7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Įspūdingas rečitalis vėl drebino Paliesių

Jeano-Marco Luisados koncerto įspūdžiai

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 25 (1432), 2022-06-24
Muzika
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.

Liepos 16 d., kai Lietuvoje lietaus gūsius keitė malonūs orai, Paliesiaus dvaro „Pasagos“ kamerinėje salėje prabangų visais atžvilgiais – kūrinių kokybės, jautrios, rafinuotos interpretacijos, atlikėjo asmenybės žavesio – rečitalį gausiai susirinkusiems beveik nuolatiniams klausytojams surengė Jeanas-Marcas Luisada. Ne kartą čia grojęs pianistas šiam pasirodymui parengė visai kitokią programą. Prie pasaulio fortepijoninės muzikos šedevrų interpretacijos jis prijungė įvairių laikotarpių kino filmų kadrus, rodomus ant didelio balto ekrano, ir apie tai pasakojo. Renginį maestro skyrė savo tėvams, dėl kurių meilės ir dėmesio jis pamėgo kiną ir sukaupė nemažą filmų archyvą. Prieš kiekvieno kūrinio atlikimą pianistas labai šiltai ir jautriai papasakojo jo pamėgtų filmų turinį, pasidalijo mintimis, kas juose įkvepia muzikos interpretacijai. Pianistui talkino pianistas ir dailininkas Viktoras Paukštelis, buvęs jo auklėtinis Paryžiuje, – vertė į lietuvių kalbą pagrindines mintis, o skambinant vartė natas, nors maestro grojo mintinai. Kai J.-M. Luisada koncertuoja Paliesiaus dvare, visada šalia jo matome ir šį talentingą atlikėją.

 

Pirmoje koncerto dalyje skambėjo žinoma, labai įvairi muzika. Po ryškaus itališkų filmų muzikos kūrėjo Nino Rotos švelnios, romantiškos pjesės „La Dolce Vita“ trapiai ir labai nuotaikingai nuskambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto Fantazija Nr. 3 d-moll. Kaip kontrastą šiems kūriniams išgirdome du Johanneso Brahmso opusus, persunktus dramatizmo, stiprių emocijų kaitos: Intermezzi, op . 117, kurių nuostabios traktuotės įtaiga jaudino ir net atėmė žadą, ir manau, kad tai buvo viso rečitalio dramatiškoji viršūnė, bei Temą ir variacijas d-moll – labai retai atliekamą kūrinį, nuskambėjusį įtemptai, veržliai, beveik be kontrastų. Fryderyko Chopino Mazurka, op. 17, Nr. 4, nors profesionalams puikiai žinoma pjesė, skambėjo labai grakščiai, jautriai, tarsi naujai išjaustomis emocijomis, ryškia ritmika. Ne mažiau populiarus ir šio kūrėjo Scherzo Nr. 2 b-moll, op . 31, sužavėjęs ryškiomis nuotaikomis, dramatizmu.

 

Kadangi pirmos koncerto dalies laikas kiek užsitęsė dėl labai mielo ir išsamaus maestro pasakojimo apie filmus, antra dalis buvo trumpesnė. Girdėjome nedidukę, ramią, šviesią Richardo Wagnerio Elegiją As-dur, Gustavo Mahlerio–Alexanderio Tharaud Penktosios simfonijos Adagietto transkripciją fortepijonui, nuskambėjusią labai įtemptai, dramatiškai, akordinė faktūra buvo tamsi, gana veržli. Koncerto programą užbaigė George’o Gershwino „Žydroji rapsodija“, kurią įprasta girdėti su orkestro pritarimu. Čia J.-M. Luisada dar kartą įrodė, koks įvairiapusis jo talentas, prasiveržęs temperamentu ir energija, erdvę drebinančia ritmika. Kaip ir po to skambant sielą džiuginantiems dviem bisams. Ryškiu kontrastu (skaidriai, melancholiškai) traktuotas pirmas bisas – Scotto Joplino (žymiausio JAV regtaimų kūrėjo ir pianisto) žavus regtaimas. Visiškai kitaip – linksmai ir įžūliai atvirai – nuskambėjo Nino Rotos romantiška muzika.

 

Kiekvieną kartą J.-M. Luisada mus džiugina savo įmantriai, rafinuotai jautriai interpretuojamomis programomis. Nekantriai lauksime jo vėl atvyksiančio.

Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.