Muzika
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Dedikacija pianistei Olgai Šteinberg
Profesorės 100-mečio minėjimas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje
Rugsėjo 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje įvyko vakaras, skirtas pianistės profesorės Olgos Šteinberg šimtmečiui paminėti (1920-aisiais gimė Rostove prie Dono, mirė 2005 m. Vilniuje). Pandemija, karantinai privertė šį vakarą nukelti į kitus metus. Tačiau pernai atminimo parodą interneto platformoje surengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Prisimintas ir bendraamžis jos vyras, smuikininkas, pedagogas Aleksandras Livontas. Jų gyvenimo istorija – tai ir žydų genocido atminimas. Nors tiesiogiai šeima nepatyrė karo metais vykdyto naikinimo proceso, ne mažiau žeminantys buvo tarsi žvėries genamo žmogaus gyvenimo epizodai: holodomoras, vaikystė muzikos ir knygos mieste Odesoje, karo vejamų žmonių prieglobstis Rytuose, tolimoje Udmurtijoje, laimingi studijų metai Maskvos konservatorijoje, Jakovo Zako klasėje, ir vėl žydams grėsusi nelemtis, pastūmėjusi link Lietuvos.
Živilė Stonytė
Marija, Siono dukra
Estų ansamblis „Vox clamantis“ pradėjo festivalį „Banchetto musicale“
Vilniuje vėl prasidėjo kasmetinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“. Rugsėjo 6 d. įvyko koncertas „Actus tragicus“, atkeltas iš praėjusių metų (neįvykęs dėl pandemijos apribojimų). Dvi Johanno Sebastiano Bacho ir Georgo Philippo Telemanno kantatos įprasmino pernai festivalyje gvildentą „Gyvenimo ir mirties“ temą.
Laimutė Ligeikaitė
Vieną mielą rytą
Naujo sezono pradžios koncertas „Dedikacija Rugsėjo 11-osios aukoms“ Nacionalinėje filharmonijoje
Kažkoks déjà vu. Štai už akių užkliuvo viename iš portalų surinkta medžiaga, ką lygiai prieš 20 metų rugsėjo 11-osios rytą rašė didžiausi mūsų dienraščiai: nedemokratiški Lukašenkos „rinkimai“ Baltarusijoje ir kai kurių mūsų Seimo narių liaupsės „batkai“, dešimtys pilstuko aukų (tiesa, tąkart Estijoje), korupcijos skandalėliai, politinės rietenos ir pan.
Yolita René-Šegždaitė
Olivier Messiaeno muzikos festivalis Prancūzijos Alpėse
Įspūdžiai iš koncertų, skirtų muzikinės ekologijos pranašui
„Muzika – laiko dalis, atkarpa, kaip ir mūsų gyvenimas, o Gamta visada nuostabi, visada neaprėpiama, visada atsinaujinanti, neišsenkamas spalvų ir garsų lobynas: ritmai ir formos, nepakeičiamas pilnatvės modelis ir nuolatinis kitimas. Gamta yra pati aukščiausia versmė!“ – yra sakęs Olivier Messiaenas.
Jūratė Katinaitė
Pagaliau pavytas laikas
Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Richardas Straussas – reikšmingiausias XX a. pirmosios pusės operų kūrėjas, išvedęs žanrą iš vėlyvojo romantizmo patetikos ir atvėręs naujas, modernias operos prieigas. Būtent Straussas pradėjo esminę operos peržvalgą ir pasiūlė tiek temų ir būdų plėtoti žanro galimybes, kad iki šiol jie dar nėra išsemti.
Laimutė Ligeikaitė
Ėjimas pakrante
25-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje atgarsiai
Yra toks reiškinys, kuris iškalbingai byloja apie Lietuvos kultūrą, jos tvarumą ir netvarumą, tradiciją ir modernumą, tarptautiškumą ir nacionalinį identitetą. Tai tarptautinis Thomo Manno festivalis, prilyginamas reikšmingiausiems kultūros forumams, nors rengiamas ne sostinėje, o toli nuo jos, Nidoje, įstabioje Baltijos pakrantėje. Būtent „Pakrantės“ ir „Kultūros kraštovaizdžiai“ tapo šių metų festivalio tema, gvildenančia daugybę aspektų, kuriais šie reiškiniai gali atsiskleisti. Liepos viduryje vykstantį ilgametį Thomo Manno festivalį ir tęstinius jo renginius palyginčiau su stabiliai stovinčiu švyturiu, nepaisant jokių aplinkybių šviečiančiu ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai ir už jos ribų. Nors bendras kultūrinis miesto peizažas, rodos, pamažu keičiasi plastikinių popso linksmybių pusėn – apie tai jau pradedama diskutuoti ir viešojoje erdvėje.
Živilė Ramoškaitė
Klaipėdiečių „Skrajojančio olando“ sėkmė neblėsta
Richardo Wagnerio operos spektakliai pirmajame Klaipėdos festivalyje
Taip, spektaklio sėkmė iš tiesų neblėsta ir netgi didėja. Jau pernai lankydamasi premjeriniame spektaklyje buvau sužavėta jo originalumo ir meninės jėgos. Tačiau šiemet operos atlikimas buvo dar brandesnis, o jo įtaiga taip pat sustiprėjo. Puikius įspūdžius, žinoma, didino ir paslaptimi, ypač sutemus, alsuojanti Klaipėdos elingo bei čia pat tyvuliuojančių marių su praplaukiančiais laivais atmosfera. Dieną vaikščiodama molu ir žvelgdama į liūdnas, aprūdijusias buvusios Pauliaus Lindenau laivų statyklos metalo konstrukcijas negalėjau patikėti, kad vakare jos gali tapti tokia įspūdinga teatrine erdve. O kur dar iš tiesų atplaukiantis, nuščiuvusios publikos link artėjantis paslaptingasis laivas, tapęs ypač reikšmingu šio spektaklio veikėju.
Birutė Mar
Kaukėtas gyvenimo karnavalas
Įspūdžiai po Giuseppe’s Verdi operos „Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje
Nukeliauti į Brėgencą suintrigavo žiemą LRT ciklo „Žiemojimas su opera“ programoje parodytas Giuseppe’s Verdi operos „Rigoletas“ pastatymo vaizdo įrašas (režisierius Phillipas Stolzlas, scenografai Ph. Stolzlas ir Heike Wolmer, kostiumų dailininkė Kathi Maurer), kurio premjera įvyko 2019 m. vasarą Brėgenco (Austrija) scenos menų festivalyje („Bregenzer Festspiele“). Įspūdinga scena ant vandens, žiūrovų amfiteatras Konstancos ežero krante, milžiniška scenografija (sulig daugiaaukščiu namu sukonstruota kaukė ir sugniaužti delnai, kurių vienas laiko didžiulį oro balioną) – jos fone Rigoleto istoriją pasakojantys artistai atrodė tarsi maži taškeliai ežero horizonte. Įspūdingas reginys, o kartu be galo atpažįstama ir jautru – žmogaus likimo trapumas ir sykiu vidinė kiekvieno kadaise gyvenusio, gyvenančio ir gyvensiančio žmogaus drama, savo išgyvenimų didumu prilygstanti ežero, dangaus, horizonto platybei ir gelmei...
Laimutė Ligeikaitė, Emilija Vaiginytė, Matas Macevičius, Dalia Vaicenavičienė
Kaip medžio ošimas
In memoriam kompozitoriui, multiinstrumentininkui, pedagogui, kritikui Algirdui Klovai (1958 10 26–2021 07 16)
Algirdo Klovos kūrybinė biografija nesirikiuoja į tvarkingą eilę, kurią galima lengvai atsekti ir aprašyti. Ji išsikerojusi plačiai lyg didžiulis medis, dar ir šakų atšakėlių vainikais pasipuošęs. Kiek visko aprėpęs gyvenime! Galbūt viena stambiausių šakų būtų folkloras: nuo 1984 m. dalyvavo „Ratilio“ veikloje, vėliau buvo tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ vienas organizatorių, ansamblio „Vydraga“ įkūrėjas ir vadovas. Gretima šakelė – country muzika. Buvo vienas iš asociacijos įkūrėjų, viceprezidentas, ne kartą pripažintas geriausiu country instrumentininku Lietuvoje, grupės „Kikilis“ įkūrėjas ir vadovas, taip pat bluegrass asociacijos narys ir atstovas Lietuvoje, vienas pirmųjų propagavo world muziką, dalyvavo tarptautinėse mugėse. Su įvairiais atlikėjais būrė ansamblius, koncertuodamas išmaišė visą Lietuvą, užsienio šalis, festivalius.
Jūratė Katinaitė
Maksimali artistė
Operos solistės Aušrinės Stundytės monospektaklis Kristupo festivalyje
Liepos 7 d. Kristupo festivalis pakvietė į išskirtinį šios vasaros meninį įvykį Lietuvoje – vienos ryškiausių tarptautinės operos scenos artisčių Aušrinės Stundytės monospektaklį „Laukimas“, kurį autentišku draminiu talentu pasižymėjusiai dainininkei specialiai sukūrė kultinis ispanų operos režisierius Calixto Bieito. Tokio projekto įgyvendinimas vienareikšmiškai kilsteli festivalį į aukštesnį programinį lygmenį virš vyraujančių malonaus atsipalaidavimo kafešantanų, piknikų, penktąkart peraranžuotų aranžuočių ir panašios vasarojimo koncertinės produkcijos. Sukurti ką nors originalesnio – nelengva, dažniausiai ir nebesivarginama. Atviros lauko scenos su retu atveju pakenčiamos kokybės įgarsinimu tarsi įteisina „bendro pobūdžio“ koncertus. Todėl bravo Kristupo festivaliui už ambicingumą ir originalumą! Pagūglinus paaiškėja, kad pirmasis šio projekto pristatymas įvyko mėnesiu anksčiau Ispanijoje, Bilbao „Teatro Arriaga“.
