7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Laima Slepkovaitė

Ne vien tik balsas

Nicole Zuraitis koncertas Vilniuje

Kai Nicole Zuraitis už savo darbą „How Love Begins“ pelnė „Grammy“ geriausio vokalinio džiazo albumo kategorijoje, Lietuvoje ši žinia švęsta taip, tarsi tai būtų mūsų nacionalinis pasiekimas. Amerikiečių vokalistė, besididžiuojanti lietuviškomis šaknimis, gilinanti savo sąlytį su senelio gimtinės kultūra, čia laikoma sava. Todėl balandžio 18-ąją iki pat viršutinių balkonų eilių LVSO salę pripildžiusi publika buvo svetinga, šilta ir kūrė palankiausią aplinką muzikiniam nuoširdumui ir meistrystei skleistis.

Nicole Zuraitis. M.M. Andrulytės nuotr.
Nicole Zuraitis. M.M. Andrulytės nuotr.
Danas Pugachas, Samas Weberis, Nicole Zuraitis, Idanas Morimas. M.M. Andrulytės nuotr.
Danas Pugachas, Samas Weberis, Nicole Zuraitis, Idanas Morimas. M.M. Andrulytės nuotr.
Nicole Zuraitis. M.M. Andrulytės nuotr.
Nicole Zuraitis. M.M. Andrulytės nuotr.
Nicole Zuraitis. M.M. Andrulytės nuotr.
Nicole Zuraitis. M.M. Andrulytės nuotr.
Nicole Zuraitis. M.M. Andrulytės nuotr.
Nicole Zuraitis. M.M. Andrulytės nuotr.
Nicole Zuraitis ir ansamblis. M.M. Andrulytės nuotr.
Nicole Zuraitis ir ansamblis. M.M. Andrulytės nuotr.
Monika Sokaitė

Meilė kaip muzikinė atmintis

„Meilės ir jūros poema“ su LNSO, Victorienu Vanoostenu ir Modestu Sedlevičiumi

Meilės tema akademinėje muzikoje yra viena labiausiai eksploatuojamų, bet kartu tokia,  kurioje sunkiausia išvengti klišių. Nuo romantizmo ji nuolat balansuoja tarp autentiškos egzistencinės patirties ir estetinės konvencijos, tarp vidinio išgyvenimo ir kultūriškai išmoktos jo reprezentacijos. Ši įtampa primena Ericho Frommo aprašytą meilės dvilypumą – kaip spontaniško jausmo ir kaip disciplinuoto, kultūriškai formuojamo gebėjimo.

Victorien Vanoosten ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius, Victorien Vanoosten, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius, Victorien Vanoosten, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius, Victorien Vanoosten, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius, Victorien Vanoosten, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius, Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius, Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius, Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius, Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Dar kartą apie operos magiją

Į LNOBT sugrįžo „Madam Baterflai“

Prieš dvidešimt metų ankstyvą pavasarį po Vilnių skrajojo gandas: Operos ir baleto teatre vėl statoma publikos mėgstama Giacomo Puccini opera „Madam Baterflai“. Svarbiausia, spektaklį stato ne bet kas, o žymus britų teatro ir kino režisierius Anthony Minghella, kurio sukurti filmai, ypač „Anglas ligonis“, žavėjo daugelį. Artėjant premjerai viešojoje erdvėje pradėta skelbti daugiau žinių apie būsimą spektaklį ir režisieriaus suburtą puikią statytojų komandą, kuriai vadovavo Minghellos žmona choreografė Carolyn Choa.

Gabrielė Bukinė ir Karolis Kašiuba operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė ir Karolis Kašiuba operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė, Jovita Vaškevičiūtė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė, Jovita Vaškevičiūtė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė, moterų choras operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė, moterų choras operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė, Eugenijus Chrebtovas operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė, Eugenijus Chrebtovas operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Mindaugas Jankauskas, Eugenijus Chrebtovas, Mindaugas Tomas Miškinis operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Mindaugas Jankauskas, Eugenijus Chrebtovas, Mindaugas Tomas Miškinis operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Spalvingas koncertas su kokybės ženklu

LNSO, Magdalene Ho, Kornilios Viktor Michailidis Nacionalinėje filharmonijoje

Balandžio 11 d. Nacionalinėje filharmonijoje pasirodė reti svečiai iš tolimų kraštų. Nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo graikų dirigentas Kornilios Viktoras Michailidis, solistė – Malaizijai ir Jungtinei Karalystei atstovaujanti jauna pianistė Magdalene Ho.

Magdalene Ho. D. Matvejevo nuotr.
Magdalene Ho. D. Matvejevo nuotr.
Magdalene Ho. D. Matvejevo nuotr.
Magdalene Ho. D. Matvejevo nuotr.
Magdalene Ho, Korniliosas Viktor Michailidis, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Magdalene Ho, Korniliosas Viktor Michailidis, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Kornilios Viktor Michailidis, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Kornilios Viktor Michailidis, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Erudicija ir kuklumas

Vargonininko, klavesinininko Gedimino Kviklio jubiliejinis koncertas

„...paskambinsiu kokią seną šokio ariją, labai seną, labai taurią ir mažumėlį liūdną...“ (Gabriele D’Annunzio „Consolazione“, cit. iš G. Ph. Telemanno knygos „Dainavimo, grojimo ir skaitmeninio boso pratimai“, parengtos ir išverstos G. Kviklio, Vilnius, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2022).

Robertas Beinaris, Gediminas Kviklys, ansamblis „Musica humana“. A. Radvilaitės nuotr.
Robertas Beinaris, Gediminas Kviklys, ansamblis „Musica humana“. A. Radvilaitės nuotr.
Gediminas Kviklys su vargonininke Vida Prekeryte. V. Markeliūnienės nuotr.
Gediminas Kviklys su vargonininke Vida Prekeryte. V. Markeliūnienės nuotr.
Gediminas Kviklys ir muzikologė Rūta Naktinytė. V. Markeliūnienės nuotr.
Gediminas Kviklys ir muzikologė Rūta Naktinytė. V. Markeliūnienės nuotr.
Gediminas Kviklys su koncerto svečiais. R. Marcinkutės-Lesieur asm. archyvo nuotr.
Gediminas Kviklys su koncerto svečiais. R. Marcinkutės-Lesieur asm. archyvo nuotr.
Gediminas Kviklys. K. Kuzmaitės nuotr.
Gediminas Kviklys. K. Kuzmaitės nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Girdintys tylą ir mišką

Alberto Navicko oratorija „miške“

Kaune, Mykolo Romerio universiteto istorinėje Aktų salėje, įvyko „Operomanijos“ prodiusuota Alberto Navicko oratorijos „miške“ premjera šiame mieste (pasaulinė premjera – 2025 m. spalio 19–20 d. Sapiegų rūmuose Vilniuje). Kūrinį atliko Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Ieva Marmienė (sopranai), Nora Petročenko (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Vygantas Bemovas (tenoras), Paulius Klangauskas (tenoras), Artūras Miknaitis (baritonas), Alfredas Miniotas (bosas), Gediminas Žilys (balsas garso įraše).

Oratorija „miške“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorija „miške“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorija „miške“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorija „miške“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorija „miške“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Oratorija „miške“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Donatas Katkus

Savito garsų pasaulio intelektualas

In memoriam Osvaldui Balakauskui (1937 12 19–2026 04 15)

 

Mirė Osvaldas Balakauskas. Išėjo lietuviško intelekto šviesulys. Intelekto, kuris prašoko ir jo, kompozitoriaus, profesijos rėmus, ir jo lietuviško identiteto supratimą, ir jo mąstymo galias. Jis pasirinko muziko, kompozitoriaus profesiją ir tarsi užsidarė viename siauros veiklos plote, bet čia jis buvo tikras pasaulinio lygio mąstytojas, savo įžvalgomis griovęs daugelį pasaulio muzikos esmės supratimo mitų. Skindamasis per nežinomybės erškėčius, jis buvo pasauliniame muzikos gelmių supratimo avangarde. Susibraižydavo, daug kur turėjo atsitraukti, nes žengė per plotus, kurie buvo nežinomi, patiriami pirmąkart.

Osvaldas Balakauskas. D. Matvejevo nuotr.
Osvaldas Balakauskas. D. Matvejevo nuotr.
Osvaldas Balakauskas. A. Baltėno / LKS archyvo nuotr.
Osvaldas Balakauskas. A. Baltėno / LKS archyvo nuotr.
Osvaldas Balakauskas. D. Matvejevo nuotr.
Osvaldas Balakauskas. D. Matvejevo nuotr.
Osvaldas Balakauskas. D. Matvejevo nuotr.
Osvaldas Balakauskas. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Meistriškumo ir poezijos blyksnis

Michailo Pletniovo rečitalis LVSO koncertų salėje

Vieno žymiausių pasaulio pianistų Michailo Pletniovo solinis pasirodymas po daugelio metų Lietuvos scenoje – neeilinis įvykis muzikos gurmanams. Nuo mažens pasižymėjęs ypatingais gabumais, būdamas 21 metų jaunasis virtuozas 1978 m. tarptautiniame Piotro Čaikovskio pianistų konkurse pelnė I premiją. Jau kitų metų rugsėjo pabaigoje jis atvyko koncertuoti į Vilnių.

Michail Pletniov. Organizatorių nuotr.
Michail Pletniov. Organizatorių nuotr.
Michail Pletniov. D. Tamošaitytės nuotr.
Michail Pletniov. D. Tamošaitytės nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Komedija be juoko

Mozarto „Figaro vedybos“ Kauno muzikiniame teatre

Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Kauno valstybinis muzikinis teatras žiūrovus pakvietė į Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Figaro vedybos“ premjerą. Operos muzikos vadovas ir dirigentas Markusas Huberis (Vokietija), dirigentas Jonas Janulevičius, režisierė Viktorija Streiča, spektaklio scenovaizdį kūrė Artūras Šimonis, kostiumų bei grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesos dailininkė Monika Šerstabojevaitė, vaizdo projekcijų autorius Titas Jurjonas, scenos judesį kūrė choreografas Dainius Bervingis, chorą parengė Rasa Vaitkevičiūtė.

Scena iš operos „Figaro vedybos“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Figaro vedybos“. M. Aleksos nuotr.
Žanas Voronovas ir Žygimantas Galinis operoje „Figaro vedybos“. M. Aleksos nuotr.
Žanas Voronovas ir Žygimantas Galinis operoje „Figaro vedybos“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Figaro vedybos“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Figaro vedybos“. M. Aleksos nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Monika Sokaitė

Kur baigiasi garsas ir prasideda patirtis

Festivalio „Resurrexit“ įžangos koncertas su Juozo Naujalio ir Kristinos Vasiliauskaitės motetais

Tyla, kaip yra pastebėjęs Martinas Heideggeris, nėra garso priešingybė – veikiau sąlyga, leidžianti jam atsirasti. Panašiai ir sakralinis laikas, apie kurį rašė Mircea Eliade, nėra tiesiog šventės išvakarės, bet perėjimas į kitokį buvimą, kuriame kasdienybė trumpam praranda savo svorį. Šiame kontekste muzika tampa ne reprezentacija, o įvykiu, kuris ne tiek girdimas, kiek patiriamas kaip vidinis virsmas.

Linas Balandis, Kristina Vasiliauskaitė, choras „Polifonija“. Chorinės bendrijos „Aukuras“ nuotr.
Linas Balandis, Kristina Vasiliauskaitė, choras „Polifonija“. Chorinės bendrijos „Aukuras“ nuotr.
Choras „Polifonija“, dirigentas Linas Balandis. S. Mikučio nuotr.
Choras „Polifonija“, dirigentas Linas Balandis. S. Mikučio nuotr.
Choras „Polifonija“, dirigentas Linas Balandis. S. Mikučio nuotr.
Choras „Polifonija“, dirigentas Linas Balandis. S. Mikučio nuotr.
Linas Balandis, Kristina Vasiliauskaitė, choras „Polifonija“. S. Mikučio nuotr.
Linas Balandis, Kristina Vasiliauskaitė, choras „Polifonija“. S. Mikučio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas