Heifetzo 120-osioms gimimo metinėms
Šiemet minime iškilaus smuikininko Jaschos Heifetzo 120-metį. Sukaktis sutapo su VI tarptautiniu didžio smuikininko konkursu. Ir vėl, kaip ir ankstesniuose konkursuose, talentingas jaunimas iš įvairių šalių, įkvėptas Heifetzo pavyzdžio, bandė įtikinti savo pirmenybe, gebėjimu iškilti virš kitų. Heifetzo vardas neblėsta, o jo pavyzdys skatina siekti vis naujų aukštumų.
Mintys po Vilniaus festivalio baigiamojo koncerto „Likimo simfonija“
Ludwigas van Beethovenas 1801 m. lapkričio 18 d. laiške artimam bičiuliui Franzui Gerhardui Wegeleriui prabyla apie jį užgriuvusią ligą, klausos sutrikimą, prasidėjusį prieš dvejus metus ir, nepaisant gydytojų pastangų, gresiantį virsti visišku kurtumu. Jau išgarsėjęs Vienoje trisdešimtmetis kompozitorius išgyveno baisias kančias, užsisklendė savyje, nustojo rodytis viešumoje, kad tik niekas nesužinotų apie jo negalią. Šiame laiške Beethovenas atsisako Wegelerio pasiūlymo apsigyventi pas jį, nes nenori, kad bičiulis ir jo artimieji matytų jį nelaimingą ir kenčiantį.








Pokalbis apie operą ir kultūrą su muzikologu Jonu Vytautu Bruveriu
Profesorius Jonas Vytautas Bruveris yra vienas žinomiausių ir autoritetingiausių Lietuvos muzikologų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Lietuvos kompozitorių sąjungos teikiamomis Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės premijomis, Kultūros ministerijos ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Profesoriaus pedagoginio ir kitokių darbų kraityje – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Bratislavos (Slovakija) J. Komenskio universitetas, vadovavimas LMTA Senatui, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijai ir kt.
Martyno Levickio ir kvarteto „Signum“ koncertas Vilniaus festivalyje
Akordeono Lietuvoje užmirštu instrumentu tikrai nepavadinsi. Čia jam skiriama nemažai dėmesio. Turime ir šiam instrumentui skirtą festivalį, ir nemažai gerų akordeonininkų, ir puikių pedagogų. O štai ir Vilniaus festivalis skiria jam, galima sakyti, atskirą koncertą.







Įspūdžiai iš Vilniaus festivalio koncerto
Nacionalinės filharmonijos salėje šis orkestras grojo išties senokai. Tad afišose apie birželio 17 d. Vilniaus festivalio koncertą skelbta teisingai: „Kremerata Baltica sugrįžta“. Jų sugrįžimas buvo iš tiesų labai laukiamas ir gausios publikos (žinoma, leistino kiekio) sutiktas bei palydėtas karštais aplodismentais.







Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Sergejaus Krylovo ir Vilmanto Kaliūno koncertas Vilniaus festivalyje
„Jau galiu kvėpuoti muzika! Kvėpuoti menu!“ – iš visos širdies džiūgavo dirigentas Vilmantas Kaliūnas, Nacionalinės filharmonijos tinklalaidėje anonsuodamas savo diriguojamą programą „Nuo Bacho iki Glasso“ (tinklalaidė publikuojama Nacionalinės filharmonijos „Facebook“ paskyroje).







(1930 08 11, Panevėžys – 2021 06 20, Vilnius)
Didžiulės pusnys abiejose keliuko pusėse... Vaikui nešalta, iš gerų, pasiturinčių namų brenda į Senamiesčio gatvės gale buvusią mokyklėlę. Visada su knyga, šiuose namuose laikoma garbingoje vietoje. Meilė jai – knygnešio senelio Antano Briedelio palikimas. Ir taip – iš kartos karton. Raštinga mama Antanina net tarnavo garsaus Panevėžio advokato mašininke. Tėvas Stasys – Panevėžio apygardos teisme sekretoriumi.








Mintys po Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO koncerto Vilniaus festivalyje
Sėkmingai įsibėgėjęs Vilniaus festivalis šiemet kaip niekad simbolizuoja muzikos ir muzikantų nemarumą, kad ir sunkiomis sąlygomis. Pandemijos fone Nacionalinė filharmonija – viena iš intensyviausiai atsigavusių įstaigų – surengė puikių koncertų, kūrinių premjerų, pritraukė žinomų atlikėjų. Mielai į gyvus koncertus sugrįžta ir publika, tik gaila, dar ribojama atstumų ir negalinti užpildyti salės sausakimšai. Savo gerbėjų ratą turi ir Gedimino Gelgoto įkurtas ir vadovaujamas orkestras NIKO (Naujų idėjų kamerinis orkestras), tad birželio 13-ąją jie irgi turėjo progą „gyvai“ susitikti Vilniaus festivalyje.








Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“ Vilniaus festivalyje
Vilniaus festivalio koncertas birželio 11 d. Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas reprezentuoti XX a. vidurio sovietmečiu primirštą muziką. Pianistė Mūza Rubackytė ir styginių kvartetas „Mettis“ atliko Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Mieczysławo Weinbergo fortepijoninius kvintetus.
Mintys po Žibuoklės Martinaitytės autorinio koncerto Vilniaus festivalyje
Jau ketvirtį amžiaus vykstančio Vilniaus festivalio išskirtiniu bruožu lieka ypatingas dėmesys lietuvių kompozitorių muzikai. Įprastomis sąlygomis festivalis užsakydavo net ir oratorinių žanrų opusus, pasirūpindamas ir premjerų parengimu. Šiemet panašiam monografiniam žanrui atstovavo Žibuoklės Martinaitytės autorinis koncertas, kurį parengė Lietuvos kamerinis orkestras, su akcentu – festivalio užsakytu kūriniu „Ex Tenebris Lux“ (2021).




