Kerinčios pasakos prie fortepijono

Spalio 9-ąją „Organum“ fortepijonų salono koncertų salėje įvyko jaunos pianistės Annos Geniušienės rečitalis. Salonui persikėlus į naujas patalpas, ir atlikėjui, ir klausytojui atsivėrė dar geresnės akustikos galimybės. Salonas yra puikioje vietoje, Savanorių prospekto pradžioje, inovatyviai dekoruotomis lubomis, erdvesnis ir dar jaukesnis nei buvo.

Tarp lietuvių pianistų, tradiciškai remiamų šios koncertinės organizacijos, pianistė iš Rusijos užima ypatingą vietą: būdama nauju atradimu mūsų publikai, ji kartu tapo dar viena svarbia kūrybos lauko sąsaja tarp Lietuvos ir kitų šalių. Kartu su vyru Luku Geniušu nuo 2018 m. į savo koncertų turnė ji įtraukia ir pasirodymus mūsų padangėje. Antai šiais metais liepos mėnesį Anna dalyvavo Kintų festivalyje, kuriame su Dalia Dėdinskaite ir Glebu Pyšniaku atliko Sergejus Rachmaninovo kamerinės muzikos opusus. Rečitalį „Organum“ salėje pianistė surengė ką tik grįžusi iš Prancūzijos.

Annos Geniušienės koncertų geografija labai plati, ji koncertuoja didžiosiose salėse Maskvoje, Tel Avive, Lidse, Dubline, Berlyne, Milane, o jos planai sudaryti metams į priekį. 1991 m. Maskvoje gimusi atlikėja užtikrintai lipa karjeros laiptais. Nuo šešerių metų koncertuojanti kaip solistė, Anna 2015 m. baigė Maskvos konservatoriją, 2018-aisiais – Londono Karališkąją muzikos akademiją. Nuo to laiko ji dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose konkursuose (Lidse, P. Čaikovskio Maskvoje, Sidnėjuje), F. Busoni konkurse laimėjo 3 premiją. Pianistė veda meistriškumo kursus (ir Lietuvoje), bendradarbiauja su Kremonos kvartetu ir vadovauja savo metiniam festivaliui „Niko-Fest“ Maskvoje.

Nedėkinga muzikantams pandeminė situacija nesustabdė aktyvios atlikėjos veiklos. Ji dalyvauja nuotoliniuose projektuose, tokiuose kaip „Krėslų sezonas“ Maskvos filharmonijoje, Vankuverio Chopino draugijos rengiama rečitalių serija, įrašai youtube muzikos kanalui „Con Spirito“ ir kituose. Nuo šių metų vasario mėnesio Anna Geniušienė tapo asistente prof. Jelenos Kuznecovos klasėje Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje.

Kaip ir visų rusiškos fortepijono mokyklos auklėtinių, Annos profesinis meistriškumas yra fundamentalus, užtikrinantis puikias visų epochų kompozitorių fortepijoninės kūrybos technines ir interpretacines atlikimo galimybes. Šiame ankstyvame etape svarbią vietą jos soliniame repertuare užima romantinė muzika – Medtnerio, Čaikovskio, Brahmso, Chopino, Schumanno, Skriabino opusai, taip pat Schuberto, Ravelio, Bartóko ir, žinoma, Prokofjevo bei Šostakovičiaus fortepijoninė kūryba.

Koncerto pradžioje skambėjo Nikolajaus Metdnerio „Pasakos“: op. 51 Nr. 1 („Paskyrimas Pelenei ir Joneliui kvaileliui“), op. 9 Nr. 2, op. 34 Nr. 3 „Miškinis“. Atlikėja iš naujos perspektyvos atskleidė sudėtingo ir nelengvai „įkandamo“ kompozitoriaus dvasinį pasaulį per išdaigišką, lengvą ir spalvingą tapybinę prizmę. Rimti kompozitoriai taip pat buvo vaikai, ir jiems nesvetima kūrybiškai „nukrypti“ nuo brandaus braižo kreipiantis į mažųjų auditoriją šiems suprantama kalba, nors vis tiek aišku, kad kūrinėliai yra suaugusiųjų virtuoziškumo lygio...

Didžiąją vakaro dalį girdėjome Sergejaus Rachmaninovo kūrinius: aštuonis „Etiudus-paveikslus“, op. 33, ir Sonatą, op. 28 Nr. 1 d-moll. Rachmaninovas yra, be abejonės, itin pamėgtas pianistės autorius, artimas jai savo plačiu orkestriniu mąstymu, didelėmis fortepijono valdymo galimybėmis, užburiančia nostalgiška estetika. Kiekvienas pianistas „suserga“ Rachmaninovu, ir visam gyvenimui. Būtent šie etiudai (taip pat ir kito, 39-to opuso) tvirtai įėję į dabartinį atlikėjos repertuarą, juos 2020 m. įrašė ir į debiutinį CD „Linn Records“ kompanijoje. Įrašas su Prokofjevo Aštuntąja sonata prieinamas gyvojo transliavimo platformose.

Etiudai-paveikslai atskleidė puikią techninę įvaldą, o Sonata, kuri dėl didelės apimties ir gilaus metafizinio turinio yra retai atliekama, – ir gerą dramaturginį mąstymą. Nelengva nuosekliai išauginti tiek kulminacijų, nepasimesti sudėtingose muzikinėse metaforose, kunkuliuojančiuose garsų verpetuose. Visus šiuos uždavinius A. Geniušienė atliko nepriekaištingai su didele energija. Apskritai pianistei būdinga racionali prieiga, išorinių efektų vengimas, patogus faktūrų pozicionavimas. Didelis koncertinis fortepijonas „Bösendorfer Vienna Concert“ (Austrija) skambėjo galingai, o lyrinėse vietose – minkštai, turtingai. Bisui pianistė stilingai atliko Beethoveno Bagatelę, op. 33 Nr. 1.

Džiugu, jog ne muzikantų, o inžinierių šeimoje gimusi jaunoji virtuozė savarankiškai kyla į didįjį olimpą. Dažnai kartu su vyru Luku Geniušu fortepijoniniu duetu koncertuojanti Lietuvoje ir visame pasaulyje, pianistė jau tapo mums brangios muzikų dinastijos dalimi.