičiaus nuotr.
Paroda „The Big Picture“. Iš kairės Kazimiero Brazdžiūno paveikslas „H. D.“, ir Andriaus Zakarausko diptikas „Apaštalai“. M. Žičiaus nuotr.
Paroda „The Big Picture“. Iš kairės Kazimiero Brazdžiūno paveikslas „H. D.“, ir Andriaus Zakarausko diptikas „Apaštalai“. M. Žičiaus nuotr.
Paroda „The Big Picture“. Iš kairės apačioje Kazimiero Brazdžiūno paveikslas „Milka“, Auksės Miliukaitės „Oazės darbalaukis“, Vitos Opolskytės „Dar ne“, Tomo Daukšos „Paskutinis sniegažmogis“, Alinos Melnikovos „My Dream Shrimp Kiss“ (aukščiausiai nuotraukoje), K. Brazdžiūno „Be pavadinimo“, Adomo Danusevičiaus „Be pavadinimo“ ir Andriaus Zakarausko „XIII stotis“. M. Žičiaus nuotr.
Paroda „The Big Picture“. Iš kairės apačioje Kazimiero Brazdžiūno paveikslas „Milka“, Auksės Miliukaitės „Oazės darbalaukis“, Vitos Opolskytės „Dar ne“, Tomo Daukšos „Paskutinis sniegažmogis“, Alinos Melnikovos „My Dream Shrimp Kiss“ (aukščiausiai nuotraukoje), K. Brazdžiūno „Be pavadinimo“, Adomo Danusevičiaus „Be pavadinimo“ ir Andriaus Zakarausko „XIII stotis“. M. Žičiaus nuotr.
Paroda „The Big Picture“. „Palanga Street Radio“ pasirodymas. M. Žičiaus nuotr.
Paroda „The Big Picture“. „Palanga Street Radio“ pasirodymas. M. Žičiaus nuotr.
Monika Valatkaitė

Išcentrinė sapno jėga, plintanti į tikrovę

Praskleidžiant juodą užuolaidą, blokuojančią šviesos skverbimąsi į ekspozicijos erdvę, žiūrovas patenka salėn, kur už akių užkliūva rytietiškų bruožų veidai, ausis pasiekia svetima kalba ir viskas supama prietemos. Prieblanda patalpoje įsivyravo dėl tamsoje rodomų videoinstaliacijų, apšviečiančių erdvę kaip vienintelis šviesos šaltinis. Tai pirmą sykį Baltijos šalyse personalinėje parodoje pristatomų ir ŠMC erdvėje talpinamų tailandiečių menininko ir režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo kūrinių aplinka.

Paroda „Švytintys šešėliai", nuotr. A. Vasilenko, ŠMC archyvas
Paroda „Švytintys šešėliai", nuotr. A. Vasilenko, ŠMC archyvas
Paroda „Švytintys šešėliai", nuotr. A. Vasilenko, ŠMC archyvas
Paroda „Švytintys šešėliai", nuotr. A. Vasilenko, ŠMC archyvas
Paroda „Švytintys šešėliai", nuotr. A. Vasilenko, ŠMC archyvas
Paroda „Švytintys šešėliai", nuotr. A. Vasilenko, ŠMC archyvas
Paroda „Švytintys šešėliai", nuotr. A. Vasilenko, ŠMC archyvas
Paroda „Švytintys šešėliai", nuotr. A. Vasilenko, ŠMC archyvas
Paroda „Švytintys šešėliai", nuotr. A. Vasilenko, ŠMC archyvas
Paroda „Švytintys šešėliai", nuotr. A. Vasilenko, ŠMC archyvas
Monika Valatkaitė

Visi ranka rašyti laiškai, tarp jų ir Ellai Fink

Laiškas – istorijos veikėjas, keičiantis gyvenimo įvykius viena ar kita linkme. Vilmos Samulionytės fotografijų parodoje „Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas“ būtent ranka rašomam laiškui atitenka vienas svarbiausių vaidmenų ekspozicijoje. Vilniaus fotografijų galerijoje lankytoją pasitinka tiesiai prieš įėjimo/išėjimo duris rodoma videoinstaliacija, inscenizuojanti sūnėno tetai ranka rašomą laišką.

Vilmos Samulionytės paroda „Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas“, nuotr. M. Valatkaitės
Vilmos Samulionytės paroda „Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas“, nuotr. M. Valatkaitės
Vilmos Samulionytės paroda „Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas“, nuotr. M. Valatkaitės
Vilmos Samulionytės paroda „Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas“, nuotr. M. Valatkaitės
Vilmos Samulionytės paroda „Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas“, nuotr. M. Valatkaitės
Vilmos Samulionytės paroda „Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas“, nuotr. M. Valatkaitės
Vilmos Samulionytės paroda „Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas“, nuotr. M. Valatkaitės
Vilmos Samulionytės paroda „Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas“, nuotr. M. Valatkaitės
Monika Valatkaitė

Šarūno Barto metamorfozė ir jo objektyvo taikiniai

Šį rudenį Prospekto galerijoje pristatyta nauja, iš retrospektyvinių kadrų sudėliota Šarūno Barto dokumentinė juosta „Keletas iš jų“. Neapsigaukite tikėdamiesi pamatyti naują, kino teatruose dar neanonsuotą Barto filmą tiesiai iš ritės. Tiesą pasakius, tai sustingdytų kinematografinių vaizdų serijos, sudarytos iš parengiamojo etapo filmavimams, kurios iškabintos horizontaliomis tiesėmis, juosiančiomis galeriją.

Šarūnas Bartas, „Kerčės pusiasalis, Krymas. 2001"
Šarūnas Bartas, „Kerčės pusiasalis, Krymas. 2001"
Šarūnas Bartas, „Kerčės pusiasalis, Krymas. 2001"
Šarūnas Bartas, „Kerčės pusiasalis, Krymas. 2001"
Šarūno Barto parodos fragmentas, nuotr. M. Valatkaitės
Šarūno Barto parodos fragmentas, nuotr. M. Valatkaitės
Šarūno Barto parodos fragmentas, nuotr. M. Valatkaitės
Šarūno Barto parodos fragmentas, nuotr. M. Valatkaitės
Šarūnas Bartas, „Neringa, Lietuva. 1989“, nuotr. M. Valatkaitės
Šarūnas Bartas, „Neringa, Lietuva. 1989“, nuotr. M. Valatkaitės
Šarūno Barto parodos fragmentas, nuotr. M. Valatkaitės
Šarūno Barto parodos fragmentas, nuotr. M. Valatkaitės
Šarūnas Bartas, „Užutrakio dvaro dvaras, Trakai. 1996"
Šarūnas Bartas, „Užutrakio dvaro dvaras, Trakai. 1996"
Šarūno Barto parodos fragmentas, nuotr. M. Valatkaitės
Šarūno Barto parodos fragmentas, nuotr. M. Valatkaitės
Monika Valatkaitė

Ekskursantas Aurimo Eidukaičio parodoje

       –    Šioje salėje pamatysite Aurimo Eidukaičio tapybos parodą, – rugsėjo mėnesį įžengdamas į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus antro aukšto galeriją pristatytų gidas lankytojų grupei. Apibendrintai pasakotų, kad vienuose Aurimo Eidukaičio kūriniuose matomos renesanso tapybos savybės, kituose – baroko bruožai. Gidas patikslintų, kad realizmas menininko naudojamas kaip išraiška, o štai kūrinių turinys pagal objektų suderinamumą – siurrealistiškas.

Aurimas Eidukaitis, „3D premjera", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „3D premjera", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Apolono šventykla", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Apolono šventykla", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Apolono šventykla", fragmentas, nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Apolono šventykla", fragmentas, nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Arėjo sapnas", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Arėjo sapnas", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Bachas svajoja", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Bachas svajoja", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Devintosios bangos simfonija", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Devintosios bangos simfonija", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Ryšio vieta", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Ryšio vieta", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Restauracija", nuotr. M. Valatkaitės
Aurimas Eidukaitis, „Restauracija", nuotr. M. Valatkaitės
Monika Valatkaitė

Tapybinė matrica

Vakar tai buvo, šiandien yra, o rytoj vis dar bus paveikslas, nutapytas Jono Jurciko, vaizduojantis menkai kisiantį (tik kiek laikas jį palies ir autorius trokš pakeisti) fragmentą iš istorijos apie tai, kaip „Stovėjome plačiai pražioję burnas, negalėdami patikėti tuo, ką padarėme”.

Jonas Jurcikas, „We stood There Openmouthed Unable to Believe What We Done", nuotr. M. Valatkaitės
Jonas Jurcikas, „We stood There Openmouthed Unable to Believe What We Done", nuotr. M. Valatkaitės
Jonas Jurcikas, „We Stood There Openmouthed Unable to Believe What We Done", nuotr. M. Valatkaitės
Jonas Jurcikas, „We Stood There Openmouthed Unable to Believe What We Done", nuotr. M. Valatkaitės
Monika Valatkaitė

Menų banko stotelės

Antrojo Kauno galerijų savaitgalio metu (gegužės 11–14 d.) aplankyti parodas buvo galima ne tik įprastose meno galerijose, bet ir alternatyviose erdvėse. Viena jų – „Menų bankas“. Patalpose išmušinėtomis staktomis, atidengtomis mūro sienomis ir puošniai dekoruotomis lubomis buvo galima judėti lyg tarp stotelių, kuriose išvystame skirtingų menininkų kūrinius, vienas nuo kito nutolusius savo idėjomis ir išraiškos formomis. Tad pasivažinėkime po „Menų banko“ parodas, stabtelėdami keliose stotelėse.

„Menų bankas", nuotr. V. Paplausko | Gallery Weekend archyvas
„Menų bankas", nuotr. V. Paplausko | Gallery Weekend archyvas
„Menų bankas", nuotr. V. Paplausko | Gallery Weekend archyvas
„Menų bankas", nuotr. V. Paplausko | Gallery Weekend archyvas
Vika Pranaitytė, „Grant", nuotr. autorės | behance.net/vika_pranaityte
Vika Pranaitytė, „Grant", nuotr. autorės | behance.net/vika_pranaityte
Vika Pranaitytė, „Face off", nuotr. autorės | behance.net/vika_pranaityte
Vika Pranaitytė, „Face off", nuotr. autorės | behance.net/vika_pranaityte
Petro Pyrohovas, „Knowledge", nuotr. A. Kniukštaitės | Gallery Weekend archyvas
Petro Pyrohovas, „Knowledge", nuotr. A. Kniukštaitės | Gallery Weekend archyvas
Maria Kapajeva, „Kartografuoju mamą“, nuotr. M. Valatkaitės
Maria Kapajeva, „Kartografuoju mamą“, nuotr. M. Valatkaitės
Monika Valatkaitė

Slaptųjų pozuotojų draugija

Turbūt pirmą kartą su akto piešimu susidūriau žiūrėdama 1997 metų filmą „Titanikas“. Toks romantizuotas veiksmas, įgyvendintas jaunų Džeko ir Rauzės, augančiai mergaitei suformavo idealizuotą proceso įvaizdį. Tačiau kiek romantikos lieka, kai šiugždančių pieštukų ar grafitų sąlytyje su popieriumi pozuotoją tuo pat metu eskizuoja dar dešimt piešėjų? Apie tai pasvarstyti paskatino Slaptosios piešiančiųjų draugijos paroda „Aktai“ galerijoje „555“.

P. Juškos piešinys, nuotr. M. Valatkaitės
P. Juškos piešinys, nuotr. M. Valatkaitės
P. Juškos piešiniai, nuotr. J. Juodišiaus
P. Juškos piešiniai, nuotr. J. Juodišiaus
U. Žilytės piešinys, nuotr. M. Valatkaitės
U. Žilytės piešinys, nuotr. M. Valatkaitės
U. Žilytės piešiniai, nuotr. J. Juodišiaus
U. Žilytės piešiniai, nuotr. J. Juodišiaus
V. Drėgvos piešiniai, nuotr. J. Juodišiaus
V. Drėgvos piešiniai, nuotr. J. Juodišiaus
A. Aliuko piešiniai, nuotr. J. Juodišiaus
A. Aliuko piešiniai, nuotr. J. Juodišiaus
K. K. Šiaulyčio piešiniai, nuotr. J. Juodišiaus
K. K. Šiaulyčio piešiniai, nuotr. J. Juodišiaus
L. Stankevičienės piešinys, nuotr. M. Valatkaitės
L. Stankevičienės piešinys, nuotr. M. Valatkaitės
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas