7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Kristupas Antanaitis

Tenorų Everestas ir Afrikos karštis Klaipėdoje

Įspūdžiai po Gaetano Donizetti operos „Pulko duktė“ premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Pastaraisiais metais Klaipėdos kultūrinis gyvenimas išgyvena renesansą, o prie to ypač prisideda Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT). Prie jo vairo stojus Laimai Vilimienei, atsinaujinusiam kolektyvui atsirado vilčių, jėgų ir noro dirbti, įrodyti, jog Klaipėda nėra provincija. Visų pirma, Klaipėda yra uostamiestis, didmiestis prie jūros, tad tuo buvo pasinaudota ir organizuojant Klaipėdos festivalį, kuris sėkmingai debiutavo šią vasarą. Pastaraisiais metais kolektyvas gyvena ir naujų namų laukimo nuotaikomis (baigiamas statyti teatro pastatas), ir solidžiomis premjeromis.

Lina Dambrauskaitė (Mari). M. Aleksos nuotr.
Lina Dambrauskaitė (Mari). M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas (Sulpicijus), Lina Dambrauskaitė (Mari) ir Tomas Pavilionis (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas (Sulpicijus), Lina Dambrauskaitė (Mari) ir Tomas Pavilionis (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Mari) ir Mindaugas Jankauskas (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Mari) ir Mindaugas Jankauskas (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Pulko duktė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Pulko duktė“. M. Aleksos nuotr.
Cristopher Cooley, Kristina Gudelytė (Šokių mokytoja) ir R.Petrauskaitė(Mari). M.Aleksos nuotr.
Cristopher Cooley, Kristina Gudelytė (Šokių mokytoja) ir R.Petrauskaitė(Mari). M.Aleksos nuotr.
Dalia Kužmarskytė (Markizė de Berkenfyld) ir Vytautas Bytautas (Hortenzijus). M. Aleksos nuotr.
Dalia Kužmarskytė (Markizė de Berkenfyld) ir Vytautas Bytautas (Hortenzijus). M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas, Lina Dambrauskaitė, Loreta Ramelienė ir Tomas Pavilionis. M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas, Lina Dambrauskaitė, Loreta Ramelienė ir Tomas Pavilionis. M. Aleksos nuotr.
Loreta Ramelienė, Modestas Narmontas, Lina Dambrauskaitė, Christopher Joel Cooley. M. Aleksos nuotr.
Loreta Ramelienė, Modestas Narmontas, Lina Dambrauskaitė, Christopher Joel Cooley. M. Aleksos nuotr.
Donatas Katkus

In memoriam Romanui Armonui

(1939 11 18–2021 09 29)

Šį rudenį, rugsėjo 29-ąją, mirė vienas įtakingiausių dabarties violončelės pedagogų Romanas Armonas. Pasitraukė ištisa muzikinės pedagogikos epocha. Netikėtai, nes iki paskutinės dienos R. Armonas dirbo su savo mokiniais. Sąžiningiausiai, kaip daug dešimtmečių iki tol. Žmogus, kuriam mokiniai buvo svarbiausias gyvenimo objektas ir tikslas.

Romanas Armonas
Romanas Armonas
Faustina Dedūraitė

Kas triumfavo – solo ar tutti?

Festivalio „Gaida“ paskutinių koncertų (lapkričio 6 ir 7 dienos) apžvalga

„Gaidos“ maratonas, kurį sudarė 17 renginių, išsidėstė kaip trijų dalių muzikinė forma: prasidėjo solisto ir choro (orkestro) akistata (spalio 20 d. bei 23 d. koncertai), po to nusitęsė įvairių ansamblių virtinė (nuo „Twenty fingers duo“, „Synaesthesis“ iki „Nadar“), o pabaigoje grįžo tarsi dviguba repriza ‒ Lietuvos nacionalinis ir Valstybinis simfoniniai orkestrai bei du solistai pianistai ‒ Lukas Geniušas ir Andrius Žlabys.

