Muzika
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Lietuvos refleksija šiandienos istorijoje
Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas „Epitafija praeinančiam laikui“, skirtas Ukrainai ir jos žmonėms palaikyti
Kovo 4 d. Valdovų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras (meno vadovas Robertas Šervenikas) pakėlė klausytojus, prieš mane sėdinčios merginos ištiesė Ukrainos vėliavą, ir suskambo 1862 m. Mykhaylo Verbytskio sukurti visais laikais kovotojus įkvėpę himno, dažnai vadinamo „Dar nemirė Ukrainos nei šlovė, nei valia“, žodžiai: „Sielą, kūną mes padėsim už savąją laisvę / nepamirškit niekas, – iš kazokų kilę, broliai, turim tokią teisę!“
Aistė Pranciulytė
Ir gyvenime, ir scenoje neišskiriamos
Ievos ir Marijos Dūdaičių nauja kompaktinė plokštelė „Inseparable“ („Ars Produktion“, Vokietija, 2022)
Trumpam pabėgti nuo to, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, ir atsiribojus praleisti valandą su muzika puikiai padės seserų Ievos ir Marijos Dūdaičių, arba „Dudaite duet“, neseniai išleistas albumas „Inseparable“ („Neišskiriamos“), kuriame susipina soprano (Marijos) balsas su fortepijono (Ieva) garsais. Prestižinėje Vokietijos kompanijoje „Ars Produktion“ išleisto albumo pavadinimas „Inseparable“ apibūdina seserų santykį ir gyvenime, ir scenoje, nes, abiejų teigimu, jos išties neišskiriamos.
Laimutė Ligeikaitė
Užtat muzika nemirtinga
Mintys pasiklausius naujos kompaktinės plokštelės „Algirdas Martinaitis. Seasons and Serenades“ („Ondine“, 2022)
Šiuo laiku nekyla ranka ką nors rašyti. Bet rašyti apie gražius dalykus dabar tiesiog būtina. Muzika yra tas gražus dalykas, nemirtingas kaip ir siela. Kviečiu klausytis muzikos, kuri daug ką pasakys, atsakys, atvers. Gali net perkelti į kitą, niūriai realybei priešingą emocijų pasaulį, kaip kitados, romantizmo epochoje. Beje, tos epochos realybė buvo labai panaši į šiandienos... Kodėl nepabūti romantikais! Imkite bet kurią kompaktinę plokštelę ir tą laiką, kai nesekate naujienų, skirkite muzikai. Kokybiškai, intelektualiai muzikai, kuri dabar gyvybiškai reikalinga. Savai, lietuviškai muzikai.
Kristupas Antanaitis
Nelaimingos Undinės istorija
Antoníno Dvořáko operos „Undinė“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre
2022-uosius Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasitiko iškilmingai – vasario 25, 26 ir 27 d. Žvejų kultūros rūmuose (teatro pastatas vis dar rekonstruojamas) pristatė pirmąją šių metų premjerą, Lietuvoje retai statomą čekų kompozitoriaus Antoníno Dvořáko operą „Undinė“. Tai priešpaskutinė ir populiariausia iš dešimties kompozitoriaus sukurtų operų.
Jekaterina Kostina
Taikios muzikos laikas
Koncertas visai šeimai „Laiko strėlė“ su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos styginių orkestru Nacionalinėje filharmonijoje
Vasario 27-osios vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambėjęs koncertas buvo pavadintas „Laiko strėle“. Kūrinius atliko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) styginių orkestras, dirigavo Gediminas Gelgotas. Tačiau daugelio mintys, tikiu, tą vakarą buvo kitur. Slogios nuotaikos dėl netoliese vykstančio karo, dėl tiksint laikui vis gausėjančių į amžinybę iškeliavusių gyvybių suteikė šiam reginiui kitokią prasmę, leido permąstyti ir koncerto pavadinimą.
Rita Nomicaitė
Romantizmas dabarties žvilgsniu
Mindaugo Bačkaus ir Daumanto Kirilausko koncertas Mažojoje Nacionalinės filharmonijos salėje
Nuraškė žvaigždes – gal ir įtartinai skamba šis superlatyvas, bet kodėl gi atvirai nepasakius, kad juo neperspaudžiant galima apibūdinti Mindaugo Bačkaus (violončelė) ir Daumanto Kirilausko (fortepijonas) dueto koncertą Nacionalinėje filharmonijoje. Grodami itin sudėtingus Johanneso Brahmso ir Broniaus Kutavičiaus kūrinius mūsų muzikai padarė viską, ką galėjo. O kad savo muzikalumo kraštų jie dar nėra pasiekę, jau esame patyrę ir sekmadienio (vasario 20 d.) popietę taip pat gražiai jautėme.
Monika Sokaitė
Begalinis skrydis
Iškilmingo koncerto, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Nacionalinėje filharmonijoje atgarsiai
Po viso šventinės dienos – Vasario 16-osios – šurmulio šiemet Nacionalinėje filharmonijoje ir vėl vyko iškilmingas koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, „Begalinis skrydis“. Kaip jau įprasta, renginyje skambėjo išskirtinai lietuviški akordai. Griežė Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas), dainavo Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas Vaclovas Augustinas).
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
„Nepatiriu nieko, išskyrus meilę“
Alexanderio Paley ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas Kauno filharmonijoje
„Galima sakyti, kad šio dažno svečio Lietuvoje skambinimas jau nieko nebestebina, matyt, prie gero greit priprantama“, – apie pianisto Alexanderio Paley koncertą Vilniuje pernai rašė Kristupas Antanaitis. Fortepijono virtuozas A. Paley, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir maestro Gintaras Rinkevičius džiugina ir kauniečius: vasario 18 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje jie atliko Ludwigo van Beethoveno Koncertą fortepijonui Nr. 3 c-moll, op. 37, ir Dmitrijaus Šostakovičiaus Simfoniją Nr. 9 Es-dur, op. 70.
Elvina Baužaitė
Undinės meilės galia
Pokalbis prieš premjerą su operos soliste Ieva Barbora Juozapaityte
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vasario 25, 26, 27 dienomis vyks Antoníno Dvořáko operos „Undinė“ premjera (režisierius Gytis Padegimas, muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Aušra Krasauskaitė). 1901 m. Dvořáko sukurta opera yra čekų scenos meno viršukalnė. Libreto autorius Jaroslavas Kvapilis rėmėsi Jaromíro Erbeno ir Boženos Němcovos pasakomis. Undinė yra mistinė, mitologinė, stebuklinė vandenų būtybė, įprasminta skirtingų tautų kultūrinėse legendose. Klaipėdos muzikinio teatro scenoje Undinės personažą, tarp kitų solisčių, įkūnys sopranas Ieva Barbora Juozapaitytė. Tad su operos soliste kalbamės apie šio vaidmens ypatingumą.
Lukrecija Stonkutė
Gydęs sielą
In memoriam ilgamečiam Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkui, pedagogui, vargonų intonuotojui Bernardui Vasiliauskui (1938 04 28–2022 02 21)
„Bernardo aistra vargonams ir muzikai yra visas jo gyvenimas, jo stichija, pašaukimas ir gyvenimo būdas būti šiame pasaulyje. Jis neatsiejamas lygybės ženklas tarp muzikos ir instrumento, tiltas, sujungiantis klausytoją ir garsą, žemę ir dangų, žmogų ir Kūrėją“, – prieš penkerius metus rašė Vilniaus Šv. Juozapo parapijos klebonas, Nacionalinės vargonininkų asociacijos valdybos narys kun. Ričardas Doveika. Vasario 21 d. Bernardo Vasiliausko netekome... Liko ne tik vargonų – kuriais grota, kurie restauruoti, globoti – didingo gausmo aidas. Liko žmogiškas menininko, atsidavusio muzikai, pėdsakas.
