7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Nauji leidiniai

„Keliuonė“ – apie Šiaulius komikso formatu

Pokalbis su rašytoju Rimantu Kmita ir iliustratoriumi, architektu Povilu Vincentu Jankūnu

Rudens pabaigoje skaitytojus pagaliau pasiekė Šiaulių dailės galerijos ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleistas komiksas „Keliuonė“. Dvejus metus trukusio kūrybinio proceso autoriais tapo rašytojas Rimantas Kmita ir iliustratorius, architektas Povilas Vincentas Jankūnas, kuriems teko nelengva užduotis – papasakoti apie Šiaulius komikso formatu.

E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
Monika Krikštopaitytė

Kas ką vejasi?

Knyga, kurią verta perskaityti

Agnės Narušytės sudaryta knyga „Lietuvos menininkės. Vizualiųjų menų kūrėjos nuo XX a. pradžios iki šių dienų“ (išleido „Kitos knygos“, 2022, tekstų autorės Agnė Narušytė, Ieva Burbaitė, Audronė Žukauskaitė, Laima Kreivytė, Karolina Rimkutė, Aira Niauronytė) kritikos sulaukė iš esmės dėl dviejų dalykų ir abiem atvejais ją nesunku nugesinti.

Knygos viršelis
Knygos viršelis
Monika Valatkaitė

Kada žmogus tampa sekvoja

„Kęstutis Grigaliūnas: dramblys gabaliukais“ (Dailininkų sąjungos galerija, 2022)

Dideliems dalykams sunku būti nematomiems. Einant didmiesčio gatve būtų keista nepastebėti dangoraižio ar atvažiuojant į mažą miestą – bažnyčios, o paplūdimyje nusisukti nuo jūros ar juolab vandenyno ir apsimesti, kad horizonte nieko nėra. Todėl sunku pasislėpti ir šių metų pradžioje dienos šviesą išvydusiam, tiesiogine ir perkeltine to žodžio prasme gigantiškam leidiniui – „Dramblys gabaliukais“, kuriame smulkmeniškai apžvelgiama ilgametė menininko Kęstučio Grigaliūno kūryba ir pateikiamas gausiai iliustruotas autoriaus darbų archyvas.

Aistė Kisarauskaitė

Ramintos Jurėnaitės archyvas

„Daugiakalbiai peizažai“

Kadaise rašiau apie legendinės kritikės knygą „Su savo tiesa: Gražina Kliaugienė (1944–1995)“, sudarytą Danutės Zovienės. Todėl į tekstą apie knygą „Raminta Jurėnaitė. Daugiakalbiai peizažai (1971–2021)“ (sudarytoja prof. dr. Raminta Jurėnaitė ir Ieva Koncytė, Vilniaus dailės akademijos leidykla) žiūriu kaip į antrą seriją pasakojimų apie legendines menotyrininkes. Tačiau neapsigaukite, iš tiesų nesiimsiu tyrinėti šių išskirtinių asmenybių biografijų, o žvelgsiu (į Gražinos Kliaugienės jau žvelgiau) tik į gyvenimo ir kūrybos atspindžius – knygas.

Aistė Kisarauskaitė

Ir mūsų tiesos

Knygoje „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“

Apie leidinį „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“ (sudarytoja Danutė Zovienė) pradėsiu kalbėti nuo vidurio, nuo čia publikuojamų legendinės meno kritikės tekstų, nes pirmiausia rūpėjo išgirsti jos balsą, o prisiminimų, interpretacijų, vertinimų, nuotraukų mozaiką galima peržvelgti ir po to. Mano smalsumas krypo į tai, ką gali atrakinti archyviniai tekstai ir nebūtinai archyvinė meno kritika.

Gražina prieš laidą „Mano pasaulis“. 1976 m. Nuotr. iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo
Gražina prieš laidą „Mano pasaulis“. 1976 m. Nuotr. iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo
Gražina 1967-aisiais
Gražina 1967-aisiais
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Gražina Kliaugienė ir Alfonsas Andriuškevičius televizijos laidoje „Versmės“. 1982 m. rugpjūčio 18 d.
Gražina Kliaugienė ir Alfonsas Andriuškevičius televizijos laidoje „Versmės“. 1982 m. rugpjūčio 18 d.
Gražina Kliaugienė apie 1992 m.
Gražina Kliaugienė apie 1992 m.
Danutė Zovienė

Charizmatiška meno kritikė pristatoma knygoje „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“

Lietuvos dailininkų sąjungoje (Vokiečių g. 4, Vilnius) 2021 m. spalio 11 d. pristatyta knyga „Gražina Kliaugienė. Su savo tiesa“, ją išleido VšĮ „Nepriklausomi meno kritikai“, sudarė menotyros mokslų daktarė Danutė Zovienė. Knygoje panaudotos nuotraukos iš savaitraščio „Literatūra ir menas“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“, žurnalo „Dailė“, Lietuvos literatūros ir meno archyvų, taip pat iš Gražinos Kliaugienės šeimos bei dailininkų Jono Daniliauskio, Živilės Bardzilauskaitės ir Jurio Bergino, Jurgitos ir Dariaus Gerlikų, Raimondo Martinėno, Raimondo Savicko, Mindaugo Skudučio, Jūratės Stauskaitės, Ramunės Vėliuvienės, Nijolės Vilutienės, Elenos Nonos Zavadskienės asmeninių archyvų. Viršelyje – Raimondo Savicko paveikslas „Dailės kritikė Gražina Kliaugienė“ (1993) iš Juozo Pilipavičiaus kolekcijos. Leidinio tiražas – 500 vnt. Šia proga publikuojame knygos pratarmę.

Danutė Zovienė. Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Danutė Zovienė. Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Gražina Kliaugienė, apie 1985 m.
Gražina Kliaugienė, apie 1985 m.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.

Roma yra begalinė

Giedrė Jankevičiūtė, Julija Reklaitė. Devyni pasivaikščiojimai po Romą. Iliustravo Medilė Šiaulytytė, dizainerė Indrė Klimaitė, Aukso žuvys, 2021.

Pasirodė dviejų kultūros žvaigždžių – Giedrės Jankevičiūtės ir Julijos Reklaitės – bendrai kurta knyga, skirta Romos miestui. Kultūros bendruomenė leidinį pasitiko labai džiugiai, ir ne tik todėl, kad šios profesionalės turi įspūdingą reputaciją, – jame sukoncentruota tai, ko šiuo metu labiausiai pasigendame: nuoširdus bendravimas, susitikimai, įdomių vietų lankymas, begalinė erdvė, ritualai, šiluma ir žydras dangus. Į Monikos Krikštopaitytės klausimus apie „Pasivaikščiojimus“ autorės atsako tandemu.

Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė. A. Baltėno nuotr.
Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė. A. Baltėno nuotr.
Medilė Šiaulytytė, piešinyje Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė
Medilė Šiaulytytė, piešinyje Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė
Knygos „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ viršelis
Knygos „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ viršelis
Agnė Narušytė

Ilgai ir laimingai

Vilma Samulionytė, 60 monumentų, Vilnius: Nerutina, 2020.

Keista naujus metus pradėti pasakojimu apie tai, kas vyko senų metų spalio 7 dieną, kai baiginėjosi laisvės intarpas tarp dviejų karantinų. Jau ilgam įklimpusi antrajame, susitaikiusi su nelaisve ir atsimėgavusi egoistiniais malonumais, mėginu prisiminti Vilmos Samulionytės knygos „60 monumentų“ (išleido „Nerutina“) pristatymą Vilniaus santuokų rūmuose. Mat tie „monumentai“ – tai civilinės metrikacijos salės, kurias menininkė fotografavo keletą metų. 

Vilma Samulionytė, Vilniaus santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Vilniaus santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, Mažeikių santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Mažeikių santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Rokiškio santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Rokiškio santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Pakruojo santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Pakruojo santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Gargždų santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Gargždų santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Jonavos santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Jonavos santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Danguolė Ruškienė

Kintančio(s) kūno reikšmės

Apie dvi fotografijų knygas: Violetos Bubelytės „Vis-a-vis“ ir Snieguolės Michelkevičiūtės „Moteris apie vyrus“

Spektaklis, nesvarbu kokio turinio, visuomet yra reginys ir savotiškai įteisina žiūrėjimo galią. O tai, kas vyksta scenoje, dažniausiai siejasi su žmogaus kūnu. Per aktoriaus kūną, judesius, balsą, mimiką konstruojami personažų santykiai ir mezgamas spektaklio audinys. Kūnas čia dažniausiai tampa pagrindine siužeto varomąja jėga, kurią dar labiau išryškina tokios spektaklio dalys kaip muzika, apšvietimas, tekstas ir pan. Taigi kūnas spektaklyje-reginyje formuoja kūrinio stuburą, tampa viso turinio laikančiąja konstrukcija ir kartu pagrindine žiūrėjimo priežastimi. Taip yra ne tik teatre. Kaip ženklas, konkrečias reikšmes turintis atskiruose kontekstuose, kūnas yra viena parankiausių ir paveikiausių priemonių bet kurioje vaizduojamojo meno srityje.

Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Linas Vildžiūnas

Apie tai, kas skauda

Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei, Vilnius, 2020, 320 p.

Birželio gale pasirodė Rūtos Vanagaitės pokalbių su vokiečių istoriku Christophu Dieckmannu knyga „Kaip tai įvyko?“, išsamiai aptarianti Holokausto Lietuvoje istoriją. Knyga išversta iš anglų kalbos. Jos leidybą iš dalies parėmė Geros valios fondas, prisidėjo privatūs asmenys iš Lietuvos, JAV, Kanados, Australijos, Izraelio ir kitų šalių. Išleido Rūta Vanagaitė, labai kokybiškai išspausdino „PRINT GROUP“ Ščecine. Knygą galima (ir būtina) įsigyti interneto prekybos tinkle patogupirkti.lt.

  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas