7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Danutė Zovienė

Danutė Zovienė

Tapyba, žadinanti viltį gyventi

Vilniaus rotušėje, Freskų salėje, eksponuojama tapytojo Romualdo Radzevičiaus (1942–2021) kūrybos paroda „Tapyba“

Beveik prieš trejus metus miręs tapytojas Romualdas Radzevičius paliko gausų kūrybos palikimą, kuriuo rūpinasi sūnus kompozitorius Rokas Radzevičius kartu su žmona dainininke Aiste Smilgevičiūte. Jų iniciatyva Vilniaus rotušėje surengta ekspozicija yra jau trečia pomirtinė dailininko kūrybos paroda, kurią prasmingai papildo grupės „Skylė“ muzikinis vaizdo klipas „Tėvo ranka“, sukurtas tapytojo paveikslų motyvais (2022).

Romualdas Radzevičius, „Atspindžiai“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Atspindžiai“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Kryptys“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Kryptys“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Relikvija“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Relikvija“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Susitikimas“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Susitikimas“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Švytėjimas“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Švytėjimas“. A. Toleikio nuotr.
Danutė Zovienė

Kartu po pusės amžiaus

Plenero Juodkrantėje „50 kūrybos pavasarių“ priešistorė

Birželis ne tik vasaros pradžia, bet ir laikas, kai prasideda dailininkų plenerai. Plenero, kaip bendrabūviškos kūrybos, galimybė siejama su Barbizono mokykla, kai XIX a. pabaigoje grupė prancūzų peizažistų, laužydami akademinės tapybos nuostatas, ėmė kraštovaizdį tapyti natūroje. Ši kolektyvinio meninio proceso tradicija neprarado populiarumo iki šiol. Lietuvoje įvairiausių plenerų kasmet surengiama po kelias dešimtis: didesnių ir kameriškesnių, tradicinių ir naujų, institucinių ir organizuojamų privačių asmenų.

Pirmoje eilėje iš kairės: Aurora Petrulytė, Giedrė Riškutė, Taida Balčiūnaitė ir Birutė Stančikaitė-Šlektavičienė; antroje eilėje iš kairės: Jonas Pleckevičius, Algimantas Gelgotas, Jadvyga Kaštaunaitė-Orantienė, Daina Steponavičiūtė, Regina Maželytė-Taurinskienė. Apie 1974 m.
Pirmoje eilėje iš kairės: Aurora Petrulytė, Giedrė Riškutė, Taida Balčiūnaitė ir Birutė Stančikaitė-Šlektavičienė; antroje eilėje iš kairės: Jonas Pleckevičius, Algimantas Gelgotas, Jadvyga Kaštaunaitė-Orantienė, Daina Steponavičiūtė, Regina Maželytė-Taurinskienė. Apie 1974 m.
Taida Balčiūnaitė, iš ciklo „Elegija“. 1978–1979 m.
Taida Balčiūnaitė, iš ciklo „Elegija“. 1978–1979 m.
Pirmoj eilėje iš kairės: dailininkai Gintaras Gesevičius, Birutė Stančikaitė-Šlektavičienė, Tatjana Kazimierėnienė, Jadvyga Orantienė, Kęstutis Balčikonis; antroje eilėje iš kairės: Albertas Krajinskas, Jūratė Bučmytė, Danutė Gražienė, Bronius Gražys, Neringos miesto garbės pilietė Aldona Balsevičienė, rašytojas Arvydas Juozaitis, Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotoja Virginija Burbienė. 2023 m.
Pirmoj eilėje iš kairės: dailininkai Gintaras Gesevičius, Birutė Stančikaitė-Šlektavičienė, Tatjana Kazimierėnienė, Jadvyga Orantienė, Kęstutis Balčikonis; antroje eilėje iš kairės: Albertas Krajinskas, Jūratė Bučmytė, Danutė Gražienė, Bronius Gražys, Neringos miesto garbės pilietė Aldona Balsevičienė, rašytojas Arvydas Juozaitis, Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotoja Virginija Burbienė. 2023 m.
Iš kairės: Jadvyga Orantienė, Kęstutis Balčikonis, Tatjana Kazimierėnienė, Birutė Stančikaitė, Danutė Gražienė. 2023 m. gegužės 29 d.
Iš kairės: Jadvyga Orantienė, Kęstutis Balčikonis, Tatjana Kazimierėnienė, Birutė Stančikaitė, Danutė Gražienė. 2023 m. gegužės 29 d.
Iš kairės: plenero organizatorius Dominykas Chlebinskas, dailininkai Gintaras Gesevičius, Jūratė Bučmytė, Albertas Krajinskas, Birutė Stančikaitė, Juodkrantės gyventojas (su paveikslu), Danutė Gražienė, Tatjana Kazimierėnienė, Jadvyga Orantienė, Bronius Gražys, Kęstutis Balčikonis. 2023 m.
Iš kairės: plenero organizatorius Dominykas Chlebinskas, dailininkai Gintaras Gesevičius, Jūratė Bučmytė, Albertas Krajinskas, Birutė Stančikaitė, Juodkrantės gyventojas (su paveikslu), Danutė Gražienė, Tatjana Kazimierėnienė, Jadvyga Orantienė, Bronius Gražys, Kęstutis Balčikonis. 2023 m.
Taida Balčiūnaitė, iš ciklo „Elegija“. 1978–1979 m.
Taida Balčiūnaitė, iš ciklo „Elegija“. 1978–1979 m.
Parodos atidarymo akimirka. Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.
Parodos atidarymo akimirka. Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.
Danutė Zovienė

Saulių Chlebinską (1953–1999) prisimenant

Šiemet balandžio 4-ąją grafikui ir knygų dailininkui Sauliui Chlebinskui būtų suėję 70 metų. O jau 24-eri, kai jo nebėra... Beveik ketvirtis amžiaus, per kurį Lietuvos meno lauke labai daug kas pasikeitė. Pasikeitėme ir mes – jo amžininkai. Tie, kurie liko. Nes tiek daug jų jau yra ten, kur ir Saulius: Lietuvos knygos meno grandai Eugenijus Karpavičius (1953–2010), Romas Orantas (1949–2012), XX–XXI a. sandūroje dėję pamatus nūdienės lietuvių knygos meno estetikai.

Saulius Chlebinskas. Iš šeimos archyvo
Saulius Chlebinskas. Iš šeimos archyvo
Saulius Chlebinskas, iliustracija C. P. Cavafy knygai „Dionizo eisena“. 1998 m.
Saulius Chlebinskas, iliustracija C. P. Cavafy knygai „Dionizo eisena“. 1998 m.
Saulius Chlebinskas, Vytauto P. Bložės knygos „Sename dvarelyje“ titulinis lapas. 1994 m.
Saulius Chlebinskas, Vytauto P. Bložės knygos „Sename dvarelyje“ titulinis lapas. 1994 m.
Saulius Chlebinskas, liustracija Vytauto P. Bložės knygai „Sename dvarelyje“. 1994 m.
Saulius Chlebinskas, liustracija Vytauto P. Bložės knygai „Sename dvarelyje“. 1994 m.
Saulius Chlebinskas, iliustracija Vytauto P. Bložės knygai „Sename dvarelyje“. 1994 m.
Saulius Chlebinskas, iliustracija Vytauto P. Bložės knygai „Sename dvarelyje“. 1994 m.
Saulius Chlebinskas, E. Mieželaičio knygos „Lopinėlis dangaus“ atvartas. 1981 m.
Saulius Chlebinskas, E. Mieželaičio knygos „Lopinėlis dangaus“ atvartas. 1981 m.
Saulius Chlebinskas, Justino Marcinkevičiaus knygos „Lopšinė gimtinei ir motinai“ atvartas. 1990 m.
Saulius Chlebinskas, Justino Marcinkevičiaus knygos „Lopšinė gimtinei ir motinai“ atvartas. 1990 m.
Saulius Chlebinskas, Justino Marcinkevičiaus knygos „Lopšinė gimtinei ir motinai“ atvartas. 1990 m.
Saulius Chlebinskas, Justino Marcinkevičiaus knygos „Lopšinė gimtinei ir motinai“ atvartas. 1990 m.
Danutė Zovienė

Tarp veidų ir dvasių

Antanui Mončiui skirta paroda „Veidai ir dvasios“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje

Eina į pabaigą metai, skirti skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) šimtosioms gimimo metinėms, kurios buvo įtrauktos į 2021-ųjų valstybei reikšmingų datų programą. Sukaktis pažymėta įvairiais renginiais, parodomis, atradimais, leidiniais, publikacijomis etc. O baigiamuoju akordu tapo lapkričio 25 d. Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, atidaryta paroda „Veidai ir dvasios“ (kuratorius Viktoras Liutkus, organizatoriai – Antano Mončio paramos fondas ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba).

Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys, parodos „Veidai ir dvasios“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Antanas Mončys prie savo studijos Sevro gatvėje Paryžiuje. 1962 m.
Antanas Mončys prie savo studijos Sevro gatvėje Paryžiuje. 1962 m.
1953 m. Antanas Mončys šoka savo Paryžiuje įkurtame tautinių šokių ansamblyje. Kairėje: Algirdo Juliaus Greimo įdukra Ada ir Ugnė Karvelis.
1953 m. Antanas Mončys šoka savo Paryžiuje įkurtame tautinių šokių ansamblyje. Kairėje: Algirdo Juliaus Greimo įdukra Ada ir Ugnė Karvelis.
Antanas Mončys (dešinėje) Freiburgo dailės ir amatų mokykloje. 1949 m.
Antanas Mončys (dešinėje) Freiburgo dailės ir amatų mokykloje. 1949 m.
Danutė Zovienė

Charizmatiška meno kritikė pristatoma knygoje „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“

Lietuvos dailininkų sąjungoje (Vokiečių g. 4, Vilnius) 2021 m. spalio 11 d. pristatyta knyga „Gražina Kliaugienė. Su savo tiesa“, ją išleido VšĮ „Nepriklausomi meno kritikai“, sudarė menotyros mokslų daktarė Danutė Zovienė. Knygoje panaudotos nuotraukos iš savaitraščio „Literatūra ir menas“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“, žurnalo „Dailė“, Lietuvos literatūros ir meno archyvų, taip pat iš Gražinos Kliaugienės šeimos bei dailininkų Jono Daniliauskio, Živilės Bardzilauskaitės ir Jurio Bergino, Jurgitos ir Dariaus Gerlikų, Raimondo Martinėno, Raimondo Savicko, Mindaugo Skudučio, Jūratės Stauskaitės, Ramunės Vėliuvienės, Nijolės Vilutienės, Elenos Nonos Zavadskienės asmeninių archyvų. Viršelyje – Raimondo Savicko paveikslas „Dailės kritikė Gražina Kliaugienė“ (1993) iš Juozo Pilipavičiaus kolekcijos. Leidinio tiražas – 500 vnt. Šia proga publikuojame knygos pratarmę.

Danutė Zovienė. Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Danutė Zovienė. Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Gražina Kliaugienė, apie 1985 m.
Gražina Kliaugienė, apie 1985 m.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Danutė Zovienė

33 viršeliai

Knygų dailininko Jokūbo Jacovskio paroda Šiauliuose

Pirmoje asmeninėje knygų dailininko Jokūbo Jacovskio parodoje, kuri rugsėjo 9 – spalio 5 d. eksponuojama Šiauliuose, „Laiptų“ galerijoje, rodoma tik labai nedidelė jo gausios kūrybos dalis – vos 33-ijų knygų viršeliai. Paroda surengta gavus Lietuvos kultūros tarybos individualią stipendiją.

Jokūbas Jacovskis. J. Jacovskienės nuotr.
Jokūbas Jacovskis. J. Jacovskienės nuotr.
Danutė Zovienė

Tapyba graži kaip pasaulio pabaiga

Jūratės Mykolaitytės paroda

Šiaulių „Laiptų galerijoje“ atidaryta vilnietės tapytojos Jūratės Mykolaitytės kūrinių paroda šioje galerijoje – ne pirmoji. Dailininkė ne kartą čia eksponavo kūrinius ir viena, ir su tapytojais Algirdu Petruliu (1915–2010) bei Klaudijumi Petruliu (1951–2014). Ir nors meninio stiliaus prasme šie trys menininkai buvo labai skirtingi, jie sudarė savotišką kūrybinę bendraminčių sąjungą. Dabar Jūratė Mykolaitytė savo tapybos drobes eksponuoja viena. Ir kaskart jos paroda tampa įsimintinu įvykiu.

Jūratė Mykolaitytė, „Naktinis svečias“. 2012 m.
Jūratė Mykolaitytė, „Naktinis svečias“. 2012 m.
Jūratė Mykolaitytė, „Tiltas“. 2017 m.
Jūratė Mykolaitytė, „Tiltas“. 2017 m.
Jūratė Mykolaitytė, „Statinys“. 2011 m.
Jūratė Mykolaitytė, „Statinys“. 2011 m.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Ančerevičiaus nuotr.
Danutė Zovienė

Dailės ir muzikos jungtys „Šiaulių Monmartro respublikoje“

Rugpjūčio 7–11 d. Šiauliuose vyko 17-tas tarptautinis dailės ir muzikos festivalis „Šiaulių Monmartro respublika“, kurį kasmet rengia miesto „Laiptų galerija“. Šiemet festivalis įtrauktas į prestižinių miesto renginių programą.

 

Bendravimas su menu ir per meną yra pagrindinis „Šiaulių Monmartro respublikos“ festivalio sumanytojos –„Laiptų galerijos“ vadovės Janinos Ališauskienės ir jos bendraminčių siekis. Monmartro įvaizdis buvo pasirinktas neatsitiktinai, nors pradžioje sulaukė ir kiek skeptiškų vertinimų: koks čia Monmartras Šiauliuose? Tačiau festivalio pavadinimas - tai ne geografinė nuoroda, o kūrybinė dvasia, tvyranti kelias rugpjūčio dienas. Šiauliuose, kaip ir ant Monmartro kalvos Paryžiuje, skamba muzika, dailininkai kuria stebimi žiūrovų, vyksta betarpiškas kūrėjų ir žiūrovų bendravimas.

Čiurlionio kvartetas ir Dovilė Kazonaitė Joniškio Raudonojoje sinagogoje. D. Ančerevičiaus nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir Dovilė Kazonaitė Joniškio Raudonojoje sinagogoje. D. Ančerevičiaus nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas ir Asta Krikščiūnaitė Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje. D. Ančerevičiaus nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas ir Asta Krikščiūnaitė Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje. D. Ančerevičiaus nuotr.
Danutė Zovienė

Paroda kaip manifestas

Kelių dešimtmečių vaikų piešinių paroda „Mano pasaulis“

Metų sandūroje (gruodžio 14 – vasario 3 d.) Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje surengta paroda-manifestas „Mano pasaulis“ nukėlė žiūrovus į praėjusio amžiaus 8–9-ąjį dešimtmetį, į 1970–1987 metus, kai Lietuvos televizijoje buvo rengiamas ir transliuojamas didelio populiarumo ir plačios auditorijos sulaukęs vaikų piešinių konkursas bei laida „Mano pasaulis“.

Tomas Jankauskas, „Sportininkė“. 6 m. Dusetų Kazio Būgos vid. mokykla, 1985 m.
Tomas Jankauskas, „Sportininkė“. 6 m. Dusetų Kazio Būgos vid. mokykla, 1985 m.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ kuratorė Jūratė Stauskaitė. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ kuratorė Jūratė Stauskaitė. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Danutė Zovienė

Esu – garsiai, tvirtai, aiškiai

Jūratės Stauskaitės jubiliejinė paroda Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre

Žodynas sako, kad „esu“ yra veiksmažodžis, nusakantis kelias prasmes: „reikštis tikrovėje, egzistuoti, gyventi, turėti užėmus kur vietą ir t.t.“ Šis lingvistinis paaiškinimas, manau, esmiškai nusako Jūratės Stauskaitės pasirinktą pavadinimą grafikos ir piešinių parodai, vasario 25 d. atidarytai Klaipėdoje, KKKC parodų rūmuose, bei knygai, 2016 m. išleistai LMA Vrublevskių bibliotekos.

 

Tačiau sakyti „esu“, t. y. reikštis tikrovėje, pranešti pasauliui apie save, galima įvairiai – daug kas priklauso nuo savivertės, nuo ištarties intonacijos. Vieni „esu“ taria tarsi atsiprašydami, kiti – įžūliai, dar kiti per visą gyvenimą taip ir nedrįsta ištarti viešai...

 

Jūratė Stauskaitė savo „esu“ teigia – garsiai, tvirtai, aiškiai, stipriai. Ir daro tai daug metų. Paroda Klaipėdoje jau septyniasdešimtoji. Statistiškai, sakytum, kasmet po parodą. Tiek jų surinko knygos „Jūratė Stauskaitė. Esu“ sudarytoja Bronislava Kisielienė, dvejus metus kruopščiai rengusi dailininkės bibliografiją, kurioje net 189 pozicijos – leidiniai, straipsniai apie autorę bei pačios dailininkės publikacijos, apimančios 1980–2016 metus. Bibliografija tapo pretekstu didesnei monografijai, kurioje, greta pačios dailininkės pagaviai surašytos gyvenimo istorijos, publikuojamos jos svarbiausių kūrinių reprodukcijos, straipsniai apie meną, kultūrą ir kolegas, interviu, visa gausi tokiam leidiniui privaloma dokumentinė medžiaga (tokio metraštininko kaip B. Kubilienė linkėčiau kiekvienam dailininkui!).

Jūratė Stauskaitė, iš ciko „Šokis“. 1989 m.
Jūratė Stauskaitė, iš ciko „Šokis“. 1989 m.
Jūratė Stauskaitė, iš ciklo „Moters aktai“
Jūratė Stauskaitė, iš ciklo „Moters aktai“
Jūratė Stauskaitė, iš ciklo „Paukščiai“. 1983 m.
Jūratė Stauskaitė, iš ciklo „Paukščiai“. 1983 m.
Jūratė Stauskaitė, iš ciklo „Paukščiai“. 1983 m.
Jūratė Stauskaitė, iš ciklo „Paukščiai“. 1983 m.
Jūratė Stauskaitė, „Poilsis“. 2013 m.
Jūratė Stauskaitė, „Poilsis“. 2013 m.
Atidarymo akimirkos. N. Jankausko nuotr.
Atidarymo akimirkos. N. Jankausko nuotr.
Atidarymo akimirkos. N. Jankausko nuotr.
Atidarymo akimirkos. N. Jankausko nuotr.
Atidarymo akimirkos. N. Jankausko nuotr.
Atidarymo akimirkos. N. Jankausko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas