Pokalbis su Aryeh Nussbaumu Cohenu
Kartais užtenka vieno momento, kuris pakeistų gyvenimą. Taip nutiko kontratenorui Aryeh Nussbaumui Cohenui – Giacomo Puccini opera „Bohema“ apvertė aukštyn kojomis jo planus ir paskatino siekti dainininko karjeros. Pirmą kartą Lietuvoje, Nacionalinėje filharmonijoje, šį talentingą solistą publika galės išgirsti Vilniaus festivalio koncerte „Nušvitimai. Aryeh Nussbaum Cohen, Hossein Pishkar, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras“ birželio 10 dieną.
Audiovizualinis kūrinys „Spherescapes“ miesto trajektorijose
Kartais nesusimąstome, kaip gerai pažįstame miestą ir savo aplinką, kurioje gyvename. Tie patys peizažai, aplinka, žmonės tampa kasdienybės dalimi, bet už rutinos slypintys miesto lobiai lieka nepastebėti. Taip sutapo, kad šios gegužės savaitgaliai man leido Vilnių pažinti už kasdienybės ribų. Panerių miškai, „Open House Vilnius“, Muziejų naktis ir garsinė patirtis „Glaistas“ atvėrė skirtingus miesto sluoksnius. Tad simboliška, kad paskutinį pavasario sekmadienį „Spherescapes“ atskleidė dar vieną, garsinį, Vilniaus paveikslą.
Trimitininko Dovo Lietuvninko, pianistės Kamilės Zaveckaitės ir kompozitoriaus Andriaus Šiurio koncertas
Veik aklina tamsa, tik apšviesti vargonai ir iš pravertų durų sklindanti šviesa; dramatiškas vargonų skambesys ir girdima, tačiau nematoma XII a. giesmė, trimitu šlovinanti išmintį, – tai koncerto pradžia, panaikinusi paaiškinimo reikalingumą ir atvėrusi garsinę erdvę tolesniam muzikos skambesiui.
Jeanas-Yves’as Thibaudet skambino Debussy
Gegužės 21 d. bendrovė „Riverside Music“, rengianti muzikinius turus ir projektus daugiau nei 30-yje pasaulio šalių, Nacionalinėje filharmonijoje surengė išskirtinį koncertą – prancūzų pianisto Jeano-Yves’o Thibaudet rečitalį (anksčiau esame girdėję bendrovės pakviestą Jevgenijų Kissiną). Šį vakarą skambėjo Claude’o Debussy Preliudų I ir II knygos – muzika, kuri, anot Thibaudet, yra lyg kompozitoriaus testamentas, „hipnotizuojanti ir užburianti, pasitelkianti svajones ir vaizduotės pasaulį“.
Ciuricho koncertinio choro, LNSO ir choro „Vilnius“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Gegužės 23 d. Nacionalinėje filharmonijoje svečiavosi Ciuricho (Šveicarija) koncertinis choras (meno vadovas ir dirigentas André Fischeris). Drauge su valstybiniu choru „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) bei Nacionaliniu simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) jie parengė koncertą, liudijantį skandinavų ir Baltijos šalių vienį, galintį bendras emocijas, požiūrį į pasaulį reikšti balsu.





Mintys po festivalio „Vilnius Mama Jazz“
Kai visa pasaulio muzika prieinama keletu klaviatūros paspaudimų, festivaliai kaip gyvo susitikimo aikštelė įgyja dar didesnį svorį. Išnirdami iš paslaugiai taikančių atspėti vartotojo skonį srautinių platformų, turime progą išsivaduoti iš riboto burbulo, būti provokuojami, išbandomi, pažinti giliau, patirti aštriau. „Vilnius Mama Jazz“ programoje šiais metais jaučiau ir veržimosi link atradimų, ir komfortiško pasikliovimo jau išbandytais dalykais energijas.




![[ahmed]. V. Suslavičiaus nuotr.](https://www.7md.lt/images/ar_sq/5_MamaJAZZ_Ahmed_Vytauto_Suslaviciaus_nuotr..jpg)



In memoriam kompozitoriui Feliksui Romualdui Bajorui (1934 10 07–2026 05 18)
Pamažu traukiasi XX amžiaus įtvirtintų didžiųjų vardų epocha. Tie vardai neišvengiamai liks, bet jau kaip už laiko brūkšnio esanti istorija. Sudėtinga ir komplikuota istorija, kurioje likimus laužė aplinkybės, o žmonės bandė ieškoti atramų, neretai ir kūryboje. Iš to laiko yra išlikę daug tikros, bet dažnai tragiško atspalvio muzikos. Ir beveik niekada linksmos.
Pokalbis su dainininku Kostu Smoriginu
Birželio 6 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje bosas-baritonas Kostas Smoriginas kartu su violončelininkų kvintetu „Cello Club“ atliks premjerinę programą „ANTIQ“, kurioje skambės kompozitoriaus Dominyko Digimo šiai programai aranžuotos baroko muzikos meistrų antikinės arijos. Lietuvos muzikiniame gyvenime tai unikalus ir pirmas šio atlikėjų ir kompozitoriaus bendradarbiavimo projektas, kuriuo siekiama atskleisti operos žanro ištakas šiuolaikinėmis muzikos kalbos priemonėmis.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras baigė 85-ąjį koncertų sezoną
Gegužės 15 d. meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Modesto Pitrėno vedamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras baigė 85-ąjį koncertų sezoną. Skambėjo vengrų kompozitoriaus Ernsto von Dohnányi kompozicija „Simfoninės minutės“, op. 36, minint ispano Manuelio de Fallos 150-ąsias gimimo metines atliktas reikšmingas jo kūrinys „Naktys Ispanijos soduose“ fortepijonui ir simfoniniam orkestrui (solistas Petras Geniušas), dar vienas programos opusas – belgų kompozitoriaus Josepho Jongeno Koncertinė simfonija vargonams ir orkestrui, op. 81 (solistė Renata Marcinkutė-Lesieur).
Mintys po Hansjacobo Staemmlerio rečitalio bei Klaipėdos kamerinio orkestro ir solistų koncertų 4-ajame muzikos festivalyje „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“
Vilniaus senoji architektūra turi keistą gebėjimą išjudinti erdvę. Vaikščiojant senamiesčiu atrodo, kad miestas nuolat slysta iš vienos būsenos į kitą: šviesa keičia fasadų ritmą, gatvės netikėtai susiaurėja, perspektyvos išnyksta dar nespėjus jų aprėpti. Todėl Vilnius taip stipriai patiriamas ne žvilgsniu, o judėjimu. Panašiai veikia ir Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijos“ – muzika, kuri ne tiek plėtoja dramatinį veiksmą, kiek pamažu įtraukia į savitą vidinės tvarkos ir kintančio laiko patyrimą.



