7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Sielos virpesių muzika

Nacionalinės filharmonijos koncertas „Giya Kancheli „Exil“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Nr. 34 (1399), 2021-10-29
Muzika
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.

Spalio 17 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dainininkė Asta Krikščiūnaitė ir pianistės Audronės Kisieliūtės inicijuotas kamerinis ansamblis – Valentinas Gelgotas, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas, Tomas Ramančiūnas, Donatas Bagurskas, Karolis Jurgaitis – atliko Vidmanto Bartulio ir Giya Kancheli kūrinius.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė A. Krikščiūnaitė ir A. Kisieliūtė – įdomios atlikėjos, „kameristės“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės, senokai girdėtos sostinėje, nors koncertuoja tai viename, tai kitame festivalyje, pasikviesdamos įvairius muzikantus, gastroliuoja.

A. Kisieliūtė inicijuoja bei atlieka naujus lietuvių kompozitorių kūrinius, juos dar ir publikuoja, tikėdamasi, kad darbas prie jų redakcijos taps pastebėtas, kūriniai bus prisimenami, dažniau atliekami. Laikas vėl ne tik prisiminti šias atlikėjas, bet ir išgirsti jų inicijuotas programas, tylaus bendradarbiavimo su atlikėjais rezultatus. Todėl koncertas Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje iškart suintrigavo. Juolab kad jo programoje – reta proga išgirsti sielų bendrystę jutusių Vidmanto Bartulio (1954–2020) ir kartvelo Giya Kancheli (1935–2019) kūrinius.

Atsimenu kūrinio „Du klausimai laukinės slyvos medžiui“ (1980), tuosyk visai naujo, perklausą Kompozitorių sąjungos namuose. Tuomet vis dar virdavo diskusijos: leisti įrašą ar klausyti gyvai (dabar sako – akustiškai). Perklausos nebuvo lengvos. Muzikos raiška jau tolo nuo tradicinio, klasikinio garsinio mąstymo, tačiau palaikymo jai nebuvo. Pakibo klausimas: koks gi tai žanras? Pjesė, sonata? „Nei šis, nei tas...“ – kažkas tada pasakė. Kūrinį pirmą kartą atliko Lietuvos kompozitorių sąjungos kamerinis ansamblis: Aleksandras Batovas, Kazimieras Apanavičius, Iminas Kučinskas, Valentinas Gelgotas (išilginė fleita), Vytautas Korys, Povilas Stravinskas (varpelis!). Išties, ką tik konservatoriją baigusio jauno kompozitoriaus Bartulio kūryba tada akivaizdžiai rodė nenorą prisidėti prie oficialiai propaguojamų stambesnių „reikšmingų“ žanrų, poreikio „kurti plačiosioms masėms“, dedikacijų skelbiamiems jubiliejams. Jo „Du klausimai laukinės slyvos medžiui“ įprasmino tai, kas, atrodo, mus jaudina ir šiandien. Kūrinys fleitai, styginių trio, fortepijonui ir varpeliams kalba „...apie meilę...“, „...apie prasmę...“, pateikia įžvalgą „...vietoj atsakymo...“. Kūriniai be poetinio teksto geriausiai tiko jo siekiui saikingomis garsyno sekomis reikšti gilias vidines jausenas. Kuriama intymi atmosfera, tarsi ramiai skaitoma poezija, įprasminanti mūsų laiko žmogaus mąstyseną. Muzikoje vyrauja meditacija, lyg dvasinių būsenų garsinė instaliacija.

Po koncerto kalbėjausi su projekto iniciatore A. Kisieliūte: „Pažįstamiems, studentams sakiau, kad ateitų pasiklausyti kūrinių, kurių tikriausiai vėl kurį laiką neteks niekam atlikti. 50 minučių tylios, sudėtingos muzikos. Nepaprastai malonu buvo dirbti su atsidavusiais kamerinės muzikos entuziastais. Daug įdirbio įdėjau tvarkydama Bartulio partitūrą. Ir dar reikės redaguoti, bandysiu natas išleisti. Žinojau, kad Bartulis draugavo su Kancheli. Ir jų muzika labai artima.“

Ansamblis tarsi po kruopelę, juvelyriškai į bendrą skambesio audinį renka garsus, kurie reikšmingi tik čia, tik dabar, juos girdintiems. Skamba švilpesių egzotika ir varpelio skaidrumas, kartu su tyliu stygų šurmuliu muziejaus skliautuose, klausytojus nukeliančiu į nenusakomą, paslaptingą anapusinę erdvę. Bartulio kameriškumą, kuris, kaip rašė Rūta Gaidamavičiūtė, „visada yra arti autoriaus biografijos“, ji vadina „reakcija į to meto gyvenimo ir kultūros realijas“.

Bartulio kūrinys parašytas baigiant konservatoriją. Tais pačiais 1980-aisiais jis nuvyko į Tbilisį pas Kancheli. Manė laikraščiui parengsiantis pokalbį su kompozitoriumi, nes mėgo jo muziką. Tačiau pokalbio taip ir neparengė, o vėliau Kancheli, ilgai gyvenusio Vokietijoje ir Olandijoje, nebepamatė. 1999 m. Kancheli lankėsi Lietuvoje. Jo muzika skambėjo Nacionalinės filharmonijos salėje. Anželikos Cholinos šokio teatras pagal Kancheli muziką pastatė spektaklį „Idiotas“ Fiodoro Dostojevskio romano motyvais. Kompozitorius buvo žinomas ir melomanų bendruomenėje, bendravo su kompozitoriais, muzikantais. A. Krikščiūnaitei pasiūlė atlikti savo „Exil“ sopranui, instrumentams ir garso juostai (1994). Premjera Lietuvoje įvyko 2004-aisiais. 

„Exil“ svarbus vaidmuo tenka vokalui. Jis perteikia dvasinę tremtinio būseną. Senojo Testamento psalmės parašytos vokiečių kalba, kitų tekstų autoriai – Holokaustą išgyvenę Paulas Celanas ir Hansas Sahlis – patys patyrė ir kūryboje atspindėjo tai, kas XX a. vadinama tremtimi. Šventovės tylą paversti muzika – toks buvo kompozitoriaus tikslas. O gal greičiau tai siekis išgirsti iš tylinčio žmogaus sielos besiveržiančius skaudulių virpesius?

Tai penkios gilia melancholija persunktos kantatos, arba maldos, sopranui ir nedideliam kameriniam ansambliui. Balsas tarp vilties ir nevilties, tikėjimo ir tuštumos. Subtili ansamblio raiška lydi balso aimaną. Tarsi nuo kalnų ataidi neįprasti garsai: kalnyno baugus virpėjimas sklinda stygomis, netikėtu pučiamojo švilpesiu ar sintezatoriaus subtiliu įsikišimu į tą Viešpaties kuriamos karalystės erdvę. Niekas neforsuoja, net dainininkė, iš pianissimo iki ekspresyvaus mf vesdama melodinį taką iš žemo registro lig aukštybių. Taupiai naudojami instrumentai pina subtilų, rafinuotą, spalvingą, neskubrų garsų tinklą, paryškintą sintezatoriaus intarpais. Subalansuotas garsynas ieško tylos prasmės: „Viešpatie, išgirsk mano balsą! Mirusieji atėjo pas tave... Dulkės išsisklaido... Aš pamirštas.“ Klausytojai buvo paveikti puikios atlikėjų stilistinės pagavos, darnos, jautrumo emocinei raiškai.

Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. J. Bagurskienės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. J. Bagurskienės nuotr.