Įspūdžiai po Gaetano Donizetti operos „Pulko duktė“ premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre
Pastaraisiais metais Klaipėdos kultūrinis gyvenimas išgyvena renesansą, o prie to ypač prisideda Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT). Prie jo vairo stojus Laimai Vilimienei, atsinaujinusiam kolektyvui atsirado vilčių, jėgų ir noro dirbti, įrodyti, jog Klaipėda nėra provincija. Visų pirma, Klaipėda yra uostamiestis, didmiestis prie jūros, tad tuo buvo pasinaudota ir organizuojant Klaipėdos festivalį, kuris sėkmingai debiutavo šią vasarą. Pastaraisiais metais kolektyvas gyvena ir naujų namų laukimo nuotaikomis (baigiamas statyti teatro pastatas), ir solidžiomis premjeromis.








(1939 11 18–2021 09 29)
Šį rudenį, rugsėjo 29-ąją, mirė vienas įtakingiausių dabarties violončelės pedagogų Romanas Armonas. Pasitraukė ištisa muzikinės pedagogikos epocha. Netikėtai, nes iki paskutinės dienos R. Armonas dirbo su savo mokiniais. Sąžiningiausiai, kaip daug dešimtmečių iki tol. Žmogus, kuriam mokiniai buvo svarbiausias gyvenimo objektas ir tikslas.
Festivalio „Gaida“ paskutinių koncertų (lapkričio 6 ir 7 dienos) apžvalga
„Gaidos“ maratonas, kurį sudarė 17 renginių, išsidėstė kaip trijų dalių muzikinė forma: prasidėjo solisto ir choro (orkestro) akistata (spalio 20 d. bei 23 d. koncertai), po to nusitęsė įvairių ansamblių virtinė (nuo „Twenty fingers duo“, „Synaesthesis“ iki „Nadar“), o pabaigoje grįžo tarsi dviguba repriza ‒ Lietuvos nacionalinis ir Valstybinis simfoniniai orkestrai bei du solistai pianistai ‒ Lukas Geniušas ir Andrius Žlabys.






Pokalbis su dainininku Nerijumi Masevičiumi
Interaktyvus baroko spektaklis „Basso Ostinato“ (pagal įvairių baroko autorių muziką), režisuotas įvairiapusiško menininko Adriano Schvarzsteino, lapkričio 19–22 dienomis sugrįžta su jau gerai pažįstamais atlikėjais bei naujais veidais iš užsienio. Šį kartą kalbiname šio muzikinio projekto „mafijos vadą“ – bosą-baritoną Nerijų Masevičių, be kurio baroko muzikiniai veikalai neįsivaizduojami. Nuoširdų pokalbį pradedame nuo pirmųjų solisto žingsnių, nusikeldami į jo gimtąjį miestą Kauną.
Festivalio „Gaida“ koncertų apžvalga (spalio 22 – lapkričio 5 d.)
Pastarųjų metų „Gaidos“ programų turinys nuolat sulaukdavo muzikos kritikų dėmesio, neretai replikų bei komentarų dėl minimalistinės muzikos dominavimo, per mažai lietuvių kompozitorių kūrinių ar epiteto aktuali nerealizavimo. Šiais metais „Gaidos“ organizatoriai galbūt atsižvelgė į pastabas ir parengė gana stiprų repertuarą: festivalis pristatė 33 premjeras Lietuvoje (tarp jų 12 pasaulinių), pakvietė tris užsienio kompozitorius (Stefaną Prinsą, Michaelą Beilį, Hansą Abrahamseną, prestižinio „Grawmeyer“ laureatą), o koncertai sulaukė itin daug publikos, kurios neišgąsdino net pandeminis laikotarpis.








