7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Elvina Baužaitė

Muzika galingesnė už žodžius

Pokalbis su pianistu Gintaru Januševičiumi

Pianistas Gintaras Januševičius sėkmingai plėtoja savo muzikinį talentą ir turi kūrybinę gyslelę rengti rečitalius kaip muzikos teatrą: unikaliai įkūnija ir savitai perteikia skirtingų kūrėjų pajautas, pristatydamas tai savo koncertinėse programose „Sapnų gaudyklė“(2014), „Visi Frederiko Šopeno valsai“ (2015), „Advento kalendorius: 24 bisai“ (2016), „Naujasis Kolosas“ (2019), „Venecijos pirklio istorijos“ (2022). Naujausias atlikėjo rečitalis – „Mažasis princas“, kuriame Antoineʼo de Saint-Exupéry novelė atgyja dvidešimt septyniose prancūzų kompozitorių miniatiūrose.

Gintaras Januševičius. P. Jarmalos nuotr.
Gintaras Januševičius. P. Jarmalos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Wahnschaffe nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Wahnschaffe nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Visa tiesa apie altą

Altininkų Dovilės Juozapaitienės ir Jurgio Juozapaičio rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje vasario 25 d. ryškų, jaudinantį koncertą „Visa tiesa apie altą“ surengė altininkai Dovilė Juozapaitienė ir Jurgis Juozapaitis. Jie yra vieni ryškiausių atlikėjų, įvairių konkursų laureatai, profesoriaus Petro Radzevičiaus auklėtiniai. Jurgis 2015 m. baigė meno doktorantūros studijas (profesorių Jonės Kaliūnaitės ir Petro Radzevičiaus alto klasė) ir apsigynė meno daktaro laipsnį, yra Lietuvos kamerinio orkestro altų grupės koncertmeisteris. Dovilė nuo 2008 m. griežia Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, dabar yra altų grupės pirmoji koncertmeisterė. Abu koncertuoja įvairių kamerinių ansamblių sudėtyje, griežia ir kaip solistai. Duetu muzikuoti pradėjo 2006 m., dar studijuodami Muzikos ir teatro akademijoje, 2010 m. pelnė apdovanojimą Lietuvių kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurse.

Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. V. Raškevičiūtės-Gelgotės nuotr.
Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. V. Raškevičiūtės-Gelgotės nuotr.
Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. A. Radvilaitės nuotr.
Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. A. Radvilaitės nuotr.
Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. A. Radvilaitės nuotr.
Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. A. Radvilaitės nuotr.
Beata Baublinskienė

Galantiškas koncertas

LKO, Morta Grigaliūnaitė, Rūta Lipinaitytė, Pietro Borgonovo Nacionalinėje filharmonijoje

„Nuo premjeros iki nemarios klasikos“ – taip buvo pavadintas vasario 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambėjęs Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Jame įvyko Jono Tamulionio kūrinio „Mėnesienos šviesoje žiūriu į raibuliuojantį ežero vandenį“ smuikui ir orkestrui (2023) premjera, buvo atlikti du Josepho Haydno opusai – nedažnai grojamas Koncertas smuikui, klavyrui ir styginiams Nr. 6 F-dur bei Simfonija Nr. 42 D-dur. Vakaro solistės – Rūta Lipinaitytė (smuikas) ir Morta Grigaliūnaitė (fortepijonas), dirigavo svečias iš Italijos Pietro Borgonovo.

Rūta Lipinaitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Morta Grigaliūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Morta Grigaliūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Austė Nakienė

Kas geriau – rimtas koncertas ar piknikas?

Minint Dainų šventės 100-metį. Vladas Jakubėnas apie išeivijos dainų šventes (II)

2024 m. minime Kaune surengtos Dainų dienos 100-metį, muzikos kalendorius primena ir 120-ąsias Vlado Jakubėno – kompozitoriaus, pianisto ir muzikos kritiko – gimimo metines. Šios progos skatina atsiversti jo raštų rinkinį „Straipsniai ir recenzijos“ – pasižiūrėti, ką nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos kultūrinio gyvenimo metraštininkas rašė apie dainų šventes. Čia publikuojama antra straipsnio dalis. Pradžia nr. 7 (1499), 2024-02-16 („Kultūrinio pajėgumo išbandymai“).

Antroji JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė, 1961 m. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
Antroji JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė, 1961 m. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
1956 m. dainų šventės organizatorių delegacija pas Čikagos merą. Alice Stephens įteikia rūtos šakelę. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
1956 m. dainų šventės organizatorių delegacija pas Čikagos merą. Alice Stephens įteikia rūtos šakelę. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
Ketvirtoji JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė, 1971 m. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
Ketvirtoji JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė, 1971 m. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Jūs klausiat apie viltį?

Iškilmingas Vasario 16-osios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Nacionalinėje filharmonijoje tradiciškai vykstantys Vasario 16-osios šventiniai koncertai anaiptol nėra „oficioziniai“ renginiai, nors juos globoja Respublikos prezidentas. Itin svarbu, kad tokių koncertų programą sudaro dabarties lietuvių autorių simfoninė arba oratorinė kūryba (dažniausiai pati naujausia), kurią gali išgirsti kur kas platesnė visuomenės dalis, nei įprasta, – šiaip vienetais, o dabar gausiai čia susirinkę valdžios atstovai ir, tiesiogiai transliuojant koncertą per LRT, visos Lietuvos žiūrovai.

Elena Daunytė, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elena Daunytė, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Jonas Jurkūnas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Jonas Jurkūnas. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, LNSO, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, LNSO, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas_D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas_D. Matvejevo nuotr.
Dainius Svobonas, Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Svobonas, Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Algirdas Martinaitis, Dainius Svobonas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Algirdas Martinaitis, Dainius Svobonas. D. Matvejevo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Pirmųjų opusų galia

Annos Geniušienės ir Luko Geniušo koncertas „Organum“ salėje

Vasario 17 d. Dalios ir Dainiaus Sverdiolų įkurtoje „Organum“ salėje įvyko puikus koncertas keistu pavadinimu „OPUS 1+“. Pavadinimas sukėlė abejonių: gal čia skambės šiandien pradedančiųjų kūrybiniai bandymai, ar bus įdomu klausytis? Bet pasiryžimą vykti nulėmė atlikėjų pavardės – Anna ir Lukas Geniušai. Dviejų šimtų vietų salė buvo visa užpildyta pianistų gerbėjų. Koncerto pradžioje Lukas pasakė, kad bus vakaro vedėjas, ir įdomiai papasakojo apie pirmoje dalyje skambėsiančius kūrinius, kuriuos interpretuos Anna.

Anna Geniušienė. A. Radvilaitės nuotr.
Anna Geniušienė. A. Radvilaitės nuotr.
Anna Geniušienė. A. Radvilaitės nuotr.
Anna Geniušienė. A. Radvilaitės nuotr.
Lukas Geniušas. A. Radvilaitės nuotr.
Lukas Geniušas. A. Radvilaitės nuotr.
Anna ir Lukas Geniušai. A. Radvilaitės nuotr.
Anna ir Lukas Geniušai. A. Radvilaitės nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Kopimo aukštyn reljefais

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 35-ojo gimtadienio koncertas su Wagneriu ir Straussu

Valstybinis simfoninis orkestras gimtadienio koncertuose visuomet pateikia ką nors naujo ir įdomaus arba tiesiog gražaus. Regis, 35-asis gimtadienis labiausiai įsimins kaip nepaprastai gražios muzikos šventė. Koncerto programoje buvo pateikti nuostabiausi fragmentai iš Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ ir labai retai pas mus skambanti Richardo Strausso „Alpių simfonija“. Operos fragmentus atliko įžymusis tenoras Edgaras Montvidas ir jauna, karjerą pradedanti solistė Gabrielė Bukinė. Orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas simfoninis orkestras visą vakarą tiesiog švytėjo, grojo iš tiesų šventiškai. Spėju, šią programą tikėtasi atlikti orkestro namuose, rekonstruotoje Kongresų rūmų salėje. Tačiau statyboms užsitęsus koncertas vasario 8 d. įvyko Nacionalinėje filharmonijoje.

Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Bukinė, Edgaras Montvidas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO_D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Bukinė, Edgaras Montvidas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO_D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Bukinė, Edgaras Montvidas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO_D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Bukinė, Edgaras Montvidas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO_D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Bukinė, Edgaras Montvidas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO_D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Bukinė, Edgaras Montvidas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO_D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Bukinė, Edgaras Montvidas, Gintaras Rinkevičius_D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Bukinė, Edgaras Montvidas, Gintaras Rinkevičius_D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius, solistai ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius, solistai ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Muzikiniai punktyrai: Viena–Vilnius

Pokalbis su pianiste Han-Gyeol Lie

Vieną snieguotą Vilniaus pavakarę susitikome pokalbio su pianiste Han-Gyeol Lie. Pernai Nacionaliniame dramos teatre vyko Baltijos trienalės prologas, kuriame skambėjo jos rečitalis, tarsi karoliukai suvertas iš įvairių stilių kūrinių (nuo Bacho iki Cage’o), susijusių vidiniais ryšiais, nebūtinai plika akimi pastebimais. Megzti tuos ypatingus ryšius – tarp kūrinių, tarp menų, tarp aptariamų temų, tarp kūrybinio proceso detalių – bene esmingiausia Han-Gyeol Lie savybė. Šia savybe nekart galėjo mėgautis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, klausydamiesi Han-Gyeol paskaitų. Jų tema buvo parengta ir laida LRT Klasikos programoje. Pianistė yra skambinusi ir Tarptautiniame Thomo Manno festivalyje. Jau kone dešimt metų ji tarytum siuvinėja savo patirties projekcijos punktyrą mūsų kultūrinių procesų audinyje. Mūsų pokalbyje reikšmingai dalyvavo ir germanistė, vertėja Kristina Sprindžiūnaitė.

Han-Gyeol Lie. V. Markeliūnienės nuotr.
Han-Gyeol Lie. V. Markeliūnienės nuotr.
Han-Gyeol Lie. M. Pramatarov nuotr.
Han-Gyeol Lie. M. Pramatarov nuotr.
Austė Nakienė

Kultūrinio pajėgumo išbandymai

Minint Dainų šventės 100-metį. Vladas Jakubėnas apie dainų šventes (I)

2024-aisiais minime Kaune surengtos Dainų dienos 100-metį, muzikos kalendorius primena ir 120-ąsias Vlado Jakubėno – kompozitoriaus, pianisto ir muzikos kritiko – gimimo metines. Šios progos skatina atsiversti jo raštų rinkinį „Straipsniai ir recenzijos“ – pasižiūrėti, ką nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos kultūrinio gyvenimo metraštininkas rašė apie dainų šventes.

Mažosios Lietuvos dainų šventė Klaipėdoje, 1933 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Mažosios Lietuvos dainų šventė Klaipėdoje, 1933 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Eucharistinis kongresas Kaune: jungtinis choras, dirigentas Juozas Naujalis, 1934 m. Fotografavo Jurgis Dovydaitis. Lietuvių tautosakos archyvas
Eucharistinis kongresas Kaune: jungtinis choras, dirigentas Juozas Naujalis, 1934 m. Fotografavo Jurgis Dovydaitis. Lietuvių tautosakos archyvas
Eucharistinis kongresas Kaune, 1934 m. Lietuvių tautosakos archyvas
Eucharistinis kongresas Kaune, 1934 m. Lietuvių tautosakos archyvas
Pirmoji JAV ir Kanados dainų šventė Čikagoje, 1956 m. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
Pirmoji JAV ir Kanados dainų šventė Čikagoje, 1956 m. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Idėjų ir tembrų kaleidoskopas

Pora kamerinių savaitgalio koncertų Nacionalinėje filharmonijoje

Vasario 3-iąją Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje, kamerinės muzikos koncerte „Vilniaus kvartetas, Mindaugas Bačkus ir Guoda Gedvilaitė atlieka šveicarų kompozitorių kūrinius“, klausytojai turėjo galimybę susipažinti su į užmirštį nugrimzdusių dviejų šveicarų kompozitorių opusais. Pirmoje vakaro dalyje plačiai pasaulyje koncertuojantis Valstybinis Vilniaus kvartetas – Dalia Kuznecovaitė, Algirdas Šochas, Kristina Anusevičiūtė ir Viktoras Rekalo – stengėsi įdomiai perteikti šveicarų romantiko Joachimo Raffo Styginių kvartetą Nr. 3 e-moll, op. 136. Raffas, išgarsėjęs paskutiniais savo gyvenimo metais, minimas kartu su Wagneriu, Lisztu ir Brahmsu kaip vienas žymiausių to laiko kompozitorių, vėliau primirštas.

Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas, Guoda Gedvilaitė, Mindaugas Bačkus. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas, Guoda Gedvilaitė, Mindaugas Bačkus. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas, Guoda Gedvilaitė, Mindaugas Bačkus. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas, Guoda Gedvilaitė, Mindaugas Bačkus. D. Matvejevo nuotr.
Kristupo pučiamųjų kvintetas ir Indrė Baikštytė. R. Grakauskaitės nuotr.
Kristupo pučiamųjų kvintetas ir Indrė Baikštytė. R. Grakauskaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 155  >>> Archyvas