Sielą atveriantis instrumentas

Andrius Puplauskis – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fagotų grupės koncertmeisteris, Šv. Kristupo medinių pučiamųjų kvinteto ir kamerinio ansamblio „AR’s Musica“ narys. Jo muzikinės raiškos amplitudė itin plati: nuo baroko iki šiuolaikinių kompozicijų. Kalbamės su fagotininku Andriumi Puplauskiu apie variacijas, kai medinis instrumentas pripildo erdvę unikalaus skambesio garsų ir nuneša kažkur toli, kur visa valdo muzika.

Papasakokite apie savąjį instrumentą.

Šis instrumentas gimė prieš penkis šimtus metų ir iki mūsų dienų nuėjo ilgą evoliucijos kelią. Pats žodis „fagotas“ kilo iš Italijos ir Vokietijos, tačiau angliškai bei prancūziškai kalbančiuose kraštuose jis vadinamas bassoon arba basson (prancūziškai bas – žemas, bosas ir son arba sonore – skambėti), taigi tiesioginis vertimas būtų – žemo skambesio instrumentas. Fagoto tembras gražus, specifinis, lyginamas su žmogaus balsu. Orkestruose ir ansambliuose jis dažnai atlieka bosų funkciją, bet girdimas ir kaip solinis instrumentas. Baroke atsiradęs solinio instrumento koncerto žanras iškėlė nemažai instrumentų. Manoma, kad Antonio Vivaldi parašė 39 koncertus fagotui su orkestru! Fagotas gali pasigirti ir gražiais klasikiniais koncertais, jų rašė Wolgangas Amadeus Mozartas, Carlas Maria von Weberis, Johannas Nepomukas Hummelis, Bernhardas Crusellis. XX a. koncertinį instrumento repertuarą praturtino Jeanas Françaix, André Jolivet, Henri Tomasi, Johnas Williamsas ir daug kitų. Šiais laikais fagotą galima išgirsti ir populiarioje, ir filmų muzikoje, ir džiaze. Instrumentą išvysite ir vaizduojamuosiuose menuose: Barselonoje, Šventosios Šeimos bažnyčios (Sagrada Familia) fasado bareljefe ar Edgaro Degas paveiksle „Operos orkestras“ ir kitur.

Prisiminkite pirmuosius savo muzikinius potyrius.

Mano pirmieji muzikanto žingsniai prasidėjo Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje. Svarbiausia, kad ten yra ne tik muzika, bet ir dailė, ir šokis... Šie menai po vienu stogu turi didelį energijos užtaisą, vystantį mokinių asmenybes. Baigiamosiose klasėse statėme savo kūrybos operas: o tai ir muzika, ir jos atlikimas, ir dekoracijos, choreografija – viskas mokinių fantazijos vaisiai. Man teko sukurti kelias dainas, net vaidinti ir dainuoti scenoje.

Kodėl būtent fagotas? Kaip atradote ir sutapote su šiuo instrumentu?

Fagotą prisijaukinau gal kiek vėliau nei pradėjau juo groti. Vaikui, tik paėmusiam fagotą, yra smalsu ir įdomu, tačiau instrumentas atrodė sunkus, nepatogus, ir aš kartais tyliai pavydėjau fleitininkams, choristams ar pianistams, kuriems nereikėjo nešiotis tokio sunkaus instrumento. Laimėti keli respublikiniai konkursai didelio įspūdžio man taip pat nepadarė, bet vėliau supratau, kad fagotas tikrai vertas dėmesio. Tai unikalus ir retas instrumentas, ir man labai patinka, kad koncertuodamas Lietuvoje galiu stebinti ir džiuginti klausytojus jo tembru, galimybėmis bei istorija. Skatinu ir kompozitorius kurti šiam puikiam instrumentui, atskleisti daugybę neišnaudotų jo galimybių.

Esate Šv. Kristupo kvinteto narys. Kokios esminės patirtys drauge grojant penkiems mediniams pučiamiesiems?

Pučiamųjų kvintetas yra labai sudėtingas ansamblis: penki skirtingo tembro ir garso išgavimo būdo instrumentai turi surasti bendrą skambesį, jo balansą. Jei tai pavyksta – nuostabi dovana klausytojams. Šiuo požiūriu styginių kvartete muzikuoti kur kas paprasčiau, nes skiriasi tik instrumentų dydis, o garso išgavimo būdas vienodas. Ansamblyje labai svarbu ir žmonės – charakteriai, įpročiai, entuziazmas ir t.t. Mūsų pučiamųjų kvintetas nėra „etatinis“, mes negauname už tai algos, grojame iš entuziazmo. Taip ansamblis gyvuoja jau septyniolika metų, koncertuojame ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Japonijoje, Čekijoje... Laimėti keli tarptautiniai konkursai, padaryta daugybė įrašų, kvintetui parašyta keliolika lietuvių kompozitorių kūrinių. Nuolat vyksta kūrybinis procesas ir mes tuo labai džiaugiamės.

Pernai susibūrė kamerinis ansamblis „AR’s Musica“, jo idėja, kaip deklaruojate, sukurti erdvę tokiam muzikos menui, kuris pakylėtų, vestų į šviesą, džiaugsmą ir harmoniją. Koks tai ansamblis ir kodėl siekiate būtent šių vertybių?

„AR’s Musica“ nariai yra profesionalūs, orkestre grojantys muzikantai. Vis dėlto vieni mėgsta vienokią, kiti visiškai kitokią muziką, o dideliame kolektyve reikia groti kartu, rengti numatytą repertuarą. Ansamblyje „AR’s Musica“ grojame tik tai, kas patiems gražu, ir dėl to muzika liejasi iš širdies, klausytojai žavisi, džiaugiasi ir po koncerto dėkoja už nuostabų laiką.

Žinia, esate Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fagotų grupės koncertmeisteris. Pasidalykite savų pareigų orkestre ypatybėmis.

Nuo 2000 m. esu LVSO fagotų grupės koncertmeisteris. Su grupe esame ne kartą koncertavę kaip kvartetas, turime ir ateities planų. Džiaugiuosi mūsų grupės profesionalumu ir draugiškumu. Koncertmeisteris atsakingas už grupės pasirengimą koncertui, jei reikia, papildomai kartu repetuoja ir įveikia visus sunkumus. Orkestre yra penkiolika skirtingų instrumentų grupių koncertmeisterių.

Kokie ryškiausi Jūsų, kaip solisto arba orkestro nario, muzikavimo patyrimai?

Esu solistas, todėl ryškiausi įspūdžiai patiriami soliniuose koncertuose, kurių kartu su LVSO esu grojęs ne vieną. Taip pat ypatingi kamerinės muzikos koncertai, jie netgi sudėtingesni atlikimo prasme, jiems rengiantis reikia skirti daug laiko ir energijos. Simfoninėje muzikoje mėgstu sudėtingus kūrinius, kuriuose didelis krūvis skiriamas fagotui, – tokie yra Dmitrijaus Šostakovičiaus, Igorio Stravinskio, Richardo Strausso opusai.

Įdomu, kiek fagotas skamba kaip solo instrumentas Lietuvoje, Europoje, pasaulyje?

Lietuvoje profesionali fagoto mokykla atsirado 1923 m., Stasiui Šimkui Klaipėdoje įkūrus muzikos mokyklą. Vieni pirmųjų lietuviškų kūrinių fagotui solo parašyti gana vėlai, pavyzdžiui, Balio Dvariono Tema ir variacijos fagotui pasirodė tik 1946 metais. Kaip solinis instrumentas Lietuvoje fagotas mažai naudotas. Pastaruoju metu, tikiuosi, situacija keičiasi, atsiranda naujų gerų koncertinių kūrinių, kompozitoriai fagotą atranda iš naujo. Na, o pasaulyje yra puikių koncertuojančių solistų, tačiau fagoto populiarumas kur kas mažesnis nei fortepijono, smuiko ar violončelės.

Kas iš muzikos pasaulio Jus įkvepia, žavi?

Kai girdžiu gilų ir intelektualų atliekamos muzikos suvokimą, kai nėra tuščios pompastikos ir vaidybos, kai muzika liejasi be jokių veidmainysčių. Prieš tokius menininkus žemai lenkiu galvą. Bet tai pasitaiko labai retai.

Kokia fagoto muzika, galima sakyti, yra Jūsų ir Jums?

Kiekvieną kūrinį stengiuosi suprasti kuo išsamiau ir plačiau. Neužtenka gerai žinoti vien fagoto partiją, juk ji susieta su kitais garsais, harmonija, net ir aplinka, auditorija. Jei tai senosios muzikos kūrinys – svarbu tuometė tradicija, maniera, stilistika. Puiku, jei rengiant šiuolaikinį kūrinį yra galimybė pabendrauti su kompozitoriumi ir aptarti visus niuansus. Net improvizuojant ypač svarbi klausytojų nuotaika – tai vienas kitą smarkiai veikia. Muzika yra žmogaus sielos išraiškos forma, ji gali daryti didelį poveikį ir klausytojui, ir pačiam muzikantui, ir aplinkai.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino ir parengė Elvina Baužaitė