Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro 82-ojo koncertų sezono pradžios koncerto įžvalgos
Pirmasis naujo koncertų sezono simfoninis koncertas melomanų ir muzikų profesionalų visais laikais buvo laukiamas. Jis žadėdavo nepatirtų įspūdžių išgirdus neeilinį monumentalų kūrinį, įdomų, staigmena tapsiantį dirigentą arba solistą. Atsimenu įspūdingus sezono atidarymus su stambiomis Igorio Stravinskio, Gustavo Mahlerio drobėmis, Jono Aleksos interpretacijomis. Galime sakyti, kad dabar kitoks laikas, kitoks ir klausytojas.





Mintys po Giuseppe’s Verdi „Rigoleto“ premjeros Nacionaliniame operos ir baleto teatre
Tai kas gi tasai Rigoletas? – gerokai iki premjeros svarstė buvę ir būsimi Giuseppe’s Verdi operos atlikėjai. Jis ne vien tragediją išgyvenantis mylintis tėvas, bet ir prieštaringų jausmų, netgi nevisavertiškumo komplekso kamuojamas žmogus, rūmų juokdarys, nekenčiantis visų, kam turi tarnauti. Kiekvienas iš mūsų esame šiek tiek Rigoletas! – sakė į svarstymus įtrauktas net psichologas, mintydamas apie ydingus tėvų ir vaikų santykius. Ko tik tėvai nepridirba, linkėdami savo vaikams laimės.








Pokalbis su dainininke Gabriele Bielskyte
Artėjant naujajam Kauno valstybinio muzikinio teatro sezonui, kalbamės su Gabriele Bielskyte – viena iš atlikėjų, įkūnijančių imperatorienę Elžbietą Michaelio Kunze’s ir Sylvesterio Levay miuzikle „Elžbieta“ („Elisabeth“, premjera įvyko 2022 m. vasario 25 d.; režisierė Viktorija Streiča, muzikos vadovas Jonas Janulevičius). Miuziklas gyvuoja daugiau nei trisdešimt metų, rodomas keturiolikoje šalių, o lietuvių kalba – devintoji, kuria prabyla „Elžbietos“ personažai (libretą ir dainas į lietuvių kalbą vertė Viktorija Streiča ir Kristina Siurbytė).
Apie naujausią Arvydo Malcio kompaktinę plokštelę „Vicious circle“ („Užburtas ratas“), 2022
Kas yra Arvydo Malcio „Užburtas ratas“? Objektyvus atsakymas – kompozitoriaus keturioliktasis autorinis albumas, skirtas jo simfoninei kūrybai, o pavadinimas – vaizdinga metafora, pasiskolinta iš pirmojo programos kūrinio. Tad plokštelėje skamba „Užburtas ratas“, simfonija Nr. 3 „Grünwald“, Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui „In memoriam“ ir dar vienas orkestrinis kūrinys „Žinia“. Griežia Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, Juozo Domarko ir Martyno Stakionio.
Į Valstybinį Vilniaus kvartetą pirmąsyk istorijoje įsiliejo užsienietis – ukrainietis Viktoras Rekalo
Kai Valstybinį Vilniaus kvartetą paliko bemaž pusšimtį metų jam atidavęs violončelininkas Augustinas Vasiliauskas, ši pozicija buvo nestabili – per porą metų pasikeitė keli muzikantai. Šiemet paskelbus konkursą į ilgą ir turtingą istoriją turinčio kvarteto violončelininko vietą, atsiliepė 17 kandidatų iš Lietuvos, Latvijos, Italijos, Ukrainos, Pietų Korėjos, Turkijos bei JAV. Į antrą turą pagal pateiktus vaizdo įrašus ir kūrybinę biografiją buvo atrinkti keturi.
Pokalbis su festivalio meno vadovu maestro Juozu Domarku
Nors poilsiautojus džiugino tropiniai vasaros karščiai, Nacionalinėje filharmonijoje virė kūrybinis darbas. Su Nacionaliniu simfoniniu orkestru dirbo ilgametis jo meno vadovas, o dabar – garbės dirigentas Juozas Domarkas. Kolektyvas parengė Jono Tamulionio „Lietuviškąjį Requiem“. Šiuo tautine dvasia alsuojančiu opusu rugpjūčio 27 d. pradėtas Tarptautinis Mykolo Oginskio muzikos festivalis Plungės Oginskių rūmuose.
Įspūdžiai iš maršruto Zalcburgas–Miunchenas–Talinas
2022-ųjų vasara įstrigs į atmintį visam laikui. Pirmoji karo Ukrainoje vasara (o kaip norėtųsi, kad kita vasara jau būtų pirmoji po karo!). Ir pirmoji vasara, kai po kelių karantininių sezonų prisikėlė beveik įprastas kultūrinis gyvenimas. Regis, įpratome gyventi su naujuoju normalumu – kasdieniu informacijos apie situaciją Ukrainos frontuose patikrinimu ir sąžinės nuraminimu pervedant kuklesnę ar stambesnę sumą į kurį nors paramos ukrainiečiams fondą.








Apie klasikinės gitaros koncertus Kristupo vasaros, Pažaislio muzikos ir Baltijos gitarų festivaliuose
Neoficialus klasikinės gitaros sezonas Lietuvoje trunka maždaug tiek, kiek ir lietuviška vasara. Jau ne pirmus metus didžiausia gitaros koncertų koncentracija pasižymi būtent vasaros mėnesiai, nuo birželio vidurio iki rugpjūčio galo, nuo Baltijos gitarų festivalio iki Kristupo, Pažaislio ar dar kurio nors kito vasaros festivalio uždarymo. O tikimybė klasikinės gitaros atlikėją išvysti reguliariojo koncertų sezono programose tokia reta, kad beveik galėtume ją pavadinti jokia. Kodėl ir kaip susiklostė tokia tradicija, galima tik spėlioti, nors galimos priežastys kartais atrodo tiesiog banalios, tiksliau – susijusios su stereotipais tiek apie patį instrumentą, tiek apie juo atliekamą muziką, o atitinkamai ir apie klausytoją.
Mintys po muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjeros
Įpusėjo 2022-ieji – Lietuvos karaimų metai (sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje). Tad pastaruoju metu pagausėję su karaimais susiję įvairūs projektai, renginiai, leidiniai ir t.t. suteikė ne vieną progą artimiau pažinti šią mažą garbingą tautą. Rugpjūčio 19-osios ir 20-osios vėlyvais vakarais įvykusi kompozitoriaus bei idėjos autoriaus Lino Rimšos ir ansamblio „Lietuva“ (vadovė Edita Katauskienė, meno vadovas Giedrius Svilainis) muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Nors spektaklio tema susijusi su Vytauto laikų istorija, jis užgauna itin aktualias stygas – sąžiningumo, garbės, orumo, ištikimybės kategorijas, šiandien jau gerokai devalvuojamas, karo ir meilės antitezę, o epizodas apie Krymą nusispalvina ir dar kitokiom asociacijom. Tai vienas labiausiai jaudinančių ir įspūdingiausių mano matytų renginių, nors, žinoma, visiško idealo nebūna ir negali būti, tad yra ir keli abejonę keliantys dalykai, bet apie juos vėliau.








Operų vakaro Kristupo festivalyje įspūdžiai
Liepos–rugsėjo mėnesiais vilniečius džiuginantis Kristupo festivalis A. Mickevičiaus bibliotekos kieme siūlo labai įvairią programą, kurios pamatyti visos, žinoma, neįmanoma. Tačiau negaliu nepasidalyti įspūdžiu, kurį sukėlė rugpjūčio 9-osios vakarą vykęs renginys „Open air opera“, pažėręs ir premjerų, ir talentingų jaunų vardų, ir netikėtumų, ir įvairių pamąstymų.







