Muzika
Laimutė Ligeikaitė
Jūs klausiat apie viltį?
Iškilmingas Vasario 16-osios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Nacionalinėje filharmonijoje tradiciškai vykstantys Vasario 16-osios šventiniai koncertai anaiptol nėra „oficioziniai“ renginiai, nors juos globoja Respublikos prezidentas. Itin svarbu, kad tokių koncertų programą sudaro dabarties lietuvių autorių simfoninė arba oratorinė kūryba (dažniausiai pati naujausia), kurią gali išgirsti kur kas platesnė visuomenės dalis, nei įprasta, – šiaip vienetais, o dabar gausiai čia susirinkę valdžios atstovai ir, tiesiogiai transliuojant koncertą per LRT, visos Lietuvos žiūrovai.
Aldona Eleonora Radvilaitė
Pirmųjų opusų galia
Annos Geniušienės ir Luko Geniušo koncertas „Organum“ salėje
Vasario 17 d. Dalios ir Dainiaus Sverdiolų įkurtoje „Organum“ salėje įvyko puikus koncertas keistu pavadinimu „OPUS 1+“. Pavadinimas sukėlė abejonių: gal čia skambės šiandien pradedančiųjų kūrybiniai bandymai, ar bus įdomu klausytis? Bet pasiryžimą vykti nulėmė atlikėjų pavardės – Anna ir Lukas Geniušai. Dviejų šimtų vietų salė buvo visa užpildyta pianistų gerbėjų. Koncerto pradžioje Lukas pasakė, kad bus vakaro vedėjas, ir įdomiai papasakojo apie pirmoje dalyje skambėsiančius kūrinius, kuriuos interpretuos Anna.
Živilė Ramoškaitė
Kopimo aukštyn reljefais
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 35-ojo gimtadienio koncertas su Wagneriu ir Straussu
Valstybinis simfoninis orkestras gimtadienio koncertuose visuomet pateikia ką nors naujo ir įdomaus arba tiesiog gražaus. Regis, 35-asis gimtadienis labiausiai įsimins kaip nepaprastai gražios muzikos šventė. Koncerto programoje buvo pateikti nuostabiausi fragmentai iš Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ ir labai retai pas mus skambanti Richardo Strausso „Alpių simfonija“. Operos fragmentus atliko įžymusis tenoras Edgaras Montvidas ir jauna, karjerą pradedanti solistė Gabrielė Bukinė. Orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas simfoninis orkestras visą vakarą tiesiog švytėjo, grojo iš tiesų šventiškai. Spėju, šią programą tikėtasi atlikti orkestro namuose, rekonstruotoje Kongresų rūmų salėje. Tačiau statyboms užsitęsus koncertas vasario 8 d. įvyko Nacionalinėje filharmonijoje.
Vytautė Markeliūnienė
Muzikiniai punktyrai: Viena–Vilnius
Pokalbis su pianiste Han-Gyeol Lie
Vieną snieguotą Vilniaus pavakarę susitikome pokalbio su pianiste Han-Gyeol Lie. Pernai Nacionaliniame dramos teatre vyko Baltijos trienalės prologas, kuriame skambėjo jos rečitalis, tarsi karoliukai suvertas iš įvairių stilių kūrinių (nuo Bacho iki Cage’o), susijusių vidiniais ryšiais, nebūtinai plika akimi pastebimais. Megzti tuos ypatingus ryšius – tarp kūrinių, tarp menų, tarp aptariamų temų, tarp kūrybinio proceso detalių – bene esmingiausia Han-Gyeol Lie savybė. Šia savybe nekart galėjo mėgautis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, klausydamiesi Han-Gyeol paskaitų. Jų tema buvo parengta ir laida LRT Klasikos programoje. Pianistė yra skambinusi ir Tarptautiniame Thomo Manno festivalyje. Jau kone dešimt metų ji tarytum siuvinėja savo patirties projekcijos punktyrą mūsų kultūrinių procesų audinyje. Mūsų pokalbyje reikšmingai dalyvavo ir germanistė, vertėja Kristina Sprindžiūnaitė.
Austė Nakienė
Kultūrinio pajėgumo išbandymai
Minint Dainų šventės 100-metį. Vladas Jakubėnas apie dainų šventes (I)
2024-aisiais minime Kaune surengtos Dainų dienos 100-metį, muzikos kalendorius primena ir 120-ąsias Vlado Jakubėno – kompozitoriaus, pianisto ir muzikos kritiko – gimimo metines. Šios progos skatina atsiversti jo raštų rinkinį „Straipsniai ir recenzijos“ – pasižiūrėti, ką nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos kultūrinio gyvenimo metraštininkas rašė apie dainų šventes.
Aldona Eleonora Radvilaitė
Idėjų ir tembrų kaleidoskopas
Pora kamerinių savaitgalio koncertų Nacionalinėje filharmonijoje
Vasario 3-iąją Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje, kamerinės muzikos koncerte „Vilniaus kvartetas, Mindaugas Bačkus ir Guoda Gedvilaitė atlieka šveicarų kompozitorių kūrinius“, klausytojai turėjo galimybę susipažinti su į užmirštį nugrimzdusių dviejų šveicarų kompozitorių opusais. Pirmoje vakaro dalyje plačiai pasaulyje koncertuojantis Valstybinis Vilniaus kvartetas – Dalia Kuznecovaitė, Algirdas Šochas, Kristina Anusevičiūtė ir Viktoras Rekalo – stengėsi įdomiai perteikti šveicarų romantiko Joachimo Raffo Styginių kvartetą Nr. 3 e-moll, op. 136. Raffas, išgarsėjęs paskutiniais savo gyvenimo metais, minimas kartu su Wagneriu, Lisztu ir Brahmsu kaip vienas žymiausių to laiko kompozitorių, vėliau primirštas.
