Muzika
Monika Sokaitė
Simfoninės architektūros erdvės
Koncertas „Didybės aidai“ su LNSO, Mayumi Kanagawa ir Victorienu Vanoostenu
Kartais po koncertų sunku rasti tinkamą toną, kaip išlikti objektyviai ir mandagiai kritikuoti mažiau pavykusius atlikimus ar kūrinius. Tačiau šįkart sunkumas kilo dėl priešingos priežasties: norisi rasti žodžių, kuriais būtų galima nebanaliai apsakyti įsimintiną muzikos vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kur Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) pasirodė kartu su dviem išskirtiniais atlikėjais – viešnia iš Japonijos smuikininke Mayumi Kanagawa ir pagrindiniu LNSO kviestiniu dirigentu Victorienu Vanoostenu (Prancūzija).
Daiva Tamošaitytė
Lukas Geniušas ir Ravelio šedevrai
Išbandytas naujasis LVSO koncertų salės fortepijonas
Maurice’o Ravelio 150-mečio atgarsiai šį gražų saulėtą pavasarį vis dar lydi ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertinę programą: kovo 13 dieną LVSO koncertų salėje skambėjo vien Ravelio kūryba. Pirmiausia orkestras, diriguojamas meno vadovo maestro Gintaro Rinkevičiaus, dalyvaujant Kauno valstybiniam chorui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), pagrojo pirmą ir antrą siuitas iš baleto „Dafnis ir Chloja“ chorui ir orkestrui.
Ieva Kananavičiūtė
Kad kūriniai gyvuotų ir toliau skambėtų
Pokalbis su dainininke, profesore Asta Krikščiūnaite
Kovo 7 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje scenoje solistė Asta Krikščiūnaitė kartu su savo buvusiais ir esamais studentais bei Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Martyno Staškaus, minėjo savo kūrybinės veiklos 40-metį. „Tai ne jubiliejinė, o muzikos šventė“, – mūsų pokalbio pradžioje pabrėžė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, daugybės reikšmingų operos vaidmenų, stambios apimties veikalų, kamerinės muzikos bei daugelio Lietuvos kompozitorių kūrinių pirmoji atlikėja.
Violeta Šoblinskaitė
Bendros kūrybos tiltai
Kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės ir rašytojo Gasparo Aleksos socialiai įtraukaus meno kūriniai
Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilyje kovo 21 d. – neįprastas reginys: bus pristatyta misterija „Septyni tiltai“, liudijanti kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės ir poeto Gasparo Aleksos kūrybinės bendrystės dvidešimtmetį, praturtinusį Lietuvos kultūrą unikaliais pastatymais, kuriuose kartu su menininkais profesionalais dalyvavo ir žmonės su negalia. Šiais įtraukiais sumanymais abu kūrėjai siekia praplėsti meno formų, ekosistemų ir įvairovės ribas.
Živilė Ramoškaitė
Per muziką dalintis gauta šviesa
LVSO salėje Dalia Kuznecovaitė griežė Brahmsą
Publikos pamėgtoje atnaujintoje LVSO salėje sulaukiame vis naujų muzikinių debiutų. Kovo 6 d. joje koncertavo viena ryškiausių mūsų šalies smuikininkių Dalia Kuznecovaitė, Valstybiniam simfoniniam orkestrui dirigavo Jonas Janulevičius. Šį smuikininkės pasirodymą santykinai galima laikyti debiutu, nes atnaujintoje salėje ji grojo pirmą kartą. Su Valstybiniu simfoniniu orkestru Dalia koncertavo jau senokai, kai apie salės remontą dar nebuvo net kalbama.
Laimutė Ligeikaitė
Iš triukšmo į tylą
Dokumentinis filmas apie Paliesiaus dvaro muzikinį gyvenimą
Kai sklendžiant tarp miškų dar tvyro rūkas, bet jau matyti brėkštantis horizontas, mus apgaubia rytinė tyla, pranašaujanti ypatingus dienos įvykius. Taip prasideda dokumentinis filmas „Ieškant tylos“ („In Search of Silence“) apie unikalią vietą, kur gyvena muzika ir kur laikas teka kitaip.
Donatas Katkus
Laikytis europinių meno vertybių
Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro gimtadienis su Dominique’u de Williencourt’u
Kas veikia kultūroje ir kas yra kažkodėl nepastebima? Pastebimi savieji, pro dėmesį prateka svetimieji. Gal todėl savoje tėvynėje taip kaunamasi dėl garbės ir pripažinimo, dėl vietos menininkų kalnelyje Antakalnyje... Nors, žinia, kultūra yra gyviesiems – tai jų vidinės nuostatos ir supanti būtis, reali tikrovė. Bet kodėl taip kovojama, kad savųjų pripažinimas ateitų iš svetimųjų?
Aušrinė Butvydaitė
Pavasario skambesys, epas ir laisvė
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir Bomsori Kim koncertas
Nauja pradžia arba atgimimo procesas dažniausiai siejama su pavasariu. Būtent jame slypi skirtingi virsmai: nuo tamsos ir joje slypinčio paslaptingumo iki šviesos su ryškėjančiu laisvės atspindžiu. Visa tai buvo galima patirti vasario 27-osios koncerte, kuriame skambėjo Jeano Sibelijaus „Tuonelos gulbė“ iš „Leminkeineno siuitos“, op. 22, Felixo Mendelssohno Koncertas smuikui e-moll, op. 64, ir Sibelijaus Simfonija Nr. 2 D-dur, op. 43.
Vytautė Markeliūnienė
Būti vertiems Mokytojos
Koncertas „Hommage à Ingrida“, skirtas smuikininkės, profesorės Ingridos Armonaitės atminimui
Prieš dešimtmetį Johanno Sebastiano Bacho Čakoną smuikininkė Ingrida Armonaitė griežė Thomo Manno festivalyje. Pradžios koncerte šiuo kūriniu ji iškilmingai, tvirtai bei koncentruotai paskelbė, „įgarsino“ tuomečio festivalio temą – „Sąžinės proveržis“. Kūrėjo, menininko vaidmuo, atsakomybė visuomenei – tai tik dalis tąsyk festivalyje svarstytų temų, kurios ir tada, bet dar labiau dabar siejasi ar net yra suaugusios su Ingrida Armonaite. Nespėliosiu, kiek ir kada Armonaitė yra griežusi Čakoną, bet esu tikra, kad tai buvo jai artimas kūrinys, su kuriuo ji, panašiai kaip jos mokytojas smuikininkas Raimundas Katilius, buvo užmezgusi ypatingą ryšį – apie tai teko išgirsti iš pačios Ingridos.
Kotryna Lukšytė
Laisvės partitūra
Įspūdžiai iš Vasario 16-osios koncerto Nacionalinėje filharmonijoje
Rašyti apie proginius renginius – nedėkingas darbas. Visada kyla pavojus paskęsti poetiškuose, bet tuščiuose epitetuose apie tėvynę. Kyla pavojus ir renkant tokių renginių programą: kaip išlaikyti atpažįstamą lietuviškumo skonį, tačiau nepraleisti modernios Lietuvos vizijos? Kaip sutelkti platesnės publikos dėmesį, tačiau kartu išsaugoti autentišką ir įdomų kompozitoriaus balsą?
