Muzika
Vytautė Markeliūnienė
Aukšti kalnai ir gilūs slėniai
Simfoninės muzikos šedevrai. Maestro Roberto Šerveniko jubiliejui
Sakoma, kad bydermejerio atstovo austrų tapytojo Josefo Danhauserio paveikslą „Liszt am Flügel“ („Lisztas prie fortepijono“) geriau pažįsta ne dailės, bet muzikos srities žmonės. Šioje 1840 m. nutapytoje 122, 5 cm / 165 cm formato drobėje, užsakytoje fortepijonų meistro Konrado Grafo (beje, kiek anksčiau padovanojusio savo instrumentą Ludwigui van Beethovenui), matome fortepijonu skambinantį pagrindinį herojų Ferencą Lisztą, apsuptą būrelio amžininkų: Marie d’Agoult, George Sand, Niccolò Paganini, Gioacchino Rossini, Victoro Hugo, Alexandre’o Dumas.
Laima Slepkovaitė
Krokai ir džiazai
Įspūdžiai iš Birštono džiazo festivalio
Kartą per dvejus metus į kurorto kultūros centrą suplaukiančius džiazo piligrimus pasitinka pavasario ženklas – žaliose vejose spindinčios ryškiaspalvių krokų žiedų taurelės. Jeigu pirmąją festivalio dieną jos pasitinka svečius visiškai išsiskleidusios – priimu tai kaip itin sklandaus ir turiningo festivalio pažadą. Tačiau gėlių burtai nebūtini norint nuspėti išskirtinę šio reiškinio kokybę.
Kotryna Račiūnaitė
Kitokio garso poreikis
Pokalbis su kompozitoriumi Vytautu V. Jurgučiu
Elektroninės muzikos kūrėjas, kompozitorius ir multimedijų projektų autorius, Vytautas V. Jurgutis Lietuvos šiuolaikinės muzikos srityje išsiskiria nuosekliu technologijų ir garso santykio tyrinėjimu. Jo kūryba apima įvairius etapus – nuo ankstyvųjų eksperimentų su programine garso sinteze iki audiovizualinių projektų bei darbų, nagrinėjančių itin smulkias garso struktūras.
Lukrecija Stonkutė
Tarp klasikos ir gyvos dabarties
Trio „Kaskados“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Yra tokių koncertų, kurie baigiasi su paskutiniu akordu. Ir yra tokių, kurie dar lieka skambėti atmintyje. Ne vien atskiromis temomis ar ryškesniais epizodais, bet bendra nuotaika, menine laikysena, ypatingu atlikėjų ir muzikos santykiu. Toks buvo Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje kovo 22-osios popietę įvykęs fortepijoninio trio „Kaskados“ koncertas „Žingsniai per epochas“. Jame skambėjo Ludwigo van Beethoveno, Vykinto Baltako ir Bedřicho Smetanos muzika. Tačiau svarbiausia šiame vakare buvo ne vien programa, o tai, kaip skirtingų epochų kūriniai susijungė į vieną nenutrūkstančią muzikinę tėkmę.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Tembrų magija
Arfininkės Joanos Daunytės ir pianistės Eglės Kižytės-Ramonienės koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje
Kas gali būti geriau už saulėtą ir pavasarišką sekmadienio vakarą, arfa ir fortepijonu atliekamą prancūzišką ir lietuvišką muziką? Tai – nekasdienis įvykis, tad kovo 22 d. Kauno valstybinės filharmonijos Mažoji salė buvo sausakimša. Arfininkė Joana Daunytė ir pianistė dr. Eglė Kižytė-Ramonienė skambino Claude’o Debussy, Maurice’o Ravelio, Olivier Messiaeno, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Arvydo Malcio kūrinius. Kaip buvo žadama, koncerte susipynė prancūzų impresionizmo maniera ir jautri lietuvių tapatybė, radosi dviejų kultūrų dialogas, tiltas tarp istorinių tarpsnių. Koncerte muzikės komentavo atliekamus kūrinius, atskleidė jų sukūrimo aplinkybes.
Jūratė Katinaitė
Vasarvidžio kerais svaiginanti meilė teatrui
Įspūdžiai iš Benjamino Britteno operos premjeros LNOBT
Kovo 20–22 dienomis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pristatė „Vasarvidžio nakties sapno“ (1960) premjerą – pirmą savo istorijoje XX a. anglų kompozitoriaus Benjamino Britteno operą, jei neskaitysime 2000 m. pastatyto jo spektaklio vaikams „Žaiskime operą“ (1949). Su šiuo pastatymu po 12 metų (nuo Onutės Narbutaitės „Korneto“, 2014) į didžiąją operos sceną grįžo režisierius Gintaras Varnas, būtent šią erotiškąją Shakespeare’o komediją išsirinkęs iš keliolikos Britteno operų sąrašo.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Laiko ženklų palytėta
Vytauto Klovos opera „Pilėnai“ Kauno valstybinėje filharmonijoje
Kovo 20 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyko išskirtinis koncertas, skirtas kompozitoriaus Vytauto Klovos šimtmečiui.
Lina Navickaitė
Davidas Khrikulis ir Chopino (konkurso) žabangos
Mintys po pianisto rečitalio Paliesiuje
Sekmadienį važiavau į puikųjį Paliesiaus dvarą nuoširdžiai norėdama patirti tai, ką dalis fortepijono profesionalų ir daugybė socialinių tinklų vartotojų žadėjo po 2025-ųjų tarptautinio Fryderyko Chopino pianistų konkurso: naujojo pianistinio meno pranašo, savotiško XXI amžiaus Ivo Pogorelichiaus atėjimą. Taip viešojoje erdvėje neretai pristatomas Sakartvelo pianistas Davidas Khrikulis, kurį gyvai girdėjau muzikuojantį minimo konkurso finale su Varšuvos filharmonijos orkestru.
Donatas Katkus
Talentų blykstelėjimas
Pamąstymai klausantis Petro Vyšniausko ir Tomo Kutavičiaus kompaktinės plokštelės „Neskaityti laiškai“
Kas yra talentas? Ar tai varžytuvės, lenktynės – kas geresnis? Be abejo, kad tai žmogaus sugebėjimai tam tikroje srityje, bet kuo jie matuojami? Kieno verdiktas lemia? Ar aplinkos žmonių veikla, ar logiškai nenusakomos kažkieno patirtys, ar socialiniai bei politiniai argumentai? Nenusakomas skonis, įgavęs sprendimo teisę. Bet, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama. Tai klausimai, kasdien iškylantys kultūroje ir meno sprendimuose.
Elvina Baužaitė
Juokas – būdas išgyventi ir būdas pamatyti tiesą
Pokalbis su režisiere Viktorija Streiča prieš „Figaro vedybų“ premjerą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kovo 27-ąją laukiama Wolfgango Amadeaus Mozarto dviejų dalių, keturių veiksmų komiškosios operos „Figaro vedybos“ premjeros. Šį kartą savąją kūrinio interpretacijos versiją pristato režisierė Viktorija Streiča, muzikos vadovas ir dirigentas Markus Huberis, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesos dailininkė Monika Šerstabojevaitė, choreografas Dainius Bervingis, chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė.
