VII Vilniaus fortepijono festivalio koncertas „Fortepijono perlai su Jeanu-François Heisseriu ir Mūza Rubackyte“
Lapkričio 27-osios Vilniaus fortepijono festivalio koncertas įvyko pilnoje Nacionalinės filharmonijos salėje. Pastebėtina, kad festivalis turi savo publiką, išsiskiriančią išprusimu bei susitelkimu, sukuriančią rafinuotą atmosferą. Tuo alsuojant šeštadienio vakarą, pirmiausia nuaidėjo Josepho Haydno simfonija. Vėliau nuskambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto ir Camille’io Saint-Saënso kūriniai – su orkestru soluojant vienam, paskui dviem fortepijonams. Solo partijas atliko festivalio svečias iš Prancūzijos Jeanas-François Heisseris ir Mūza Rubackytė. Kartu muzikavo Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigavo iš Hamburgo atskridęs Vilmantas Kaliūnas.
VII Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje – François-Frédérico Guy rečitalis
Lapkričio 25 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje VII Vilniaus fortepijono festivalyje „Paryžietiški vakarai Vilniuje“ rečitalį surengė išskirtinio talento pianistas iš Prancūzijos François-Frédéricas Guy, neįtikėtinai meistriškai, įtaigiai ir neįprastai skambinęs Ferencą Lisztą, Claude’ą Debussy ir Ludwigą van Beethoveną. Kaip skaitome informatyviame festivalio buklete (sudarytoja Skirmantė Valiulytė, redaktorės Justa Adomonytė-Šlekaitienė, Rima Povilionienė ir Laimutė Ligeikaitė), šis pianistas pasaulyje pristatomas kaip vienas ryškiausių vokiečių romantizmo fortepijoninio repertuaro ir ypač Beethoveno kūrybos interpretatorių. Pastaruoju metu jis surengė nemažai koncertų Beethoveno 250-osioms gimimo metinėms, įrašė visas šio Vienos klasiko sonatas, o su violončelininku Xavieru Phillipsu ir smuikininku Tedi Papavrami įgrojo violončelės ir smuiko sonatas.
Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio koncertas su Lorenzo Mazzola ir Ádámu Szokolay
Pristatydama festivalį „Paryžietiški vakarai Vilniuje“ jo meno vadovė Mūza Rubackytė išsakė svarbią savo misijos kryptį – pristatyti jaunus, talentingus menininkus. Jie nėra išrašyti jokioje mega pasaulio skelbimų lentoje. Kaip geras, imlus, kritiškas ir įžvelgiantis perspektyvą impresarijus, M. Rubackytė seka pasaulyje vykstančius konkursus, kviečiama į jų žiuri, pati rengia meistriškumo kursus ir patiems ryškiausiems jauniems menininkams teikia savąją premiją – kvietimą koncertuoti Vilniuje. Lapkričio 23 d. įvykęs koncertas patikina, kad misija neginčytinai vykdoma.
Pianistų Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo koncertas „Organum“ salėje Vilniuje
Lapkričio 16 d. naujose patalpose įsikūrusiame fortepijonų salone „Organum“ koncertavo „Duo Zubovas“ – Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas. Įdomu buvo išgirsti šios jau daugybę metų kartu skambinančios bendraminčių pianistų šeimos naujai parengtą programą „Skambančios visatos“. Intrigavo ir proga apsilankyti naujoje koncertinėje erdvėje, kurios įkūrėjai Dainius ir Dalia Sverdiolai dėjo pastangas įgyvendinti jos koncepciją – ne tik fortepijonų salono, kuriame veikia didžiausia Baltijos šalyse fortepijonų ir pianinų prekybos ekspozicija, stovi italų meistro klavesinas, olandiški „Johannus“ vargonai bei kolekcinis senovinis fortepijonas, bet ir jaukios koncertų salės.
Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio preliudas ir atidarymo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Koncentruotas renginys – festivalis – intensyviu koncertų srautu akumuliuoja energiją. Klausytojas patiria pozityvų šoką – tarsi patenka į siūlomą žaidimą. Jei festivalis gerai organizuotas, klausytojas sutinka su siūlomomis sąlygomis, kartu su koncertų lavina neria į įspūdžių fejeriją. Todėl jau septintą kartą organizuotas Vilniaus fortepijono festivalis klausytojų buvo laukiamas. Jo siela, meno vadovė – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, profesorė Mūza Rubackytė – visomis prasmėmis yra puiki vadybininkė, gebanti tiksliai ir tikslingai dirbti, pastebėti įdomiausius pasaulyje pasirodančius jaunus atlikėjus, prikalbinti ryškias žvaigždes.








Giuseppe’s Verdi „Traviatos“ premjera, skirta operos šimtmečiui, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Operos melomanai pagaliau gali švęsti. Ilgai laukta, Lietuvos operos šimtmečiui pastatyta „Traviata“ sugrįžo į operos sceną. Sugrįžo priminti apie meilę, džiaugsmą, auką, griūvančias iliuzijas, gyvastį ir mirtį bei daugelį kitų šiame veikale slypinčių tiesų. Kūrinys talpus, tarsi šimtmečius gludinta liaudies pasaka. Paprasta ir sudėtinga, linksma ir liūdna, komiška ir tragiška, kaip gyvenimas.








Ar kada nors anksčiau žmonės domėjosi tokia sena muzika, kokia domisi dabar? Galima įsivaizduoti Viduramžių kompozitorių, studijuojantį mokytojų kūrybą, kad šio bei to išmoktų. Kūrinius, sukurtus prieš vieną, du, gal tris dešimtmečius. O XX a. atsitiko kai kas nepaprasta. Į muzikų (atlikėjų, kompozitorių ir muzikologų) domėjimosi lauką pateko kūriniai, skambėję prieš kelis ir net keliolika amžių. Pakilo ir iki šiol tik auga senosios muzikos atradimo banga, kurios viena stipriausių srovių yra šio pokalbio herojus – prancūzų dainininkas ir kompozitorius Dominique’as Vellard’as. Jo vadovaujamas senosios muzikos ansamblis „Gilles Binchois“ įrašė pusšimtį muzikos albumų, o 2017 metais už nuopelnus senajai muzikai jam buvo suteiktas Prancūzijos Respublikos Garbės legiono riterio vardas.
VIII tarptautinio M.K. Čiurlionio muzikos festivalio apžvalga
Dvi savaites skambėjo ir lapkričio 17 d. Valdovų rūmų salėje pakiliai baigėsi VIII tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio koncertai. Pasak festivalio sumanytojos, meno vadovės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės, pianistės Aleksandros Žvirblytės, šie koncertai buvo atkelti iš praėjusių metų ir skirti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo145 metų jubiliejui, deja, dėl pandemijos neįvykę, kaip ir visi kiti renginiai. Šiemet numatyti koncertai įvyko pagal planą, išskyrus vieną, kai negalėjo atvykti Vytautas Sondeckis (violončelė) ir Paulius Anderssonas (fortepijonas).







In memoriam Kornelijai Kalinauskaitei (1925 05 11–2021 11 14)
Su Amžinybėn išėjusia iškilia muzike Kornelija Kalinauskaite atsisveikinti susirinkę muzikai turėjo laiko apmąstymui. Tarsi tik jiems menininkė ir buvo svarbi, artima. O gal kaip tik jie visi lyg viena brolija įprasmino sunkaus laiko – pokario aukštosios muzikos kultūros gyvavimo visuomenėje dvasią... Susirinko artimiausieji, kuriems gyvenime brangi muzika.




Pokalbis su Nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisteriu Algimantu Pesecku
Smuikininko Algimanto Pesecko muzikinė veikla tęsiasi pusę amžiaus, ištisa epocha jį sieja su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, jis griežė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestre, kurį laiką gyvavusiame teatro kameriniame orkestre, koncertavo su paties įkurtu kvartetu „Musica Camerata“, taip pat įvairiais ansambliais, atlikdamas įvairiausių partitūrų skambesį. Jubiliejaus proga kalbamės su ilgamečiu Nacionalinio simfoninio orkestro pirmuoju smuiku.





