7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Leonidas Melnikas

Broliai Schneideriai – Jaschos Heifetzo bendraamžiai iš Vilniaus

Heifetzo 120-osioms gimimo metinėms

Šiemet minime iškilaus smuikininko Jaschos Heifetzo 120-metį. Sukaktis sutapo su VI tarptautiniu didžio smuikininko konkursu. Ir vėl, kaip ir ankstesniuose konkursuose, talentingas jaunimas iš įvairių šalių, įkvėptas Heifetzo pavyzdžio, bandė įtikinti savo pirmenybe, gebėjimu iškilti virš kitų. Heifetzo vardas neblėsta, o jo pavyzdys skatina siekti vis naujų aukštumų.

„Budapest String Quartet“. Los Andželas. 1961 m. Nuotraukos iš lee.classite.com
„Budapest String Quartet“. Los Andželas. 1961 m. Nuotraukos iš lee.classite.com
„Budapest String Quartet“ vinilinė plokštelė
„Budapest String Quartet“ vinilinė plokštelė
„Budapest String Quartet“. 1942 m.
„Budapest String Quartet“. 1942 m.
Sasha ir Mischa Schneideriai
Sasha ir Mischa Schneideriai
Živilė Ramoškaitė

Sugriebęs likimą už gerklės

Mintys po Vilniaus festivalio baigiamojo koncerto „Likimo simfonija“

Ludwigas van Beethovenas 1801 m. lapkričio 18 d. laiške artimam bičiuliui Franzui Gerhardui Wegeleriui prabyla apie jį užgriuvusią ligą, klausos sutrikimą, prasidėjusį prieš dvejus metus ir, nepaisant gydytojų pastangų, gresiantį virsti visišku kurtumu. Jau išgarsėjęs Vienoje trisdešimtmetis kompozitorius išgyveno baisias kančias, užsisklendė savyje, nustojo rodytis viešumoje, kad tik niekas nesužinotų apie jo negalią. Šiame laiške Beethovenas atsisako Wegelerio pasiūlymo apsigyventi pas jį, nes nenori, kad bičiulis ir jo artimieji matytų jį nelaimingą ir kenčiantį.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Mūza Rubackytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Mūza Rubackytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Mūza Rubackytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Mūza Rubackytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Mūza Rubackytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Mūza Rubackytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Išsiaiškinti, kas nežinota

Pokalbis apie operą ir kultūrą su muzikologu Jonu Vytautu Bruveriu

Profesorius Jonas Vytautas Bruveris yra vienas žinomiausių ir autoritetingiausių Lietuvos muzikologų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Lietuvos kompozitorių sąjungos teikiamomis Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės premijomis, Kultūros ministerijos ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Profesoriaus pedagoginio ir kitokių darbų kraityje – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Bratislavos (Slovakija) J. Komenskio universitetas, vadovavimas LMTA Senatui, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijai ir kt.

Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Bruveris. Asmeninio archyvo nuotr.
Algirdas Klova

Kitokių tembrų banga

Martyno Levickio ir kvarteto „Signum“ koncertas Vilniaus festivalyje

Akordeono Lietuvoje užmirštu instrumentu tikrai nepavadinsi. Čia jam skiriama nemažai dėmesio. Turime ir šiam instrumentui skirtą festivalį, ir nemažai gerų akordeonininkų, ir puikių pedagogų. O štai ir Vilniaus festivalis skiria jam, galima sakyti, atskirą koncertą.

Martynas Levickis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Levickis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Levickis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Levickis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Levickis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Levickis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Levickis ir kvartetas „Signum“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Levickis ir kvartetas „Signum“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Levickis ir kvartetas „Signum“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Levickis ir kvartetas „Signum“. D. Matvejevo nuotr.
Kvartetas „Signum“. D. Matvejevo nuotr.
Kvartetas „Signum“. D. Matvejevo nuotr.
Kvartetas „Signum“. D. Matvejevo nuotr.
Kvartetas „Signum“. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

„Kremerata Baltica“ sugrįžo

Įspūdžiai iš Vilniaus festivalio koncerto

Nacionalinės filharmonijos salėje šis orkestras grojo išties senokai. Tad afišose apie birželio 17 d. Vilniaus festivalio koncertą skelbta teisingai: „Kremerata Baltica sugrįžta“. Jų sugrįžimas buvo iš tiesų labai laukiamas ir gausios publikos (žinoma, leistino kiekio) sutiktas bei palydėtas karštais aplodismentais.

Gidonas Kremeris. D. Matvejevo nuotr.
Gidonas Kremeris. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, Giedrė Dirvanauskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, Giedrė Dirvanauskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. D. Matvejevo nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. D. Matvejevo nuotr.
Andrejus Pushkarevas ir „Kremerata Baltica“. D. Matvejevo nuotr.
Andrejus Pushkarevas ir „Kremerata Baltica“. D. Matvejevo nuotr.
„Kremerata Baltica“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Kremerata Baltica“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. D. Matvejevo nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. D. Matvejevo nuotr.
Yulianna Avdeeva. D. Matvejevo nuotr.
Yulianna Avdeeva. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Kvėpuoti muzika!

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Sergejaus Krylovo ir Vilmanto Kaliūno koncertas Vilniaus festivalyje

„Jau galiu kvėpuoti muzika! Kvėpuoti menu!“ – iš visos širdies džiūgavo dirigentas Vilmantas Kaliūnas, Nacionalinės filharmonijos tinklalaidėje anonsuodamas savo diriguojamą programą „Nuo Bacho iki Glasso“ (tinklalaidė publikuojama Nacionalinės filharmonijos „Facebook“ paskyroje).

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Sergejus Krylovas ir Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Sergejus Krylovas ir Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Reginai Praksedai Paskačimaitei-Tamošaitienei

(1930 08 11, Panevėžys – 2021 06 20, Vilnius)

Didžiulės pusnys abiejose keliuko pusėse... Vaikui nešalta, iš gerų, pasiturinčių namų brenda į Senamiesčio gatvės gale buvusią mokyklėlę. Visada su knyga, šiuose namuose laikoma garbingoje vietoje. Meilė jai – knygnešio senelio Antano Briedelio palikimas. Ir taip – iš kartos karton. Raštinga mama Antanina net tarnavo garsaus Panevėžio advokato mašininke. Tėvas Stasys – Panevėžio apygardos teisme sekretoriumi.

Regina Raskačimaitė-Tamošaitienė. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Regina Raskačimaitė-Tamošaitienė. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Stasys ir Antanina Paskačimai su vaikais Zenonu ir Regina. 1934 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Stasys ir Antanina Paskačimai su vaikais Zenonu ir Regina. 1934 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Kanadoje 1972 m. Iš kairės: E. Kuodis, R. Tamošaitienė, P. Tamošaitis, J. Girijotas. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Kanadoje 1972 m. Iš kairės: E. Kuodis, R. Tamošaitienė, P. Tamošaitis, J. Girijotas. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Lenkijoje. 1958 m. R. Tamošaitienė centre. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Lenkijoje. 1958 m. R. Tamošaitienė centre. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gedimino kalno papėdėje. Solistas P. Tamošaitis. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gedimino kalno papėdėje. Solistas P. Tamošaitis. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Liaudies instrumentų katedra. 1964-1965 m.  D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Liaudies instrumentų katedra. 1964-1965 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė ir ansamblis „Rūta“. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė ir ansamblis „Rūta“. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė apie 1954 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė apie 1954 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Be ribų

Mintys po Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO koncerto Vilniaus festivalyje

 

Sėkmingai įsibėgėjęs Vilniaus festivalis šiemet kaip niekad simbolizuoja muzikos ir muzikantų nemarumą, kad ir sunkiomis sąlygomis. Pandemijos fone Nacionalinė filharmonija – viena iš intensyviausiai atsigavusių įstaigų – surengė puikių koncertų, kūrinių premjerų, pritraukė žinomų atlikėjų. Mielai į gyvus koncertus sugrįžta ir publika, tik gaila, dar ribojama atstumų ir negalinti užpildyti salės sausakimšai. Savo gerbėjų ratą turi ir Gedimino Gelgoto įkurtas ir vadovaujamas orkestras NIKO (Naujų idėjų kamerinis orkestras), tad birželio 13-ąją jie irgi turėjo progą „gyvai“ susitikti Vilniaus festivalyje.  

Julija Ivanovaitė, Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Julija Ivanovaitė, Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Augusta Jusionytė. D. Matvejevo nuotr.
Augusta Jusionytė. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Simaška. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Simaška. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Julija Ivanovaitė, Vincas Bačius. D. Matvejevo nuotr.
Julija Ivanovaitė, Vincas Bačius. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kameriniame vakare – primiršti opusai

Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“ Vilniaus festivalyje

Vilniaus festivalio koncertas birželio 11 d. Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas reprezentuoti XX a. vidurio sovietmečiu primirštą muziką. Pianistė Mūza Rubackytė ir styginių kvartetas „Mettis“ atliko Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Mieczysławo Weinbergo fortepijoninius kvintetus.

Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Filosofiškas minimalizmas

Mintys po Žibuoklės Martinaitytės autorinio koncerto Vilniaus festivalyje

Jau ketvirtį amžiaus vykstančio Vilniaus festivalio išskirtiniu bruožu lieka ypatingas dėmesys lietuvių kompozitorių muzikai. Įprastomis sąlygomis festivalis užsakydavo net ir oratorinių žanrų opusus, pasirūpindamas ir premjerų parengimu. Šiemet panašiam monografiniam žanrui atstovavo Žibuoklės Martinaitytės autorinis koncertas, kurį parengė Lietuvos kamerinis orkestras, su akcentu – festivalio užsakytu kūriniu „Ex Tenebris Lux“ (2021).

Pavelas Giunteris, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pavelas Giunteris, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Pavelas Giunteris, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pavelas Giunteris, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Karolis Variakojis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis, Žibuoklė Martinaitytė, Petras Geniušas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis, Žibuoklė Martinaitytė, Petras Geniušas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas