Koncertas „Svečiuose Olivier Grangeanas ir Guoda Gedvilaitė“ Nacionalinėje filharmonijoje
Šiuo metu, kai Ukrainoje siautėja žiaurūs okupantai, bombarduojami miestai, Nacionalinės filharmonijos rengiamuose koncertuose tvyro ypatinga, hipnotizuojanti atmosfera. Vos įžengus į pastatą jaučiama palaikymo ir atjautos narsiai kovojantiems bei žūstantiems žmonėms dvasia. Atrodo, kad koncertams kryptingai parenkama pasaulinių šedevrų programa, aukščiausio lygio profesionalų atliekama įtaigiai ir prasmingai, gali padėti nugalėti įsisiautėjusį blogio gaivalą.
Pokalbis su operos solistu Edgaru Montvidu
Vienas žymiausių tenorų Edgaras Montvidas kovo 27-ąją, minint Teatro dieną, buvo apdovanotas jau antruoju „Auksiniu scenos kryžiumi“, šįkart už Alfredo Žermono vaidmenį Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (pirmasis „Auksinis scenos kryžius“ pelnytas 2009 m. už Verterio vaidmenį Jules’io Massenet to paties pavadinimo operoje, „Vilnius City Opera“).





Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Dmitri Levkovich ir Martynas Staškus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Kanadoje gyvenantį ukrainiečių kilmės pianistą Dmitrijų Levkovichių pasikvietė gerokai anksčiau, nei prasidėjo karas Ukrainoje. Dabar, žiauriems karo veiksmams tebevykstant, šio pianisto pasirodymas įgijo kitą prasmę, jį suvokiame kaip savo tėvynę palaikančio menininko sąmoningą veiksmą.






Ricardo Llorcos operos-monodramos „Tuščios valandos“ pastatymas Nacionalinėje filharmonijoje
Balandžio 6 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos publika turėjo galimybę stebėti sinkretinį žanrą, operą-monodramą (sopranui, chorui, fortepijonui ir kameriniam orkestrui), kuri kanoninės klasikos gerbėjams tikriausiai buvo neįprasta. Tai „Tuščios valandos“ – pirmoji ispanų kompozitoriaus Ricardo Llorcos opera, kurioje autorius prabyla apie informacinių technologijų perteklių šiuolaikinio žmogaus gyvenime, ribų tarp realaus pasaulio ir virtualios erdvės nykimą.





Jubiliejinis pokalbis su dainininke Asta Krikščiūnaite
Balandžio 14 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Nacionalinės premijos laureatė sopranas Asta Krikščiūnaitė paminės gražią sukaktį. Taip jau nutinka, kad asmeninės sukaktys atlikėjams neretai sutampa su profesinėmis, tad kiekviena jų tampa proga atsigręžti į jau nueitą profesinį kelią, prisiminti ryškiausius karjeros etapus ir bendražygius. A. Krikščiūnaitė sako norėjusi, kad jubiliejinis koncertas būtų ne tik šventiškas, bet ir simboliškas, tad drauge pabūti scenoje pakvietė sau brangius kolegas, o koncerto programą sudarė iš pamėgtų kūrinių.





Pianistų finalo Kauno valstybinėje filharmonijoje apžvalga
Kaip šiandien galime groti ir varžytis konkursuose, kai kiekvieną dieną sužinome apie naujus, protu nesuvokiamus praradimus Ukrainoje? Ir ar dar galima guostis tuo, kad kiekvieną minutę Žemėje kažkas groja arba dainuoja? Socialiniuose tinkluose nuolat matome nepalaužiamos dvasios simbolį – dainuojančius ir grojančius ukrainiečius, nors negalime būti tikri dėl mus sužavėjusio muziko likimo...







Mintys po Nacionalinėje filharmonijoje įvykusio simfoninio koncerto „Didvyrio gyvenimas“
Pagaliau Nacionaliniam simfoniniam orkestrui vėl dirigavo jo meno vadovas Modestas Pitrėnas. Kolektyvas, gavęs gerą vadovo startą, jau kuris laikas po įvairių dirigentų sparnu tik vykdė užduotis, tačiau nesukūrė didesnio dėmesio verto opuso. Balandžio 2-osios vakarą M. Pitrėnas per koncerto vedėją klausytojams perdavė įsitikinimą, kad kiekvienas, maksimumą žinių, jėgų, ryžto skirdamas konkrečiai veiklai, gali būti didvyris. Koncertui pasibaigus tokiu galėjome vadinti ir orkestro meno vadovą.
Ukrainiečių pianisto Alexey’aus Botvinovo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Okupantams bombarduojant ir terorizuojant ukrainiečių miestus, nemažai žymių menininkų, sportininkų, aktyvių įvairių profesijų žmonių savo kryptinga veikla stengiasi padėti įnirtingai kovojantiems ukrainiečiams ir prie jų prisidėjusiems tauriems žmonėms iš kitų šalių. Daug prisideda ir muzikai, koncertinės organizacijos.
Apie naujuosius muzikos genotipus ir jų pasireiškimus
Ne taip dažnai šiuolaikinės menotyros diskurse svarstomas vienos ar kitos meno rūšies žanrų (juos straipsnio autorė vadina genotipais) klausimas. Tam prielaidą dar paskutiniais XX a. dešimtmečiais davė sutartinis šio fenomeno nuvertinimas. Kartais atrodė, kad atskirų meno sričių tyrėjai lenktyniauja siūlydami kuo rafinuotesnes metaforas, pažyminčias jų išnykimą.






Šventinis Tado Girininko ir kolegų koncertas su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir dirigentu Karoliu Variakoju
Intrigantas, karalius, kariškis, niekšas ir tiesiog velnias! Toks buvo du kartus „Auksiniu scenos kryžiumi“ ir „Operos švyturiu“ apdovanotas bosas Tadas Girininkas. Savo 40-mečio sukaktį jis atšventė kovo 25 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, kartu su savo pedagogu prof. Vladimiru Prudnikovu, ištikimiausiais kolegomis ir draugais – Ieva Prudnikovaite, Tomu Pavilioniu, Rafailu Karpiu ir Eugenijumi Chrebtovu. Kauno miesto simfoniniam orkestrui (vyr. dirigentas Constantine’as Orbelianas, vadovas Algimantas Treikauskas) dirigavo Karolis Variakojis.







