Lietuvos dailininkų sąjungoje (Vokiečių g. 4, Vilnius) 2021 m. spalio 11 d. pristatyta knyga „Gražina Kliaugienė. Su savo tiesa“, ją išleido VšĮ „Nepriklausomi meno kritikai“, sudarė menotyros mokslų daktarė Danutė Zovienė. Knygoje panaudotos nuotraukos iš savaitraščio „Literatūra ir menas“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“, žurnalo „Dailė“, Lietuvos literatūros ir meno archyvų, taip pat iš Gražinos Kliaugienės šeimos bei dailininkų Jono Daniliauskio, Živilės Bardzilauskaitės ir Jurio Bergino, Jurgitos ir Dariaus Gerlikų, Raimondo Martinėno, Raimondo Savicko, Mindaugo Skudučio, Jūratės Stauskaitės, Ramunės Vėliuvienės, Nijolės Vilutienės, Elenos Nonos Zavadskienės asmeninių archyvų. Viršelyje – Raimondo Savicko paveikslas „Dailės kritikė Gražina Kliaugienė“ (1993) iš Juozo Pilipavičiaus kolekcijos. Leidinio tiražas – 500 vnt. Šia proga publikuojame knygos pratarmę.
Sumanymas parengti monografiją apie vieną profesionaliausių ir įdomiausių XX a. 8–10 dešimtmečio Lietuvos dailės kritikių Gražiną Kliaugienę (1944–1995) rūpėjo ne vienerius metus. 1999 m. išleistas straipsnių rinkinys „Gražina Kliaugienė. Straipsniai“ buvo pirmas bandymas apmąstyti jos rašytinį palikimą. Tačiau anuomet rinkinyje, kurio apimtis ir tiražas buvo labai riboti, buvo publikuota tik dalis parodų recenzijų, poleminių pastabų, kūrėjų portretų. Ilgainiui poreikis grįžti ir naujai permąstyti iki šiol aktualumo nepraradusį G. Kliaugienės indėlį į Lietuvos dailės kritiką bei prisiminti įdomią, spalvingą jos asmenybę tik stiprėjo. Ir pirmojo leidinio, ir šios monografijos idėją nepaliaujamai puoselėjo menininkė Jūratė Stauskaitė, kuri sukūrė ir pirmosios knygos viršelio piešinį. Prie 1999 m. knygos parengimo darbų prisidėjo menotyrininkė Aldona Dapkutė, o naujosios publikacijos reikalus aptarėme kartu su J. Stauskaite ir menotyrininke dr. Ramute Rachlevičiūte.
2020 m. Lietuvos kultūros taryba parėmė monografijos „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“ parengimą, o 2021 m. – leidybą. Šioje knygoje siekta į G. Kliaugienės palikimą pažvelgti iš nūdienos pozicijų. Todėl apibendrinti jos dailės kritiką pakviestam dr. Kęstučiui Šapokai tai tapo pretekstu plačiau pamąstyti ir apie dailės kritikos veikmės principus apskritai.
Pirmojoje knygos dalyje („Gyvenimas“) pateikiami Gražinos gyvenimo faktai, prisiminimai, kuriuos dar 1996 m. surinko žurnalistė Audronė Jablonskienė, bei naujos Gražinos amžininkų reminiscencijos, praėjus jau ketvirčiui amžiaus po jos mirties.
Antrojoje dalyje („Straipsniai“) surinkti kiek įmanoma visi G. Kliaugienės straipsniai, skelbti lietuviškoje periodikoje ir meno leidiniuose bei kataloguose. Jų iš tiesų daug ir būtent tai buvo ir yra svarbiausia bei vertingiausia jos gyvenimo dalis. Trumpas Gražinos gyvenimo laikas nuspalvintas ne tik kūrybinio polėkio, pripažinimo, bet ir tragiškų gyvenimo įvykių bei nevaldomo asmenybės susinaikinimo šešėlio. Tačiau tai nesumenkina jos talento, tik verčia susimąstyti ir apgailestauti, jog Lietuvos dailės kritikos padangėje Gražinos žvaigždė užgeso per anksti...
Sudarytoja dėkoja visiems prisidėjusiems prie monografijos parengimo, sutikusiems dar kartą prisiminti Gražiną Kliaugienę, suteikusiems galimybę rasti išsibarsčiusias fotografijas. Akivaizdu, kad skaitydami knygą daugelis jos amžininkų taip pat prisimins vieną ar kitą bendravimo epizodą... Tikiuosi, dalinsimės jais ir toliau.