Lina Navickaitė-Martinelli
Jinhyungo Parko erdvėlaikis
Užrašai po pianisto rečitalio Paliesiaus dvare
Kai niūrioje darganoje išvažiuoji iš Paliesiaus dvaro, ausyse tebeskambant koncerto bisui – Claude’o Debussy „Atspindžiams vandenyje“ („Reflets dans l’eau“) iš „Vaizdų“ („Images“) pirmojo sąsiuvinio, – visam likusiam vakarui apgaubia lėtos, maloniai stingdančios melancholijos šydas. Pastaruoju metu Lietuvoje bundant muzikinių salonų kultūrai, turbūt būtent atokiau nuo miestų tūnantys dvarai turi visas galimybes sukurti paveikiausią atmosferą, klausytoją tiesiog panardinančią į koncerto, kaip savito įvykio, erdvę. Įvykio, valandai ar kelioms sustabdančio laiką ir bet kokius kitus pojūčius. Ypač jei skambina atlikėjas, kurio vienu svarbiausių pianistinių bruožų kaip tik ir įvardyčiau nuostabų (muzikinio) laiko ir erdvės valdymą.
Beata Baublinskienė
Saulei paliepus
„Liepaičių“ jubiliejui nuskambėjo Laimio Vilkončiaus misterija „Saulei paliepus“
Vilniaus mergaičių ir merginų choras „Liepaitės“ šiais metais švenčia jubiliejų. Choras, tiksliau, choro studija, buvo įkurtas 1964 m., o 1992 m. studijos pagrindu – chorinio dainavimo mokykla. Šiandien „Liepaitės“ – net ne vienas choras, o keletas pagal amžiaus grupes suskirstytų kolektyvų, kuriems vadovauja choro dirigentai Edita Jaraminienė (mokyklos direktorė), Justina Leinartaitė, Diana Mickevičiūtė, Karolina Ramonė, Evita Rudžionytė, Jaunius Šakalys, Jolita Vaitkevičienė. Be to, Vilniaus kultūros centre gyvuoja moterų choras „Liepos“, vadovaujamas Audronės Steponavičiūtės-Zupkauskienės. Tad, sukaupę ir subūrę tokį žmogiškąjį turtą, „Liepaitės“ ir draugai, arba gal geriau sakyti, visas „Liepaičių“ sambūris, jubiliejinius metus nutarė pažymėti ambicingai – užsakant naują kūrinį, skirtą specialiai šiai progai ir pritaikytą visai didelei atlikėjų sudėčiai.
Živilė Ramoškaitė
Nepažintų partitūrų puslapiais
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“ Paliesiaus dvare
Pastaraisiais metais menininkams ir kultūros funkcionieriams viešojoje erdvėje diskutuojant apie kultūros ir meno padėtį Lietuvos regionuose, nesu girdėjusi, kad kas nors būtų paminėjęs Paliesiaus dvarą ir jo organizuojamus renginius. O juk tai vieta, kurioje jau beveik dešimtmetį vyksta tokia kultūrinė veikla, kurią reikėtų vadinti labai rimtu visuomenės švietimu. Jei kalbėsime tik apie muziką, į Paliesių koncertuoti atvyksta atlikėjai ir kolektyvai, kurių Vilniuje galime ir nesulaukti, – žymūs, talentingi užsienio ir Lietuvos pianistai, smuikininkai, įvairūs instrumentininkai ir kameriniai ansambliai, atliekantys klasikinę bei šiuolaikinę muziką, dažnai pristatantys mūsų platumose nežinomus autorius ir jų kūrinius. Suprantama, kad surengtum tokius koncertus, reikia lėšų, tačiau ne tik jų, – svarbiausia, reikia muziką ir muzikantus iš tiesų mylinčio mecenato, tokio kaip profesorius dr. Julius Ptašekas.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Romantizmo ir modernumo išbandymai
Jacques’o Offenbacho „Hofmano istorijų“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Sausio 26-ąją žiūrovai išvydo dar vieną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjerą – Jacques’o Offenbacho „Hofmano istorijas“. Ją rengė gausi italų kūrėjų komanda, spektaklio muzikos vadovas Sesto Quatrini (dirigentas Martynas Stakionis), choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas. Režisierius – specialų konkursą laimėjęs Federico Grazzini, kuris sakė, kad negalėjo nepasinaudoti galimybe kurti ilgametes teatro ir muzikos tradicijas turinčioje Lietuvoje. Anksčiau vykusioje spaudos konferencijoje savąją šios operos viziją režisierius pristatė taip: „Sekso kultas, priklausomybės, konfliktas tarp savo ambicijų ir meilės – visa tai būdinga ir šiuolaikiniam žmogui. Taigi aš ir komanda ieškojome vaizdinių, kuriais galėtume kalbėti su šiandienos žiūrovais. Todėl kaip treniruočių, išbandymų vieta atsirado sporto salės simbolis. Ten veikia susibūrusi anoniminių alkoholikų grupė. Hofmanas mėgina pabėgti nuo savo manijų.“