Andrius Žlabys, Robertas Šervenikas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Andrius Žlabys, Robertas Šervenikas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Kristina Žaldokaitė, Modestas Pitrenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Kristina Žaldokaitė, Modestas Pitrenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lauryna Lopaitė

„Baroko muzika mane pasirinko pati“

Pokalbis su dainininku Nerijumi Masevičiumi

Interaktyvus baroko spektaklis „Basso Ostinato“ (pagal įvairių baroko autorių muziką), režisuotas įvairiapusiško menininko Adriano Schvarzsteino, lapkričio 19–22 dienomis sugrįžta su jau gerai pažįstamais atlikėjais bei naujais veidais iš užsienio. Šį kartą kalbiname šio muzikinio projekto „mafijos vadą“ – bosą-baritoną Nerijų Masevičių, be kurio baroko muzikiniai veikalai neįsivaizduojami. Nuoširdų pokalbį pradedame nuo pirmųjų solisto žingsnių, nusikeldami į jo gimtąjį miestą Kauną.

Nerijus Masevičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Nerijus Masevičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Nerijus Masevičius (Upė Algido) A. Stradellos operoje. V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius (Upė Algido) A. Stradellos operoje. V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius spektaklyje „Basso Ostinato“. V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius spektaklyje „Basso Ostinato“. V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Nerijus Masevičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Faustina Dedūraitė

Kokios aktualijos?

Festivalio „Gaida“ koncertų apžvalga (spalio 22 – lapkričio 5 d.)

Pastarųjų metų „Gaidos“ programų turinys nuolat sulaukdavo muzikos kritikų dėmesio, neretai replikų bei komentarų dėl minimalistinės muzikos dominavimo, per mažai lietuvių kompozitorių kūrinių ar epiteto aktuali nerealizavimo. Šiais metais „Gaidos“ organizatoriai galbūt atsižvelgė į pastabas ir parengė gana stiprų repertuarą: festivalis pristatė 33 premjeras Lietuvoje (tarp jų 12 pasaulinių), pakvietė tris užsienio kompozitorius (Stefaną Prinsą, Michaelą Beilį, Hansą Abrahamseną, prestižinio „Grawmeyer“ laureatą), o koncertai sulaukė itin daug publikos, kurios neišgąsdino net pandeminis laikotarpis.

Lietuvos ansamblių tinklas. K. Bingelio nuotr.
Lietuvos ansamblių tinklas. K. Bingelio nuotr.
„Nadar“ koncerto akimirka. K. Bingelio nuotr.
„Nadar“ koncerto akimirka. K. Bingelio nuotr.
„Nadar“ koncerto akimirka. K. Bingelio nuotr.
„Nadar“ koncerto akimirka. K. Bingelio nuotr.
Glebas Pyšniakas ir Pavelas Giunteris. K. Bingelio nuotr.
Glebas Pyšniakas ir Pavelas Giunteris. K. Bingelio nuotr.
Lietuvos ansamblių tinklas ir „Bremen Loudspeaker Orchestra“. K. Bingelio nuotr.
Lietuvos ansamblių tinklas ir „Bremen Loudspeaker Orchestra“. K. Bingelio nuotr.
Lietuvos ansamblių tinklas ir „Bremen Loudspeaker Orchestra“. K. Bingelio nuotr.
Lietuvos ansamblių tinklas ir „Bremen Loudspeaker Orchestra“. K. Bingelio nuotr.
NIKO koncerto akimirka. K. Bingelio nuotr.
NIKO koncerto akimirka. K. Bingelio nuotr.
NIKO koncerto akimirka. K. Bingelio nuotr.
NIKO koncerto akimirka. K. Bingelio nuotr.
Edmundas Gedgaudas

Siuvinėjant ar interpretuojant

Mintys išklausius XVIII Tarptautinį Fryderyko Chopino konkursą Varšuvoje

Fryderyk Chopin... Tokia didžiojo lenkų kompozitoriaus pavardė. Netoli Vilniaus geležinkelio stoties esanti Šopeno gatvė driekiasi per žinomam Vilniaus aludariui Wilhelmui Szopenui (Šopenui) priklausiusius žemės sklypus, tad XIX amžiui besibaigiant ten nutiestą naująją gatvę imta vadinti jo vardu, o 1899 m. šis pavadinimas buvo įteisintas. Tęsdamas pavardžių rašybos temą, paminėsiu ką tik Varšuvoje pasibaigusį Fryderyko Chopino konkursą, kur vyravo hieroglifais rašantys rytiečiai – transkribuoti jų pavardes būna sudėtingiau, negu šiaip pažvelgus atrodytų. Tačiau ir kirilicos raidyną naudojantys rusai, kurių pavardes mes buvom įpratę savaip užrašinėti, dabar jas rašo angliškai, tad aš tik po kelių dienų suvokiau, jog konkurso dalyvis Khozyainov paprasčiausiai yra Choziajnovas. Lenkas gal pasakytų „co kraj, to obyczaj“ („kiekvienam krašte savi papročiai“).

Bruce (Xiaoyu) Liu. Organizatorių nuotr.
Bruce (Xiaoyu) Liu. Organizatorių nuotr.
Martin Garsia Garsia. Organizatorių nuotr.
Martin Garsia Garsia. Organizatorių nuotr.
Alexander Gadjiev. Organizatorių nuotr.
Alexander Gadjiev. Organizatorių nuotr.
Aimi Kobayashi. Organizatorių nuotr.
Aimi Kobayashi. Organizatorių nuotr.
Jakub Kuszlik. Organizatorių nuotr.
Jakub Kuszlik. Organizatorių nuotr.
Kyohei Sorita ir dirigentas Andrzej Borejko. Organizatorių nuotr.
Kyohei Sorita ir dirigentas Andrzej Borejko. Organizatorių nuotr.
Kristupas Bubnelis

Grožio ir gaivališkos improvizacijos akistata

Antrasis festivalio „Gaida“ koncertas su Ganelino ir Abrahamseno kūriniais

Spalio 23 d. pilnutėlėje Nacionalinės filharmonijos salėje įvyko ilgai lauktas tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ koncertas, kurio programoje puikavosi net dvi muzikos įžymybės – vienas įdomiausių šių dienų šiuolaikinės muzikos kūrėjų iš Danijos Hansas Abrahamsenas bei lietuvių klausytojams puikiai pažįstamas pianistas ir kompozitorius, garsiojo „GTČ trio“ vienas įkūrėjų Viačeslavas Ganelinas. Greta Nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo jaunosios kartos dirigento ir vieno geriausių šiuolaikinės muzikos interpretatorių Lietuvoje Karolio Variakojo, pasirodė lietuvių sopranas, įvairiose pasaulio koncertų salėse dainuojanti Lauryna Bendžiūnaitė.

Lauryna Bendžiūnaitė, Karolis Variakojis, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė, Karolis Variakojis, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė, Karolis Variakojis, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė, Karolis Variakojis, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Viačeslavas Ganelinas,  Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Viačeslavas Ganelinas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Viačeslavas Ganelinas,  Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Viačeslavas Ganelinas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Arkadijus Gotesmanas,  Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Arkadijus Gotesmanas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Hansas Abrahamsenas, Kristupas Bubnelis. K. Bingelio nuotr.
Hansas Abrahamsenas, Kristupas Bubnelis. K. Bingelio nuotr.
Elvina Baužaitė

Gyvenimas su muzika

Jubiliejinis pokalbis su operos soliste Julija Stupnianek- Kalėdiene

Jubiliejų mininti Julija Stupnianek-Kalėdienė yra svarbi dainavimo meno asmenybė. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų debiutavusi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Violetos vaidmeniu Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“, šioje scenoje įprasmino ištisą plejadą skirtingų savito žavesio personažų – dramatiškų ir komiškų. J. Stupnianek aktyviai pasireiškia ir kamerinės, oratorinės bei sakralinės muzikos žanruose. Savąsias dainavimo meno žinias, technikos įvaldymo subtilybes bei sukauptą sceninę patirtį docentė J. Stupnianek perduoda jaunajai kartai dėstydama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jubiliejaus akivaizdoje pateikiame pokalbį su operos soliste apie muziką kaip gyvenimą.

Julija Stupnianek (Eudoksija) J.F. Halevy operoje „Žydė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Eudoksija) J.F. Halevy operoje „Žydė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupninek ir orkestras „Cantus“. Asmeninio archyvo nuotr.
Julija Stupninek ir orkestras „Cantus“. Asmeninio archyvo nuotr.
Julija Stupnianek (Adina) G. Rossini operoje „Adina“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Adina) G. Rossini operoje „Adina“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Bruknelė-Uogelė). J. Tamulionio operoje „Bruknelė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Bruknelė-Uogelė). J. Tamulionio operoje „Bruknelė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Rozina) G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Rozina) G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek. K. Arlausko nuotr.
Julija Stupnianek. K. Arlausko nuotr.
Julija Stupnianek (Dona Ana) W.A. Mozarto operoje „Don Žuanas“. M. Raškovskio nuotr.
Julija Stupnianek (Dona Ana) W.A. Mozarto operoje „Don Žuanas“. M. Raškovskio nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Ansamblyje atradimai įspūdingesni

Pokalbis su „Paddington Trio“ nariais

Rugsėjį Estijos sostinėje įvyko I tarptautinis kamerinių fortepijoninių ansamblių konkursas „Tallinn 2021“. Konkurso proga buvau pakviesta atvykti ir parengti publikacijų su konkurso dalyviais, žiuri nariais. Pokalbis su konkurso žiuri nariais, profesoriais Ralfu Gothóni ir Marje Lohuaru jau buvo publikuotas 7md laikraštyje (Nr. 32 (1397), 2021-10-15), tad šį kartą siūlome dar vieną pasirinkimą – pokalbį su „Paddigton Trio“ ansambliu, kuriame muzikuoja Tuulia Hero (smuikas, Suomija), Patrickas Moriarty (violončelė, Airija) bei Stephanie Tang (fortepijonas, JAV). Šiuo metu ansamblio nariai studijuoja Guidlhallo muzikos ir dramos mokykloje Londone, pažengusiųjų kamerinio ansamblio muzikos programoje. „Tallinn 2021“ konkurse „Paddington Trio“ pelnė II premiją, taip pat buvo apdovanoti specialiuoju prizu už įtaigiausią estų kompozitoriaus kūrinio interpretaciją.

„Paddigton Trio“ ansamblis. Organizatorių inf.
„Paddigton Trio“ ansamblis. Organizatorių inf.
Živilė Stonytė

Prisiminus Konstituciją

Vroclavo baroko ansamblio koncertas, skirtas Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-osioms metinėms

2021-ieji, greta kitų reikšmingų minėtinų progų, Lietuvoje buvo paskelbti Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. Seimas pažymėjo, kad tai yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje, taip pat akcentuota, kad joje deklaruojama pagarba žmogaus teisėms. Visus metus ši sukaktis buvo minima siauresniuose ar platesniuose visuomenės sluoksniuose, įvairūs jos aspektai svarstyti tarp istorikų, kultūrologų ir politikų. Metams baigiantis, Valdovų rūmuose surengta tarptautinė mokslinė konferencija (spalio 20–21 d.), atidaryta paroda.

Vroclavo baroko ansamblio koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko ansamblio koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblio vadovas ir dirigentas Andrzejus Kosendiakas. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblio vadovas ir dirigentas Andrzejus Kosendiakas. D. Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko ansamblio koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko ansamblio koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas