7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Živilė Ramoškaitė

Su meile ir viltim

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir smuikininkė Vineta Sareika

Karas Ukrainoje, deja, tebevyksta, bet mes, kaip ir milijonai pasaulio žmonių, viliamės ir tikime teisybės pergale. Kaip neprarasti tikėjimo ir vilčių, kaip jas kurstyti, kai raketomis apšaudomi gyvenamieji namai ir kasdien žūsta niekam nieko bloga nepadarę žmonės ir vaikai?

Vineta Sareika. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Vargonai – mano instrumentas

Pokalbis su vargonininke Karolina Juodelyte

Prieš 111 metų Juozas Naujalis įsteigė Vargonininkų mokyklą ir draugiją (1911), šiais metais minime Kauno muzikos mokykloje Naujalio įsteigtos vargonų klasės (1922) šimtmetį. Abi reikšmingos sukaktys – gera proga pakalbinti aktyviausius Lietuvos vargonininkus. Šį kartą kalbiname jaunosios kartos atstovę Karoliną Juodelytę – tarptautinių konkursų laureatę, aktyviai koncertuojančią atlikėją ir Šv. Pauliaus parapijos Berlyne (Vokietija) kantorę.

Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Juodelytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Tragedijos akivaizdoje

Nacionalinio simfoninio orkestro ir atlikėjų iš Latvijos koncertas filharmonijoje

Kovo 19 d. Nacionalinėje filharmonijoje Nacionaliniam simfoniniam orkestrui koncertą pradėjus Ukrainos himnu, pasąmonėje nesiliovė plaukusios teksto eilutės: „Visas pasaulis pasiutusiu Vezuvijumi virto. Latakais ir vieškeliais, plačiausiais laukais ir sesulių darželiais ugninė lava papliupo: ėdri, nepasotinama. Statykite namus ant Vezuvijaus! Mokykitės gyventi pavojuje!“ Taip 1941 m. Balys Sruoga mintijo Friedricho Nietzsche’s pėdsakais.

Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
Pianistas Reiņis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Pianistas Reiņis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Dar apie pasirinkimą

Šiek tiek aktualijų ir Gintauto Kėvišo laiškas

Neįtikėtina, koks nuvalkiotas dabar atrodo pasakymas „nepainiokim meno su politika“. Minkštųjų galių lozungas netenka galios, nes visas pasaulis stoja ties pasirinkimo riba: arba tu už tuos, kurie nekenčia laisvės, žudo vaikus, griauna miestus, arba visa esybe ir veiksmais tam priešiniesi. Greta pilietinės drąsos apraiškų, deja, kasdien sužinome, kaip plačiai putinizmas išsikerojęs Rusijos atlikėjų sąmonėje.

Robertas Kundrotas

Muzika yra laisvė ir gyvenimas

Pokalbis su violončelininku, kompozitoriumi, menininku Antonu Lukoszevieze

Esate vienas ryškiausių 50+ kartos muzikantų, kurių akiratyje – laisvoji improvizacinė, avangardinė ir eksperimentinė muzika. Kaip gimė meilė būtent šiai muzikai?

Anton Lukoszevieze. T. Tereko nuotr.
Anton Lukoszevieze. T. Tereko nuotr.
Anton Lukoszevieze. M. Rasmus nuotr.
Anton Lukoszevieze. M. Rasmus nuotr.
Rusnė Mataitytė

Violončelės ir fortepijono dialogas

Žanos Miniotaitės ir Vincenzo De Martino koncertas „Organum“ salėje

Kovo 12-osios vakarą „Organum“ koncertų salėje susirinkę klausytojai ne tik gavo didelę porciją gerų emocijų, bet ir koncerto organizatorių bei atlikėjų buvo įtraukti į paramos organizacijai „Blue-Yellow“ akciją. „Organum“ salė tęsia koncertinę veiklą atsisakydama pelno, o muzikantai šiam kilniam tikslui skiria savo meistriškumą ir nuoširdžią energiją. Ši puiki iniciatyva suteikia vilties, kad žmogus tokiu kraupiu pykčio, melo ir baisios neteisybės pritvinkusiu laiku ne tik su ginklu rankose gali rasti būdą įprasminti savo egzistenciją.

Žana Miniotaitė
Žana Miniotaitė
Vincenzo De Martino
Vincenzo De Martino
Živilė Ramoškaitė

Koncertas 17-tą karo Ukrainoje dieną

Estų smuikininkė Mari Poll, dirigentas Robertas Šervenikas ir LNSO Nacionalinėje filharmonijoje

Kalendoriuje fiksuoju karo dienas, tad skaičių 17 rašau neklysdama. Mariupolis apsiaustas, žmonės slapstosi rūsiuose, neturi maisto, vandens, elektros. Bandau įsivaizduoti, kaip jausčiausi esant tokiai situacijai, ką daryčiau... Bet gyvenimas Vilniuje, Lietuvoje, pasaulyje nesustojo, jis tęsiasi ir verčia dirbti savo darbą visus kam nors įsipareigojusius. Kartu su žiauriais žiniasklaidos pranešimais, tragiškais vaizdais, slegiančiomis mintimis...

Mari Poll, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mari Poll, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mari Poll. D. Matvejevo nuotr.
Mari Poll. D. Matvejevo nuotr.
Mari Poll, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras po koncerto. D. Matvejevo nuotr.
Mari Poll, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras po koncerto. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Katkus

Ir Lietuvai, ir Ukrainai

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas Kovo 11-osios proga

Vis dažniau, atrodytų, nelauktai viename koncerte skamba Baltijos kraštų muzika, bet ne ta pramoginė, kai negali atskirti, kam kas priklauso, bet ta, kuri išauga iš tautinio identiteto, atpažįstamų savitų estetinių požymių. Taip proginiai koncertai tampa labai įspūdingais kultūriniais ženklais. Kovo 11-ajai surengtas Šv. Kristoforo orkestro koncertas Ukrainos karo fone staiga tapo ypatingai reikšmingas: skirtas Nepriklausomybės atkūrimo šventei, jis nusidažė Ukrainos spalvomis.

Rūta Lipinaitytė, Modestas Barkauskas ir Šv. Kristoforo orkestras
Rūta Lipinaitytė, Modestas Barkauskas ir Šv. Kristoforo orkestras
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Modestas Barkauskas
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Modestas Barkauskas
Rūta Lipinaitytė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras
Rūta Lipinaitytė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras
Rūta Lipinaitytė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras
Rūta Lipinaitytė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Modestas Barkauskas
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Modestas Barkauskas
Elvina Baužaitė

Tegul įvyksta stebuklas

Pokalbis su smuikininku Raimondu Butvila belaukiant koncerto „Johanneso Brahmso aistros“ Kauno filharmonijoje

„Johanneso Brahmso aistros“ – tai artėjančio koncerto, kuris vyks kovo 17 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, pavadinimas. Koncertas rengiamas kaip XXIV Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio festivalio dalis. Du virtuozai – smuikininkas Raimondas Butvila ir pianistas Alexanderis Paley – atliks Johanneso Brahmso sonatas smuikui ir fortepijonui. Laukdami koncerto kalbamės su Raimondu Butvila.

Raimondas Butvila ir Alexander Paley. J. Petronio nuotr.
Raimondas Butvila ir Alexander Paley. J. Petronio nuotr.
Alexander Paley ir Raimondas Butvila. M. Aleksos nuotr.
Alexander Paley ir Raimondas Butvila. M. Aleksos nuotr.
Rasa Murauskaitė

Istoriją keitę tekstai

Pokalbis su muzikologėmis Rūta Stanevičiūte ir Egle Bertašiene apie straipsnių rinktinę „Lietuviško fakyro žydinti nostalgija“, skirtą Broniaus Kutavičiaus kūrybai

Neseniai pasirodė leidinys, įprasminantis dviejų Lietuvos muzikinės kultūros titanų kolegišką ir bičiulišką ryšį. Tai pirmoji naujos leidinių serijos „Lietuvos muzikologijos šaltiniai“ knyga „Lietuviško fakyro žydinti nostalgija“, kurioje sudėti muzikologo profesoriaus Vytauto Landsbergio tekstai apie šviesaus atminimo kompozitorių Bronių Kutavičių. Be šių asmenybių neįsivaizduojame lietuvių muzikinės kultūros, abiejų 90-mečiai minimi šiais, 2022-aisiais, metais. Apie straipsnių rinktinę kalbėjomės su „Lietuvos muzikologijos šaltinių“ serijos sumanytoja, muzikologe prof. Rūta Stanevičiūte ir rinktinės „Lietuviško fakyro žydinti nostalgija“ sudarytoja, muzikologe Egle Bertašiene.

Bronius Kutavičius ir Vytautas Landsbergis. LMIC nuotr.
Bronius Kutavičius ir Vytautas Landsbergis. LMIC nuotr.
Viršeliai
Viršeliai
Viršeliai
Viršeliai
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas