7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Skirtybių susitikimas su Čiurlionio vardu

Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso I turo apžvalga

Ona Jarmalavičiūtė
Nr. 37 (1316), 2019-11-15
Muzika
Augustinas Eidukonis. M. Mikulėno nuotr.
Augustinas Eidukonis. M. Mikulėno nuotr.

Ketverius metus lauktas VIII Tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas jau įsibėgėjo, spėdamas sukelti ant kojų visą pianistų bendruomenę. Kiekvienam savi čempionatai – fortepijono pasaulyje šis profesionaliosios muzikos atlikimo konkursas yra didžiausias ir prasmingiausias įvykis, lemiantis muzikinės kultūros raidos procesus, formuojantis muzikos pasaulio ateities kontūrus ir konkretizuojantis Europos pianistinių mokyklų vystymosi kryptį. Solidžias tradicijas turintis muzikos renginys priklauso Pasaulinei muzikos konkursų federacijai, kas diktuoja aukštą jo meninį lygį, profesionalumą ir siekį puoselėti Lietuvos atlikimo meno tradicijas. Sutelkiant talentingiausius atlikėjus iš Lietuvos ir užsienio, atsiskleidžia nauji profesionaliosios muzikos talentai, o neretai tarp šio konkurso sienų gimsta ryškūs, tarptautiniu mastu pripažinti atlikėjai, koncertuojantys visame pasaulyje.

 

Ketverių metų laukimo pabaigą žymi sujudimas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koridoriuose. Įtemptu maratono ritmu gyvenanti bendruomenė šią savaitę stebi gyvybingą tarptautinį jaunosios pianistų kartos sambūrį. Platesnės klausytojų auditorijos formuojamos ir informuojamos per tiesiogines transliacijas internetinėse platformose, kiti kantriai kiekvieno klausosi sėdėdami salėje greta komisijos.

 

Lapkričio 10–12 d., per pirmąjį turą, vienas po kito į sceną žengė visi dvidešimt šeši dalyviai net iš vienuolikos šalių. Jėgas surėmė muzikai iš Bulgarijos (Galinas Ganchevas), Italijos (Vincenzo De Martino), Izraelio (Eranas Sulkinas), Latvijos (Hailong Zhang, Anastasija Raspopova, Kārlis Gunāras Tirzītis), Lenkijos ir Lietuvos (Edvinas Švaikovskis), Pietų Korėjos (Young Ho Park), Rusijos (Aleksandras Kashpurinas), Suomijos (Janne Sakari Oksanenas), Honkongo (Yue Zhang) ir Ukrainos (Danylas Saienko, Antonas Drozdas). Tarp dalyvių taip pat gausu ir pažįstamų lietuvių pianistų veidų. Tai Lina Žutautaitė, Viktoras Orestas Vagusevičius, Gabrielė Agilė Bajoraitė, Kasparas Mikužis (studijuoja D. Britanijoje), Augustinas Eidukonis (studijuoja Vokietijoje), Karolina Pancernaitė (studijuoja D. Britanijoje, Škotijoje), Neringa Valuntonytė (studijuoja Vokietijoje), Onutė Gražinytė (studijuoja Vokietijoje), Justas Čeponis (studijavo Prancūzijoje), Monika Mašanauskaitė (studijuoja Škotijoje), Kamilė Zaveckaitė (studijuoja Vengrijoje, Kroatijoje), Gabrielė Sutkutė (studijuoja D. Britanijoje). Kadangi didžioji dalis lietuvių grįžta iš studijų užsienyje, dažnas klausytojas klausydamasis konkurso susipažįsta ne tik su užsienio atlikėjais, bet ir su lietuvišku „eksportu“.

 

Šioms akimirkoms kiekvienas iš dalyvių ruošėsi labai ilgai, o iki konkurso scenos keliavo pamažu. Sudėtinga programa (pirmame ture skambėjo pusvalandžio programa, atliekama atmintinai) prilygsta didiesiems pasaulio konkursams. Ja yra tikrinami atlikėjo sugebėjimai, tarp jų – ir skirtingų stilių išmanymas. Programos parengimas paprastai trunka kelerius metus ir reikalauja daug mąstymo, energijos, o ir įdėtas sunkus darbas ne visuomet atneša sėkmę. Svarbu mėgautis procesu, nes pasirengti tokiam konkursui kaip M. K. Čiurlionio – jau yra laimėjimas, savo jėgų, technikos, brandumo, individualumo, išraiškos galimybių ir muzikalumo išbandymas. Kita vertus – tai galimybė tobulėti, stiprėti ir visapusiškai išlavėti kaip atlikėjui ir asmenybei.

 

Pirmo turo scenoje paradoksaliai buvo justi ir dalyvių susikaupimas bei nerimas, ir mėgavimasis muzika bei šaltas protas. Blaškymosi scenoje, sutrikimo, regis, buvo. Rungimąsi su kitu nustelbia didžiulė įtampa bandant nugalėti save. Scenoje koncentraciją gali blaškyti bet kokia detalė, bet koks nepatogumas.

 

Žavėjo muzikos interpretacijų įvairovė. Plačios geografijos dalyvių sąrašas lemia pažintį su skirtingomis fortepijono atlikimo meno tradicijomis, įvairių šalių muzikos mokyklų įspaudais. Ši skirtingų muzikos išgyvenimų paletė buvo nepaprastai ryški būtent pirmame ture, kai visi dalyviai turėjo atlikti privalomą programą – klasikinę sonatą, Johanno Sebastiano Bacho kūrinius, M. K. Čiurlionio preliudą ir etiudą. Siekiama patikrinti, kaip atlikėjas yra įvaldęs skirtingus muzikos stilius ir formas, taip pat užčiuopti jo individualybę. Tarsi baltame popieriaus lape išryškėjo, kaip skirtingai kiekvienas atlikėjas supranta, mato, jaučia tuos pačius dalykus. Individualumo pirmo turo scenoje tikrai nestigo, labai įdomios ir įtaigios interpretacijos, regis, praskaidrino kiekvieno klausančiojo supratimą.

 

Didelė dovana dalyviams – vertinimas, grįžtamasis ryšys iš išskirtinai solidžios tarptautinės komisijos, kurią sudaro ryškūs pedagogai ir pasaulinio lygio muzikantai (iš D. Britanijos, Italijos, Lietuvos, Estijos, Latvijos, Vokietijos). Be abejo, vertinti ir reitinguoti skambinimo fortepijonu meną yra sudėtinga ir netgi žalinga. Net ir kompozitorius Béla Bartókas yra pasakęs, jog konkursai skirti žirgams, o ne menininkams. Tačiau žvilgsnis iš šono, idėja ar komentaras gali kiekvienam atlikėjui suteikti nepaprastai daug.

 

M.K. Čiurlionio vardas – dar vienas bendras šios savaitės vardiklis, formuluojamas tiek lietuvių, tiek ir tolimųjų korėjiečių. Šis konkursas – tai nepaprastai svarbi platforma, skleidžianti šio mūsų kultūros simbolio bei šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūrybą tarptautiniuose kontekstuose. Nenuostabu, jog konkurso proga yra mėgaujamasi didžiausia Čiurlionio muzikinio palikimo dalimi – jo fortepijonine kūryba, kurioje juntamas lietuviškumas, yra konstruktyvumo, ekspresionizmo, neoklasicizmo elementų.

 

Pažintis su M.K. Čiurlioniu, santykis su jo muzika kiekvieno dalyvio rankose buvo vis kitoks. Sunku apibrėžti, kas yra M.K. Čiurlionis ir kaip jo muzika turėtų būti atlikta „teisingai“. Todėl būtent užsienio atlikėjų M.K. Čiurlionio kūrybos interpretacijos buvo netikėčiausia ir, subjektyviai vertinant, įdomiausia turo dalis. Svečiai, anksčiau, ko gero, nežinoję, kas yra M.K. Čiurlionis, atskleidė tokias naujas jo muzikos spalvas, kurių lietuviai, įpratę prie tradicijos, nebeįžvelgia. Kiekvienas į sceną „atnešė“ savo M.K. Čiurlionį – rimtą ar vaikišką, greitą ar lėtesnį, ramų ar audringą. O besiklausantieji gali tik kraipyti galvas – įtikino tai ar ne.

 

Pasibaigus pirmajam turui į antrąjį buvo išrinkti penkiolika stipriausiųjų. Tarp jų – lietuvių pianistai Monika Mašanauskaitė, Gabrielė Sutkutė, Lina Žutautaitė, Karolina Pancernaitė, Neringa Valuntonytė, Onutė Gražinytė, Kamilė Zaveckaitė bei svečiai iš užsienio Janne Sakari Oksanenas (Suomija), Edvinas Švaikovskis (Lenkija), Eranas Sulkinas (Izraelis), Galinas Ganchevas (Bulgarija), Yue Zhang (Honkongas), Vincenzo De Martino (Italija), Aleksandras Kashpurinas (Rusija) ir Young Ho Park (Pietų Korėja). Antrasis turas vyko lapkričio 13–14 d., o finalas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks lapkričio 16–17 dienomis.

Augustinas Eidukonis. M. Mikulėno nuotr.
Augustinas Eidukonis. M. Mikulėno nuotr.
Aleksandras Kashpurinas. M. Mikulėno nuotr.
Aleksandras Kashpurinas. M. Mikulėno nuotr.
Neringa Valuntonytė. M. Mikulėno nuotr.
Neringa Valuntonytė. M. Mikulėno nuotr.
Onutė Gražinytė. M. Mikulėno nuotr.
Onutė Gražinytė. M. Mikulėno nuotr.
Young Ho Park. M. Mikulėno nuotr.
Young Ho Park. M. Mikulėno nuotr.