7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Liudviko Rėzos pėdomis

Pokalbis su klavesinininku bei choro dirigentu Vilimu Norkūnu ir dainininku Giedriumi Prunskumi

Daugeliui muzikų Martynas Liudvikas Rėza (1776, Karvaičiai–1840, Karaliaučius) pirmiausia yra pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainos, oder littauische Volkslieder“ sudarytojas ir autorius. Be to, kad Rėza svarbus kaip folklorininkas ir lietuvių raštijos darbuotojas, jis buvo ir evangelikų liuteronų kunigas, filosofijos daktaras, Lietuvių kalbos seminaro direktorius Karaliaučiaus universitete ir net universiteto prorektorius.

Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas Klaipėdos pilyje. K. Parmas nuotr.
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas Klaipėdos pilyje. K. Parmas nuotr.
Vilimas Norkūnas ir Giedrius Prunskus Klaipėdos pilyje. K. Parmas nuotr.
Vilimas Norkūnas ir Giedrius Prunskus Klaipėdos pilyje. K. Parmas nuotr.
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas 1850 m. Karaliaučiaus litografijos fone. DI interpretacija
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas 1850 m. Karaliaučiaus litografijos fone. DI interpretacija
Vilimas Norkūnas Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Vilimas Norkūnas Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Reveransas Beethovenui ir Europai

Lietuvos kamerinis orkestras, Barry Douglas ir Sergejus Krylovas Nacionalinėje filharmonijoje

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas pasiūlė įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB). Manyta, kad sujungus ekonominius ir kitokius valstybių interesus pakiltų gyvenimo lygis ir būtų žengtas pirmas žingsnis vieningesnės ir socialiai teisingesnės Europos link. Toji pirminė bendrija galiausiai tapo šiandienos Europos Sąjunga. „Organizuotos ir aktyvios Europos indėlis į civilizaciją yra būtinas norint išlaikyti taikius santykius tarp valstybių.

Barry Douglas, dirigentas Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas, dirigentas Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas, dirigentas Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas, dirigentas Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas, Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas, Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Kas valdo Karmen?

Į LNOBT sugrįžo populiarioji Georges’o Bizet opera

Puikiai prisimenu „Karmen“ premjerą ir puikų Ievos Prudnikovaitės debiutą, kuriuo labai džiaugiausi. Tada, vėlų 2009-ųjų rudenį, naujai pastatytą spektaklį recenzavau. Išliko ne tik recenzija, bet ir gausūs užrašai, daryti spektaklio metu. Man šis „Karmen“ pastatymas tuomet padarė gerą įspūdį, nepaisant aplink nugirstų kritiškų balsų apie „tamsų, keistą spektaklį“.

Ieva Prudnikovaitė ir choras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė ir choras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė ir choras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė ir choras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Jean-François Borras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Jean-François Borras operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas, Ieva Prudnikovaitė, Rafailas Karpis operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas, Ieva Prudnikovaitė, Rafailas Karpis operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bontė (Mikaela) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bontė (Mikaela) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bonte operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Bonte operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė (Karmen) ir Jean-François Borras (Chozė) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Prudnikovaitė (Karmen) ir Jean-François Borras (Chozė) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Andrei Bondarenko (Eskamiljas) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Andrei Bondarenko (Eskamiljas) operoje „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Perelšteino mokiniai negali gyventi be dainos

Pokalbis su „Ąžuolų klubo“ vyrų choro nariais po koncerto „Misterija „ĄK“

Balandžio 10-ąją Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje nuskambėjo „Ąžuolų klubo“ 30-mečio minėjimui skirtas koncertas „Misterija „ĄK“. Vakaro programoje susipynė chorinė tradicija, teatro elementai, istorinė atmintis ir gyvas ryšys su „Ąžuoliuko“ mokykla, iš kurios išaugo visa „Ąžuolų klubo“ bendruomenė.

„Ąžuolų klubo“ vyrų choras. Dirigentas Laurynas Vakaris Lopas. A. Stankevičiaus nuotr.
„Ąžuolų klubo“ vyrų choras. Dirigentas Laurynas Vakaris Lopas. A. Stankevičiaus nuotr.
„Ąžuolų klubo“ vyrų choro 30-mečio koncerto akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
„Ąžuolų klubo“ vyrų choro 30-mečio koncerto akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
„Ąžuolų klubo“ vyrų choras. Dirigentas Laurynas Vakaris Lopas. A. Stankevičiaus nuotr.
„Ąžuolų klubo“ vyrų choras. Dirigentas Laurynas Vakaris Lopas. A. Stankevičiaus nuotr.
„Ąžuolų klubo“ vyrų choras. Dirigentas Laurynas Vakaris Lopas. A. Stankevičiaus nuotr.
„Ąžuolų klubo“ vyrų choras. Dirigentas Laurynas Vakaris Lopas. A. Stankevičiaus nuotr.
„Ąžuolų klubo“ vyrų choro 30-mečio koncerto vedėjai Andrius Bialobžeskis ir Tauras Čižas. A. Stankevičiaus nuotr.
„Ąžuolų klubo“ vyrų choro 30-mečio koncerto vedėjai Andrius Bialobžeskis ir Tauras Čižas. A. Stankevičiaus nuotr.
Jungtinis „Liepų“ ir „Ąžuolų“ choras. Dirigentas Vytautas Miškinis. A. Stankevičiaus nuotr.
Jungtinis „Liepų“ ir „Ąžuolų“ choras. Dirigentas Vytautas Miškinis. A. Stankevičiaus nuotr.
Jungtinis „Liepų“ ir „Ąžuolų“ choras. Dirigentė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė. A. Stankevičiaus nuotr.
Jungtinis „Liepų“ ir „Ąžuolų“ choras. Dirigentė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė. A. Stankevičiaus nuotr.
Monika Sokaitė

Apie skambantį laiką

Klaipėdos kamerinio orkestro ir Mindaugo Bačkaus koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Yra muzikos, kuri ne tik skamba laike, bet ir ima jį apšviesti iš vidaus – tarsi atskleistų, kad laikas nėra vien linija, o veikiau skirtingų būsenų, tankių ir šviesų kaita. Tokia muzika ne tiek pasakoja, kiek leidžia patirti.

Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Kananavičiūtė

Tarp šalių, balsų ir žodžių

Antrasis tarptautinis vokalinės kamerinės muzikos festivalis „Dainos menas“

Balandžio 24 – gegužės 2 dienomis „Organum“ koncertų salėje vyko antrasis tarptautinis vokalinės kamerinės muzikos festivalis „Dainos menas“. Trys festivalio koncertai subūrė Lietuvos vokalinės kamerinės muzikos interpretatorius bei svečią iš Vokietijos – britų kilmės baritoną Konradą Jarnotą. Pirmame koncerte „Po žaliuojančiu medžiu“ dainininkas kartu su pianistu Gustu Raudoniumi publikai pristatė angliškąją dainos meno tradiciją.

Gustas Raudonius, Elena Sverdiolaitė. V. Norkūno nuotr.
Gustas Raudonius, Elena Sverdiolaitė. V. Norkūno nuotr.
Elena Sverdiolaitė. V. Norkūno nuotr.
Elena Sverdiolaitė. V. Norkūno nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė, Giedrius Prunskus. V. Norkūno nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė, Giedrius Prunskus. V. Norkūno nuotr.
Gustas Raudonius, Konrad Jarnot. „Organum“ salės archyvo nuotr.
Gustas Raudonius, Konrad Jarnot. „Organum“ salės archyvo nuotr.
Monika Sokaitė

Tarp įkvėpimo ir tylos

Pokalbis su choro dirigentu Povilu Vanžodžiu

Yra žmonių, kurių muzikinė veikla nesutelpa į vieną apibrėžimą ne todėl, kad ji būtų per sudėtinga, bet todėl, kad vienu metu vyksta keliuose mąstymo registruose. Povilo Vanžodžio veikla būtent tokia. Jam muzika nėra vien atlikimo teritorija. Jo darbas išsiskaido tarp dirigavimo, dainavimo, programų sudarymo ir kolektyvinės muzikinės dinamikos kūrimo, tačiau šie vaidmenys neveikia atskirai – jie persidengia kaip skirtingos, bet tarpusavyje susijusios mąstymo formos.

