Autorius: Danutė Zovienė
Danutė Zovienė
Tapyba, žadinanti viltį gyventi
Vilniaus rotušėje, Freskų salėje, eksponuojama tapytojo Romualdo Radzevičiaus (1942–2021) kūrybos paroda „Tapyba“
Beveik prieš trejus metus miręs tapytojas Romualdas Radzevičius paliko gausų kūrybos palikimą, kuriuo rūpinasi sūnus kompozitorius Rokas Radzevičius kartu su žmona dainininke Aiste Smilgevičiūte. Jų iniciatyva Vilniaus rotušėje surengta ekspozicija yra jau trečia pomirtinė dailininko kūrybos paroda, kurią prasmingai papildo grupės „Skylė“ muzikinis vaizdo klipas „Tėvo ranka“, sukurtas tapytojo paveikslų motyvais (2022).
Danutė Zovienė
Kartu po pusės amžiaus
Plenero Juodkrantėje „50 kūrybos pavasarių“ priešistorė
Birželis ne tik vasaros pradžia, bet ir laikas, kai prasideda dailininkų plenerai. Plenero, kaip bendrabūviškos kūrybos, galimybė siejama su Barbizono mokykla, kai XIX a. pabaigoje grupė prancūzų peizažistų, laužydami akademinės tapybos nuostatas, ėmė kraštovaizdį tapyti natūroje. Ši kolektyvinio meninio proceso tradicija neprarado populiarumo iki šiol. Lietuvoje įvairiausių plenerų kasmet surengiama po kelias dešimtis: didesnių ir kameriškesnių, tradicinių ir naujų, institucinių ir organizuojamų privačių asmenų.
Danutė Zovienė
Saulių Chlebinską (1953–1999) prisimenant
Šiemet balandžio 4-ąją grafikui ir knygų dailininkui Sauliui Chlebinskui būtų suėję 70 metų. O jau 24-eri, kai jo nebėra... Beveik ketvirtis amžiaus, per kurį Lietuvos meno lauke labai daug kas pasikeitė. Pasikeitėme ir mes – jo amžininkai. Tie, kurie liko. Nes tiek daug jų jau yra ten, kur ir Saulius: Lietuvos knygos meno grandai Eugenijus Karpavičius (1953–2010), Romas Orantas (1949–2012), XX–XXI a. sandūroje dėję pamatus nūdienės lietuvių knygos meno estetikai.
Danutė Zovienė
Tarp veidų ir dvasių
Antanui Mončiui skirta paroda „Veidai ir dvasios“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje
Eina į pabaigą metai, skirti skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) šimtosioms gimimo metinėms, kurios buvo įtrauktos į 2021-ųjų valstybei reikšmingų datų programą. Sukaktis pažymėta įvairiais renginiais, parodomis, atradimais, leidiniais, publikacijomis etc. O baigiamuoju akordu tapo lapkričio 25 d. Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, atidaryta paroda „Veidai ir dvasios“ (kuratorius Viktoras Liutkus, organizatoriai – Antano Mončio paramos fondas ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba).
Danutė Zovienė
Charizmatiška meno kritikė pristatoma knygoje „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“
Lietuvos dailininkų sąjungoje (Vokiečių g. 4, Vilnius) 2021 m. spalio 11 d. pristatyta knyga „Gražina Kliaugienė. Su savo tiesa“, ją išleido VšĮ „Nepriklausomi meno kritikai“, sudarė menotyros mokslų daktarė Danutė Zovienė. Knygoje panaudotos nuotraukos iš savaitraščio „Literatūra ir menas“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“, žurnalo „Dailė“, Lietuvos literatūros ir meno archyvų, taip pat iš Gražinos Kliaugienės šeimos bei dailininkų Jono Daniliauskio, Živilės Bardzilauskaitės ir Jurio Bergino, Jurgitos ir Dariaus Gerlikų, Raimondo Martinėno, Raimondo Savicko, Mindaugo Skudučio, Jūratės Stauskaitės, Ramunės Vėliuvienės, Nijolės Vilutienės, Elenos Nonos Zavadskienės asmeninių archyvų. Viršelyje – Raimondo Savicko paveikslas „Dailės kritikė Gražina Kliaugienė“ (1993) iš Juozo Pilipavičiaus kolekcijos. Leidinio tiražas – 500 vnt. Šia proga publikuojame knygos pratarmę.
Danutė Zovienė
33 viršeliai
Knygų dailininko Jokūbo Jacovskio paroda Šiauliuose
Pirmoje asmeninėje knygų dailininko Jokūbo Jacovskio parodoje, kuri rugsėjo 9 – spalio 5 d. eksponuojama Šiauliuose, „Laiptų“ galerijoje, rodoma tik labai nedidelė jo gausios kūrybos dalis – vos 33-ijų knygų viršeliai. Paroda surengta gavus Lietuvos kultūros tarybos individualią stipendiją.
Danutė Zovienė
Tapyba graži kaip pasaulio pabaiga
Jūratės Mykolaitytės paroda
Šiaulių „Laiptų galerijoje“ atidaryta vilnietės tapytojos Jūratės Mykolaitytės kūrinių paroda šioje galerijoje – ne pirmoji. Dailininkė ne kartą čia eksponavo kūrinius ir viena, ir su tapytojais Algirdu Petruliu (1915–2010) bei Klaudijumi Petruliu (1951–2014). Ir nors meninio stiliaus prasme šie trys menininkai buvo labai skirtingi, jie sudarė savotišką kūrybinę bendraminčių sąjungą. Dabar Jūratė Mykolaitytė savo tapybos drobes eksponuoja viena. Ir kaskart jos paroda tampa įsimintinu įvykiu.
Danutė Zovienė
Dailės ir muzikos jungtys „Šiaulių Monmartro respublikoje“
Rugpjūčio 7–11 d. Šiauliuose vyko 17-tas tarptautinis dailės ir muzikos festivalis „Šiaulių Monmartro respublika“, kurį kasmet rengia miesto „Laiptų galerija“. Šiemet festivalis įtrauktas į prestižinių miesto renginių programą.
Bendravimas su menu ir per meną yra pagrindinis „Šiaulių Monmartro respublikos“ festivalio sumanytojos –„Laiptų galerijos“ vadovės Janinos Ališauskienės ir jos bendraminčių siekis. Monmartro įvaizdis buvo pasirinktas neatsitiktinai, nors pradžioje sulaukė ir kiek skeptiškų vertinimų: koks čia Monmartras Šiauliuose? Tačiau festivalio pavadinimas - tai ne geografinė nuoroda, o kūrybinė dvasia, tvyranti kelias rugpjūčio dienas. Šiauliuose, kaip ir ant Monmartro kalvos Paryžiuje, skamba muzika, dailininkai kuria stebimi žiūrovų, vyksta betarpiškas kūrėjų ir žiūrovų bendravimas.
Danutė Zovienė
Paroda kaip manifestas
Kelių dešimtmečių vaikų piešinių paroda „Mano pasaulis“
Metų sandūroje (gruodžio 14 – vasario 3 d.) Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje surengta paroda-manifestas „Mano pasaulis“ nukėlė žiūrovus į praėjusio amžiaus 8–9-ąjį dešimtmetį, į 1970–1987 metus, kai Lietuvos televizijoje buvo rengiamas ir transliuojamas didelio populiarumo ir plačios auditorijos sulaukęs vaikų piešinių konkursas bei laida „Mano pasaulis“.
Danutė Zovienė
Esu – garsiai, tvirtai, aiškiai
Jūratės Stauskaitės jubiliejinė paroda Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre
Žodynas sako, kad „esu“ yra veiksmažodžis, nusakantis kelias prasmes: „reikštis tikrovėje, egzistuoti, gyventi, turėti užėmus kur vietą ir t.t.“ Šis lingvistinis paaiškinimas, manau, esmiškai nusako Jūratės Stauskaitės pasirinktą pavadinimą grafikos ir piešinių parodai, vasario 25 d. atidarytai Klaipėdoje, KKKC parodų rūmuose, bei knygai, 2016 m. išleistai LMA Vrublevskių bibliotekos.
Tačiau sakyti „esu“, t. y. reikštis tikrovėje, pranešti pasauliui apie save, galima įvairiai – daug kas priklauso nuo savivertės, nuo ištarties intonacijos. Vieni „esu“ taria tarsi atsiprašydami, kiti – įžūliai, dar kiti per visą gyvenimą taip ir nedrįsta ištarti viešai...
Jūratė Stauskaitė savo „esu“ teigia – garsiai, tvirtai, aiškiai, stipriai. Ir daro tai daug metų. Paroda Klaipėdoje jau septyniasdešimtoji. Statistiškai, sakytum, kasmet po parodą. Tiek jų surinko knygos „Jūratė Stauskaitė. Esu“ sudarytoja Bronislava Kisielienė, dvejus metus kruopščiai rengusi dailininkės bibliografiją, kurioje net 189 pozicijos – leidiniai, straipsniai apie autorę bei pačios dailininkės publikacijos, apimančios 1980–2016 metus. Bibliografija tapo pretekstu didesnei monografijai, kurioje, greta pačios dailininkės pagaviai surašytos gyvenimo istorijos, publikuojamos jos svarbiausių kūrinių reprodukcijos, straipsniai apie meną, kultūrą ir kolegas, interviu, visa gausi tokiam leidiniui privaloma dokumentinė medžiaga (tokio metraštininko kaip B. Kubilienė linkėčiau kiekvienam dailininkui!).