Mintys išklausius XVIII Tarptautinį Fryderyko Chopino konkursą Varšuvoje
Fryderyk Chopin... Tokia didžiojo lenkų kompozitoriaus pavardė. Netoli Vilniaus geležinkelio stoties esanti Šopeno gatvė driekiasi per žinomam Vilniaus aludariui Wilhelmui Szopenui (Šopenui) priklausiusius žemės sklypus, tad XIX amžiui besibaigiant ten nutiestą naująją gatvę imta vadinti jo vardu, o 1899 m. šis pavadinimas buvo įteisintas. Tęsdamas pavardžių rašybos temą, paminėsiu ką tik Varšuvoje pasibaigusį Fryderyko Chopino konkursą, kur vyravo hieroglifais rašantys rytiečiai – transkribuoti jų pavardes būna sudėtingiau, negu šiaip pažvelgus atrodytų. Tačiau ir kirilicos raidyną naudojantys rusai, kurių pavardes mes buvom įpratę savaip užrašinėti, dabar jas rašo angliškai, tad aš tik po kelių dienų suvokiau, jog konkurso dalyvis Khozyainov paprasčiausiai yra Choziajnovas. Lenkas gal pasakytų „co kraj, to obyczaj“ („kiekvienam krašte savi papročiai“).
Antrasis festivalio „Gaida“ koncertas su Ganelino ir Abrahamseno kūriniais
Spalio 23 d. pilnutėlėje Nacionalinės filharmonijos salėje įvyko ilgai lauktas tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ koncertas, kurio programoje puikavosi net dvi muzikos įžymybės – vienas įdomiausių šių dienų šiuolaikinės muzikos kūrėjų iš Danijos Hansas Abrahamsenas bei lietuvių klausytojams puikiai pažįstamas pianistas ir kompozitorius, garsiojo „GTČ trio“ vienas įkūrėjų Viačeslavas Ganelinas. Greta Nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo jaunosios kartos dirigento ir vieno geriausių šiuolaikinės muzikos interpretatorių Lietuvoje Karolio Variakojo, pasirodė lietuvių sopranas, įvairiose pasaulio koncertų salėse dainuojanti Lauryna Bendžiūnaitė.






Jubiliejinis pokalbis su operos soliste Julija Stupnianek- Kalėdiene
Jubiliejų mininti Julija Stupnianek-Kalėdienė yra svarbi dainavimo meno asmenybė. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų debiutavusi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Violetos vaidmeniu Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“, šioje scenoje įprasmino ištisą plejadą skirtingų savito žavesio personažų – dramatiškų ir komiškų. J. Stupnianek aktyviai pasireiškia ir kamerinės, oratorinės bei sakralinės muzikos žanruose. Savąsias dainavimo meno žinias, technikos įvaldymo subtilybes bei sukauptą sceninę patirtį docentė J. Stupnianek perduoda jaunajai kartai dėstydama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jubiliejaus akivaizdoje pateikiame pokalbį su operos soliste apie muziką kaip gyvenimą.







Pokalbis su „Paddington Trio“ nariais
Rugsėjį Estijos sostinėje įvyko I tarptautinis kamerinių fortepijoninių ansamblių konkursas „Tallinn 2021“. Konkurso proga buvau pakviesta atvykti ir parengti publikacijų su konkurso dalyviais, žiuri nariais. Pokalbis su konkurso žiuri nariais, profesoriais Ralfu Gothóni ir Marje Lohuaru jau buvo publikuotas 7md laikraštyje (Nr. 32 (1397), 2021-10-15), tad šį kartą siūlome dar vieną pasirinkimą – pokalbį su „Paddigton Trio“ ansambliu, kuriame muzikuoja Tuulia Hero (smuikas, Suomija), Patrickas Moriarty (violončelė, Airija) bei Stephanie Tang (fortepijonas, JAV). Šiuo metu ansamblio nariai studijuoja Guidlhallo muzikos ir dramos mokykloje Londone, pažengusiųjų kamerinio ansamblio muzikos programoje. „Tallinn 2021“ konkurse „Paddington Trio“ pelnė II premiją, taip pat buvo apdovanoti specialiuoju prizu už įtaigiausią estų kompozitoriaus kūrinio interpretaciją.
Vroclavo baroko ansamblio koncertas, skirtas Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-osioms metinėms
2021-ieji, greta kitų reikšmingų minėtinų progų, Lietuvoje buvo paskelbti Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. Seimas pažymėjo, kad tai yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje, taip pat akcentuota, kad joje deklaruojama pagarba žmogaus teisėms. Visus metus ši sukaktis buvo minima siauresniuose ar platesniuose visuomenės sluoksniuose, įvairūs jos aspektai svarstyti tarp istorikų, kultūrologų ir politikų. Metams baigiantis, Valdovų rūmuose surengta tarptautinė mokslinė konferencija (spalio 20–21 d.), atidaryta paroda.