Povilas Vanžodis. J. Šopos nuotr.
Povilas Vanžodis. J. Šopos nuotr.
Povilas Vanžodis ir ansamblis „Duodeco“. D. Rimeikos nuotr.
Povilas Vanžodis ir ansamblis „Duodeco“. D. Rimeikos nuotr.
Povilas Vanžodis. Choro „Polifonija“ archyvo nuotr.
Povilas Vanžodis. Choro „Polifonija“ archyvo nuotr.
Povilas Vanžodis. G. Matkutės nuotr.
Povilas Vanžodis. G. Matkutės nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Proto magija ir poetika

Leifo Oves Andsneso rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje

Balandžio 22 d. Lietuvoje pirmąkart viešėjo norvegų pianistas Leifas Ove Andsnesas, kurio koncertą Nacionalinėje filharmonijoje surengė „Menų jungtys“ kartu su rėmėju Norvegijos ambasada. Pianistas studijavo Bergeno konservatorijoje pas Jirí Hlinką, šiuo metu yra meno patarėjas jo vardo fortepijono akademijoje, čia veda meistriškumo pamokas.

Leif Ove Andsnes. D. Matvejevo nuotr.
Leif Ove Andsnes. D. Matvejevo nuotr.
Leif Ove Andsnes. D. Matvejevo nuotr.
Leif Ove Andsnes. D. Matvejevo nuotr.
Leif Ove Andsnes. D. Matvejevo nuotr.
Leif Ove Andsnes. D. Matvejevo nuotr.
Leif Ove Andsnes. D. Matvejevo nuotr.
Leif Ove Andsnes. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Vyriški balsai dovanojo šventę

Trijų chorų ir simfoninio orkestro koncertas LVSO salėje

Balandžio 26 d. Vilniaus LVSO koncertų salės scenoje per 200 atlikėjų klausytojams dovanojo gražią šventę. Tiesa, koncerto pavadinimas „Muzikinis dialogas: tarp tamsos ir šviesos“ tikriausiai buvo įdomus tik popsiniu stiliumi koncertą vedusiajai. Gerbiant klausytojus vietoje lengvabūdiškų tekstelių būtų buvę geriau pristatyti muzikos kūrinių autorius.

Koncerto akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Vytautas Miškinis ir koncerto atlikėjai. A. Stankevičiaus nuotr.
Vytautas Miškinis ir koncerto atlikėjai. A. Stankevičiaus nuotr.
Vytautas Miškinis. A. Stankevičiaus nuotr.
Vytautas Miškinis. A. Stankevičiaus nuotr.
Laima Budzinauskienė

„Ištariu žodį – lūpos ledėja“ *

In memoriam choro dirigentui ir pedagogui Romualdui Gražiniui (1962 04 06–2026 04 26)

Kai išeina brangiausieji, kuriuos pažinojai kone visą gyvenimą, supranti, kad niekada nebebus taip, kaip buvo, kad su tuo nesusigyvensi ir nuo šios akimirkos bus dar vienas „iki ir po“. Skaudi netektis Lietuvos chorų bendruomenėje... mirė Romualdas Gražinis. Nors negailestingos ligos akivaizdoje žinojome, kad kitaip nebus, liūdna žinia vis tiek stipriai sukrečia. O balandžio 26 diena buvo tiesiog pranašiška: sniego ir stipraus vėjo gūsių sujauktame danguje būriais lakiojo ir čiulbėjo namo parskridusios juodosios kregždės. Lyg choru pranešdamos šią visus pribloškusią naujieną.

Romualdas Gražinis. G. Bartuškos / choro „Aidija“ archyvo nuotr.
Romualdas Gražinis. G. Bartuškos / choro „Aidija“ archyvo nuotr.
Romualdas Gražinis, choras „Aidija“. Onutės Narbutaitės Vėlinių giedojimas. G. Bartuškos nuotr.
Romualdas Gražinis, choras „Aidija“. Onutės Narbutaitės Vėlinių giedojimas. G. Bartuškos nuotr.
Romualdas Gražinis. J.Jocho / choro „Aidija“ archyvo nuotr.
Romualdas Gražinis. J.Jocho / choro „Aidija“ archyvo nuotr.
Romualdas Gražinis. Choro „Aidija“ archyvo nuotr.
Romualdas Gražinis. Choro „Aidija“ archyvo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas