Muzika
Kristupas Antanaitis
Operų aidai pajūryje
Keletas įspūdžių iš Klaipėdos festivalio
Rugpjūčio 1–7 dienomis Klaipėdos elinge vyko jau antras Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) organizuojamas Klaipėdos festivalis, pakeitęs 1998–2020 m. rengtą „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“. Festivalis pradėtas rugpjūčio 1-ąją įvykusia Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasauline premjera (renginys skirtas Klaipėdos miesto 770 metų jubiliejui), o rugpjūčio 5 ir 6 dienomis Klaipėdos elinge publika mėgavosi festivalio vizitine kortele – Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, rodyta paskutinį kartą. Šis pastatymas, apie kurį ne kartą rašyta ir šio laikraščio puslapiuose, šiemet sulaukė itin daug gerbėjų iš įvairių šalių – Latvijos, Italijos, Vokietijos, Danijos, Belgijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Čekijos, Izraelio ir netgi Panamos, Kataro ir Taivano! Pasaulyje veikia daug Wagnerio operų gerbėjų klubų. Jų nariai entuziastingai keliauja po įvairias šalis, kolekcionuodami išskirtinių šio kompozitoriaus operų pastatymų įspūdžius. Juos labai sudomino KVMT „Skrajojantis olandas“, transliuotas „OperaVision“ platformoje, tad šiemet kai kurie nusprendė tai pamatyti gyvai.
Laimutė Ligeikaitė
Kaip skamba kaimynystė
XXVI tarptautiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje apsilankius
Tarp gausybės vasaros kultūros renginių neabejotiną kokybės svorį išlaiko Thomo Manno festivalis Nidoje, kasmet liepos mėnesį kviečiantis į akademinės muzikos koncertus, intelektualų diskusijas, rytinius skaitymus, naktines filmų peržiūras, dailės parodas. Kaip žinome, Thomo Manno kultūros centro rengiamas festivalis neturi nieko bendra su poilsinio atostogų renginio formatu. 26-erių metų tradiciją skaičiuojantis savaitės trukmės intelektualų ir menininkų koncentratas yra tapęs vienu reikšmingiausių ir kokybiškiausių kultūros forumų, kurio gerai apmąstyta tematika, programos, svečių įžvalgos skamba drąsiai ir aktualiai. Humanistinių vertybių ir kultūros kaip atsvaros brutaliai jėgai svarbą visuomet pabrėžia festivalio globėjas, Neringos garbės pilietis, prezidentas Valdas Adamkus, kurio sveikinimo žodį pradžios koncerte, prezidentui šįkart negalėjus atvykti, perskaitė Neringos meras Darius Jasaitis, giminingas mintis išsakė Vokietijos ambasadorius Matthias Sonnas, apsilankęs beveik visuose renginiuose, Thomo Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė.
Aldona Eleonora Radvilaitė
Įspūdingas rečitalis vėl drebino Paliesių
Jeano-Marco Luisados koncerto įspūdžiai
Liepos 16 d., kai Lietuvoje lietaus gūsius keitė malonūs orai, Paliesiaus dvaro „Pasagos“ kamerinėje salėje prabangų visais atžvilgiais – kūrinių kokybės, jautrios, rafinuotos interpretacijos, atlikėjo asmenybės žavesio – rečitalį gausiai susirinkusiems beveik nuolatiniams klausytojams surengė Jeanas-Marcas Luisada. Ne kartą čia grojęs pianistas šiam pasirodymui parengė visai kitokią programą. Prie pasaulio fortepijoninės muzikos šedevrų interpretacijos jis prijungė įvairių laikotarpių kino filmų kadrus, rodomus ant didelio balto ekrano, ir apie tai pasakojo. Renginį maestro skyrė savo tėvams, dėl kurių meilės ir dėmesio jis pamėgo kiną ir sukaupė nemažą filmų archyvą. Prieš kiekvieno kūrinio atlikimą pianistas labai šiltai ir jautriai papasakojo jo pamėgtų filmų turinį, pasidalijo mintimis, kas juose įkvepia muzikos interpretacijai. Pianistui talkino pianistas ir dailininkas Viktoras Paukštelis, buvęs jo auklėtinis Paryžiuje, – vertė į lietuvių kalbą pagrindines mintis, o skambinant vartė natas, nors maestro grojo mintinai. Kai J.-M. Luisada koncertuoja Paliesiaus dvare, visada šalia jo matome ir šį talentingą atlikėją.
Aistė Pranciulytė
Ypatingas arbatos vakaras su dainomis
Teatralizuotos Stanisƚawo Moniuszko „Namų dainos“ skambėjo „Arbatvakaryje“
Birželio 22-osios vakarą Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus svetainėje išvydome nuotaikingą muzikinį spektaklį, kupiną intrigos, jaukumo, malonaus bendravimo, šiltos arbatos ir šviežių skanėstų. Teatras „Arbatvakariai“ klausytojus nukėlė į XIX a. viduryje–XX a. pradžioje Vilniuje lietuvių rengtų slaptų susibūrimų laiką bei nuotaiką. Tokiuose muzikos vakaruose skambėdavo lietuviškos dainos, lietuviškas žodis, būdavo šokami tautiniai šokiai, vykdavo bendravimas bei užsimegzdavo naujos pažintys. Smagu, kad ir šio vakaro metu viskas vyko panašiai. Renginio pradžioje namo-muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė pasidžiaugė, kad į muzikinius vakarus susirenka vis daugiau nuolatinės publikos, – tai buvo jaučiama ir dabar sėdint tarp klausytojų: svetainė dūzgė nuo kalbų, buvo girdimos panašios frazės, kaip „jūsų veidas atrodo matytas, turbūt jau buvome čia susitikę“.
Živilė Ramoškaitė
Bravissimo svečiams ir Nacionaliniam simfoniniam orkestrui
Vilniaus festivalio baigiamajame koncerte – smuikininkė Maria Dueñas ir dirigentas Charles’is Dutoit
Vos paskelbus Vilniaus festivalio programą, tarp išvardytų pripažintų puikių muzikantų didžiausią susidomėjimą ir muzikantišką jaudulį kėlė du vardai – Thomas Hampsonas ir Charles’is Dutoit. Tačiau abiejų menininkų koncertai buvo suplanuoti festivalio pabaigoje, tad teko ilgokai jų palaukti. Emocijas kaitinęs laukimas ir lūkesčiai galiausiai buvo viršyti su kaupu. Abu koncertai suteikė didžiulę dozę teigiamų emocijų ir produktyvių minčių apie muzikos kūrinį bei jo atlikimą, arba interpretaciją.
Živilė Ramoškaitė
Thomas Hampsonas Vilniuje
Vilniaus festivalio koncertas „Pasaulinės šlovės baritonas Thomas Hampsonas dainuoja ir diriguoja Gustavą Mahlerį“
Kartais tenka pakartoti Nacionalinės filharmonijos koncertų bukletuose skelbtus ilgus pavadinimus. Kokių tik jų nebūna – nuo išraiškingų metaforų iki hiperbolizuotų, su realybe nieko bendra neturinčių šūkių. Šiuokart koncerto pavadinimą užrašiau be didesnio vidinio pasipriešinimo. Žodžių jame gal ir daugoka, bet Thomas Hampsonas pristatomas labai teisingai. Tarp pasaulio dainininkų išties nerasime kito, kuris, būdamas tikra pasaulinė įžymybė, ne tik dainuotų Gustavo Mahlerio vokalinius ciklus, bet ir atliktų tai be dirigento, pats sąveikaudamas su savąją partiją atliekančiu orkestru. O dar ir imtųsi diriguoti simfoniniam orkestrui parašytą šio kompozitoriaus kūrinį! Pasaulinė šlovė, kurią T. Hampsonas pasiekė dar prieš kelis dešimtmečius, jį gaubia iki šiol ir nė trupinėlio nemažėja.
Elvina Baužaitė
Iš vidinio pasaulio
Pokalbis su pianistu Petru Geniušu, pasirodžius jo kompaktinei plokštelei „Iš pasąmonės saugyklų“
Koncerte „Iš pasąmonės saugyklų“ Kauno valstybinėje filharmonijoje liepos 10 d. pianistas Petras Geniušas fortepijono klavišais pasakos tai, kas slypi muziko pasąmonėje. Rečitalio programa atliepia to paties pavadinimo kompaktinę plokštelę, šiais metais išleistą „Baltic Mobile Recordings“, kuriai vadovauja Aleksandra ir Vilius Kerai. Laukdami koncerto, kalbamės su pianistu apie muziką – užrašytą, išmoktą, įsimintą ir nuolat skambančią pasaulio patyrimų gausme.
Renata Dubinskaitė
Veidrodžių kambario begalybė
„I Gemelli“, Emiliano Gonzalezo Toro ir Anderso Dahlino koncertas Vilniaus festivalyje
Ėjau į koncertą gerai žinodama, ko laukti: aukščiausios klasės XVII a. muzikos atlikėjų, kurių kiekvienas yra savo instrumento ir ankstyvojo baroko stiliaus virtuozas ir kurių atlikimas bus pilnas emocijų, temperamento, kontrastų. Ne veltui visi grupės albumai, pradedant pačiu pirmuoju, išleistu 2019 m., skina apdovanojimus.
Laimutė Ligeikaitė
Nugalėti laiką
Lietuvos kamerinio orkestro programa ir Žibuoklės Martinaitytės naujos kompaktinės plokštelės pristatymas Vilniaus festivalyje
Artėjantis prie pabaigos Vilniaus festivalis vis dar stebina savo turiningumu ir įvairove. Jo programose, kaip ir kasmet, vietos randa ir šiuolaikinė muzika bei lietuvių autorių kūriniai. Birželio 19-osios popietė ir vakaras Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas būtent naujajai muzikai: prieš koncertą pristatytas ką tik pasirodęs Žibuoklės Martinaitytės albumas „Ex tenebris lux“, o koncerte Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas Sergejaus Krylovo, atliko to paties pavadinimo kompozitorės kūrinį, taip pat įvyko festivalyje viešinčio italų kompozitoriaus, festivalio Turine vadovo Nicolos Campogrande’s Koncerto smuikui ir kameriniam orkestrui pasaulinė premjera.
Vytautė Markeliūnienė
Tarp Bacho linijų ir kontūrų
Andriaus Žlabio rečitalis Vilniaus festivalyje
„Bacho muzika ne tik yra mano kūrybos dalis, ji tiesiog apėmusi mano akiratį visam gyvenimui. Tiesiog tai yra muzika, kuri pažadina manyje pačius šviesiausius norus ir jausmus, įprasmina kiekvieną judesį“, – taip prieš 20 metų viename interviu kalbėjo tuomet dar 25-erių pianistas Andrius Žlabys (Dienovidis, 2002 m. spalis, 48 p.). Šias tuomet išsakytas mintis būtų galima priskirti jaunystės kaitrai, tačiau laiko perspektyva liudija, kad ištikimybė Johanno Sebastiano Bacho muzikai tebėra pianisto A. Žlabio tapatybės dalis.
