Diriguoti šiuos kūrinius – tikra dovana

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre netrukus, spalio 29 d., įvyks daugiaprasmių simbolių kupino baletų diptiko „Pragiedrėjusi naktis / Šventasis pavasaris“ premjera. Dešimtmetį LNOBT baleto trupei vadovavęs Krzysztofas Pastoras kuria baletą „Pragiedrėjusi naktis“ pagal Arnoldo Schönbergo to paties pavadinimo opusą, įkvėptą Richardo Dehmelio eilių, o naujasis baleto trupės vadovas Martynas Rimeikis pristato savąją Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ interpretaciją. Galima sakyti, spektaklių diptike susitinka mokinys ir mokytojas: M. Rimeikis kaip choreografas ėmė reikštis trupei vadovaujant K. Pastorui, šio iniciatyva gimusiame ir plėtotame choreografiniame projekte „Kūrybinis impulsas“, o dabar yra Lietuvoje ir Europoje žinomas choreografas, pelnęs ne vieną apdovanojimą, LNOBT baleto meno vadovas, kuriantis baleto dabartį ir ateitį. Šį kartą siūlome žvilgsnį į premjerą iš muziko pozicijos: įžvalgomis dalijasi diptiko muzikos vadovas, LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.

Arnoldo Schönbergo „Pragiedrėjusi naktis“ 1899-aisiais parašyta styginių sekstetui, 1917-aisiais autorius parengė kūrinio redakciją styginių orkestrui. Igoris Stravinskis baletą „Šventasis pavasaris“ sukūrė 1913 metais. Kaip baletų diptiko muzikos vadovas, pasidalinkite šių XX a. pradžios partitūrų asmenine suvoktimi, pajauta.

Man tai – geniali, labai graži muzika. Schönbergo kūrinys emocingas, apima daug nuotaikų. Jis parašytas pagal literatūrinę Dehmelio poemą, kurioje pasakojama istorija moters, atskleidžiančios savo mylimajam paslaptį, kad ji laukiasi kūdikio nuo kito vyro. Mylimasis jos neatstumia – priima, ir jie abu tyliai leidžiasi į „Pragiedrėjusią naktį“. Visa tai užkoduota muzikoje – raiškiomis melodijomis labai tiksliai ir aiškiai perteikiamos mintys, dinamiškai plėtojamas siužetas, tikslingai pasiekiamos jausminės kombinacijos. Schönbergo opusas styginių orkestrui yra didelis iššūkis.

Stravinskio „Šventasis pavasaris“ – man kaip pagoniškas ritualas muzikoje, persmelktas mistika, jungiantis stravinskišką modernumą ir mūsų, baltiškos prigimties, archetipus. Kūrinyje pasitelktos lietuvių liaudies dainų citatos, kurios man jį daro dar artimesnį. Partitūra labai sudėtinga, daug ritminio variavimo, tempų kaitos, įvairių niuansų, efektų. Orkestras išties didelis, dar niekada „Šventasis pavasaris“ LNOBT nebuvo atliktas kompozitoriaus numatyta originalia orkestro sudėtimi. Kiekvienąkart studijuodamas ir prisiliesdamas prie šios partitūros esi persmelktas jos jėgos, galios paveikumo.  

Ko diptiko kūriniai (atskirai ir abu kartu) reikalauja iš Jūsų kaip dirigento, ir ko reikalaujate Jūs kaip dirigentas iš orkestro?

Reikalauja gero pasirengimo, nuodugnių partitūrų studijų. Abiejų kūrinių muzikinė medžiaga nėra paprasta, reikia daug laiko ją analizuoti, aiškintis visas detales, partitūros subtilybes. Kitas laiptelis – suvokti prasminę gelmę: tai filosofinio pobūdžio kūriniai, giliamintiški, juose nemaža perkeltinių reikšmių, mentalinio sudėtingumo.

„Pragiedrėjusią naktį“ su orkestru jau esame parengę ir praeitą sezoną atlikę keletą kartų. Kaip ir visada, pirmiausia norisi įgyvendinti visus techninius niuansus, perteikti nuotaikas, emocijas, jausmus, kurie čia pasakojami. Pirma – tikslumas, o tada – emocija.

„Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ – ką Jums suteikia ši muzika, kuo apdovanoja?

Tai du kūriniai, labai rimti ir sudėtingi ne tik atlikti, bet pirmiausia suvokti jų prasmę. Džiaugiuosi, kad šiame etape turiu progą diriguoti „Šventąjį pavasarį“, nes technine prasme tai labai kietas riešutas kiekvienam dirigentui. Tikiuosi, kad jau esu pasirengęs jį diriguoti. Pastaraisiais metais jaučiuosi solidesnis, brandesnis, tad ir šių kūrinių istorijos, jų filosofinio turinio gelmė – kaip mano dabartinio etapo apvainikavimas. Tai yra proga apmąstyti savo gyvenimą, pasaulį, santykius su žmonėmis, Dievu. Diriguoti šiuos veikalus, manau, kiekvienam dirigentui – tikra dovana.

Kaip vyksta diptiko kūrybinis procesas, repeticijos?

Kaip minėjau, Schönbergo kūrinį su orkestru esame parengę dar praeitą pavasarį. Netrukus prasidės orkestrinės Stravinskio „Šventojo pavasario“ repeticijos. Su choreografais esame suderinę tempus, interpretacijas. Esu matęs dalį pastatytų numerių, juos dažnai aptariame su Martynu, kalbamės, kur, kurioje vietoje ką galima pagreitinti, ką muzikoje daugiau perteikti, ar atvirkščiai. Dabar vyksta bendros repeticijos, paskutiniai pakoregavimai, prisitaikymas, jungiasi muzika, forma ir dramaturgija.

Ką reiškia būti pastatymo muzikos vadovu? Kokios tai užduotys, pareigos ir misija?

Pagrindinė muzikos vadovo misija – atsakomybė už visą muzikinį audinį. O tai yra viskas: orkestro sudėtis, muzikantai, atlikimas, natos, interpretacija, tempai ir t.t. Jei kyla koks su muzika susijęs klausimas, atsakyti turi muzikos vadovas. Jis taip pat turi pateikti savo muzikinę koncepciją, ją suderinti su choreografais, šokėjais, kiti spektaklio dirigentai turi remtis būtent ja. Daug atsakomybių, bet kartu tai suteikia laisvės, kūrybos džiaugsmo, kai gali realizuoti savo muzikines pajautas ir idėjas.

Ką reiškia diriguoti baletą? Kokia tai specifika, kiek laisvės, kiek suvaržymų raiškoje?

Diriguoti baletą – panašu kaip diriguoti operą. Juo daugiau turėsi repeticijų su šokėjais, juo geriau jausi jų fiziologiją, vidinę dinamiką, galėsi jiems padėti. Galbūt šokėjai yra šiek tiek jautresni tempo atžvilgiu nei dainininkai, tiesiog tempo pokyčius jie jaučia greičiau ir „skaudžiau“. Prie to dirigentui reikia prisitaikyti, bet vėlgi, juo labiau dirigentas įsitrauks į visą baleto procesą, o choreografas daugiau bendradarbiaus su dirigentu, tuo labiau tempai, dinamika, muzika ir šokis spektaklyje taps vieniu. Jei dirigentas prisijungia tik pačiame finaliniame proceso etape, jam tereikia atitaikyti tempą iš įrašo, su kuriuo dirbo šokėjai, tada prasideda problemos, nes galbūt dirigento vidinė interpretacija yra visai kitokia, bet jam reikia prisitaikyti prie jau suformuotos. Aišku, yra skirtumas – ar tai klasikinis, ar šiuolaikinis baletas.  

Jūsų patarimas ir linkėjimas – ko laukti, tikėtis ar, priešingai, nelaukti ir nesitikėti publikai, ateisiančiai į „Pragiedrėjusią naktį / Šventąjį pavasarį“?

Pirmiausia tikėtis įspūdingos muzikos. Tikrai nedažnai galime išgirsti šiuos kūrinius atliekamus gyvai. Taip pat išvysti labai stiprių choreografų Pastoro ir Rimeikio darbus. Jaučiu ir tikiu, kad tai bus labai įspūdingi pastatymai. Tikrai žinau, kad mes ir visas LNOBT kolektyvas padarysime viską, kad taip ir būtų. Orkestras šiuo metu labai išaugęs ir sustiprėjęs, tad tikrai verta nepraleisti šios premjeros.

Dėkoju už pokalbį.