7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Lina Navickaitė-Martinelli

Lina Navickaitė-Martinelli

Lietuvos vietininkai muzikoje

Įspūdžiai iš Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje

Vasario 24-ąją Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykęs koncertas – vienas tų proginių renginių, kur girdėti ne vien gryna muzikinė programa, bet ir justi papildomas emocinis bei prasminis krūvis. Minimu atveju tai buvo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimas ir „muzikinės ambasadorystės“ idėja – reiškinys rimtesnis ir įvairesnis, nei mes kartais norime įsivaizduoti. Tuo metu, kol vis turime įstatymų leidėjams, lėšų skirstytojams ar tiesiog pragmatiškiau nusiteikusiems bendrapiliečiams įrodinėti kultūros poreikį ir naudą, mūsų menininkai Lietuvoje ir svetur dirba savo darbą ir dažnai sukuria daugiau minkštųjų galių ir pridėtinių verčių, nei įstengtų diplomatinis korpusas.

Mūza Rubackytė, Robertas Šervenikas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Robertas Šervenikas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Robertas Šervenikas, Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Robertas Šervenikas, Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Robertas Šervenikas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Robertas Šervenikas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pierre Thilloy, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pierre Thilloy, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Robertas Šervenikas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Robertas Šervenikas, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lina Navickaitė-Martinelli

Pierre-Laurent’o Aimard’o žaidimai

Mintys po rečitalio

Viena nūdienos fortepijono meno garsenybių Pierre-Laurent’as Aimard’as pasižymi tuo „specifiniu apetitu“ (pasak Mūzos Rubackytės, su kuria kadaise teko apie tai kalbėtis) šiuolaikinei muzikai ir XX a. klasikai, kokį jaučia toli gražu ne kiekvienas pianistas. Juoba ne kiekvienas iš tą muziką pamėgusiųjų geba ją tokiu lygiu interpretuoti ir atskleisti. Galiausiai nedažnam pavyksta ant tokio „nekanoninio“ repertuaro pagrindo pasistatyti ne vien nišinei publikai žinomos aukščiausios prabos atlikėjo reputacijos rūmą. Tiesa, prancūzų pianistas mielai imasi skambinti tiek Beethoveną, tiek Ligeti – o kad kibirkštį geba įskelti iš bet kokios jam patikėtos medžiagos, turėjome progos įsitikinti gruodžio 16-ąją Vilniuje.

 

Aimard’o rečitalis turėjo tapti viena iš šiųmečio „Gaidos“ festivalio kulminacijų, tačiau, pianistui susirgus, koncertas buvo perkeltas iš spalio į gruodžio mėnesį – kai bendrą festivalio „klavišų ir stygų“ koncepciją turbūt jau ir patys rengėjai buvo primiršę. Galbūt tas nelemtas perkėlimas lėmė ir tai, jog filharmonijos Didžiojoje salėje žiojėjo neadekvatus įvykio svoriui laisvų kėdžių kiekis. Ne, salė anaiptol nebuvo pustuštė, tačiau net jei ir galime džiaugtis savo ne pačiu prasčiausiu (nelygu su kuo gretinsi) koncertiniu gyvenimu, tokio kalibro menininkai tikrai apsilanko ne taip dažnai, kad galėtume sau leisti neatpažinti tokios progos. Gal vis dėlto kompozicinis kanonas mums yra stipresnis argumentas nei – priešingai paplitusiam įsitikinimui – žymaus atlikėjo pavardė?

Pierre-Laurent Aimard
Pierre-Laurent Aimard