7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kultūra – žmogaus planeta

Pamąstymai apie kultūros situaciją

Dėmesingai sekiau besikuriančios naujos vyriausybės disputus. Laukiau to išganingo žodžio, kurio žmogaus gyvenimą struktūruojanti galia turėtų būti labai svarbi kiekvienai aptariamai sričiai: švietimui, gyvenimo kokybei, kūrybai, mokslui, karybai, gamybai, ekonomikai, verslui... Bet to žodžio kultūra vis nesulaukiau. Jis mūsų politikų lūpose ištariamas paskutinę minutę.

D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
Aušrinė Butvydaitė

Emocinė muzikos paletė

Įspūdžiai iš koncerto „Didieji prancūzų romantikai“ LVSO koncertų salėje

Spalva tiek dailėje, tiek muzikoje nėra vieno tono rezultatas. Joje telpa daugybė subtilių atspalvių, kurie kartu praturtina raišką. Lapkričio 15 d. LVSO koncertų salėje buvo galima pajusti, kaip garsų palete tapomi prancūzų kompozitorių Jules’io Massenet, Ernesto Chaussono bei Camille’io Saint-Saënso kūriniai.

Ugnė Liepa Žuklytė, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Ugnė Liepa Žuklytė, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Ugnė Liepa Žuklytė, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Ugnė Liepa Žuklytė, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Dirigentas Dainius Pavilionis, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Dirigentas Dainius Pavilionis, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Ugnė Liepa Žuklytė, dirigentas Dainius Pavilionis, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Ugnė Liepa Žuklytė, dirigentas Dainius Pavilionis, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Lina Giedraitytė (vargonai). S. Lukoševičiaus nuotr.
Lina Giedraitytė (vargonai). S. Lukoševičiaus nuotr.
Elvina Baužaitė

Kūrėjas, sužadinantis empatiją

Pokalbis su operos soliste Gabriele Bukine

Minint Giacomo Puccini 100-ąsias mirties metines Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) lapkričio 23-iąją įvyks operos „Bohema“ (muzikos vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius, režisierė ir choreografė Anželika Cholina) premjera, o lapkričio 29-ąją Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pristatys vienaveiksmių operų „Skraistė“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“ triptiką (muzikos vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila, režisierius Michaelis Capasso).

Gabrielė Bukinė. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė su George’u Gagnidze, Arsenu Soghomonyanu, Constantine’u Orbelianu ir Kauno simfoniniu orkestru. 2022 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Gabrielė Bukinė su George’u Gagnidze, Arsenu Soghomonyanu, Constantine’u Orbelianu ir Kauno simfoniniu orkestru. 2022 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Gabrielė Bukinė (Violeta) operoje „Traviata“ LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Violeta) operoje „Traviata“ LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Violeta) operoje „Traviata“ LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Violeta) operoje „Traviata“ LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Antonia) operoje „Hofmano istorijos“. LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Antonia) operoje „Hofmano istorijos“. LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Klasika, premjeros, atradimai

Prasidėjo XII tarptautinis M.K. Čiurlionio muzikos festivalis

Kaip teigė XII tarptautinio M.K. Čiurlionio festivalio, truksiančio nuo lapkričio 13 iki 27 dienos, meno vadovė Aleksandra Žvirblytė, jame kasmet pristatomi pasaulinio garso svečiai, jauni talentai ir koks nors įdomus projektas. Lapkričio 14 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykusiame koncerte juo tapo Mindaugo Urbaičio kompozicija „Raigardo slėnis“ (pasaulinė premjera), kurią atliko Ole Edvardas Antonsenas (trimitas, Norvegija), Aleksandra Žvirblytė (fortepijonas) ir Gedimino Gelgoto vadovaujamas ansamblis NIKO – Augusta Zuokė (smuikas), Julija Andersson (smuikas, altas), Iveta Janulytė (smuikas), Agata Ursul (smuikas), Liudvikas Silickas (violončelė), Povilas Paukštė (violončelė) ir Augustinas Sokalskis (violončelė).

Ansamblis NIKO ir Ole Edvardas Antonsenas. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Ansamblis NIKO ir Ole Edvardas Antonsenas. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Ansamblis NIKO ir Ole Edvardas Antonsenas. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Ansamblis NIKO ir Ole Edvardas Antonsenas. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Ole Edvardas Antonsenas, ansamblis NIKO. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Ole Edvardas Antonsenas, ansamblis NIKO. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Mindaugas Urbaitis, Aleksandra Žvirblytė, Augusta Zuokė, Ole Edvardas Antonsenas. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Mindaugas Urbaitis, Aleksandra Žvirblytė, Augusta Zuokė, Ole Edvardas Antonsenas. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Paulius Anderssonas, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Anderssonas, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Anderssonas, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Anderssonas, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Įrašai kaip žygdarbis

Juozas Gruodis. Piano Music. Daumantas Kirilauskas (piano). „Toccata Classics“, UK, 2024

Įrašų leidybos kompanijos „Toccata Classics“ (Londonas) pastangomis turime dar vieną lietuvių muzikos kompaktinę plokštelę. Firmos steigėjas ir prodiuseris Martinas Andersonas jau daugelį metų bendradarbiauja su lietuvių muzikais, yra skelbęs mūsų klasikų Vytauto Bacevičiaus, Jeronimo Kačinsko, Vlado Jakubėno opusų įrašus. Pristato juos pasaulinei rinkai, todėl plokštelių bukletuose rūpinasi pateikti kruopščius istorinius komentarus (juos parašyti dažniausiai patiki lietuviams, bet tekstams kelia reikalavimų).

Lukas Butkus

„Melomano“ užrašai

Įspūdžiai iš 34-ojo tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“

Kiekvieną kartą, kai sėdėdamas koncertų salėje išgirstu žodį „melomanas“, giliai atsidūstu. Galva nusvyra, virš užmerktų akių trukteli antakiai, o dalį veido kelioms sekundėms sutraukia įsitempęs pusšypsnis. Spėju, tai sąlyginis refleksas, atsiradęs jau ne pirmus metus lankantis tarptautiniame aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“ ir beveik kiekvieno koncerto įžanginiame žodyje (ad nauseam) išgirstant kreipimąsi į mus, „melomanus“. Suprantu, žodis tariasi smagiai, kažkiek perteikia nuotaikos pakilumą, bet nuolatos kartojamas virsta eiline vartotojų grupę nusakančia etikete. Pakeliu akis ir laukiu šio vakaro žvaigždės pasirodymo.

Justė Janulytė, LNSO, dirigentas Peteris Rundelas. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Justė Janulytė, LNSO, dirigentas Peteris Rundelas. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Muzikinio poetinio performanso Rolando Rastausko atminimui akimirka. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Muzikinio poetinio performanso Rolando Rastausko atminimui akimirka. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Hamburgo simfoninis orkestras, dirigentas Sylvainas Cambrelingas, pianistas Pierre’as-Laurent’as Aimard’as. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Hamburgo simfoninis orkestras, dirigentas Sylvainas Cambrelingas, pianistas Pierre’as-Laurent’as Aimard’as. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Pierre’as-Laurent’as Aimard’as ir Hamburgo simfoninis orkestras. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Pierre’as-Laurent’as Aimard’as ir Hamburgo simfoninis orkestras. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Hugo Ticciati, Lietuvos kamerinis orkestras. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Hugo Ticciati, Lietuvos kamerinis orkestras. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Hugo Ticciati, Lietuvos kamerinis orkestras, Žibuoklė Martinaitytė. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Hugo Ticciati, Lietuvos kamerinis orkestras, Žibuoklė Martinaitytė. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
„Cello Club“ koncerto akimirka. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
„Cello Club“ koncerto akimirka. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Modestas Pitrėnas, Dalia Kuznecovaitė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Modestas Pitrėnas, Dalia Kuznecovaitė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio / Vilniaus festivalių nuotr.
Rūta Skudienė

Kelionė iš Romos į Vilnių

Išleistas naujausias ansamblio „Canto Fiorito“ senosios muzikos albumas

Muzikinė „Canto Fiorito“ kelionė iš Romos į Vilnių galėjo neįvykti... ir truko ji ilgiau nei dešimtmetį! Ansamblis susibūrė 2012 m. pabaigoje, kai į Vilnių su studijų draugais atvyko ir buvo pakviestas prisidėti prie įrašų išilginės fleitos ir korneto virtuozas Rodrigo Calveyra, turintis išskirtinį senosios muzikos interpretacijos bei teorinių žinių bagažą ir tarptautinių profesinių ryšių, kurių tuo laiku Lietuvoje labai stigo. Be to, muzikas pasižymi edukatoriaus talentu, aistra „muzikinės archeologijos“ atradimams – taip apibūdinčiau nesiliaujantį jo smalsumą gilinantis į  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos kultūros paveldą.

Vytautė Markeliūnienė

Aš esu mokinė

Pokalbis su klavesinininke Giedre Lukšaite-Mrázková

Po ilgesnės pertraukos klavesinininkė Giedrė Lukšaitė-Mrázková vėl sugrįžo į Vilnių koncertuoti. Spalio 3 d. Valdovų rūmuose įvyko jos jubiliejinis rečitalis, kurį ji pati ir komentavo. Programoje – Johanno Casparo Ferdinando Fischerio, Johanno Sebastiano Bacho ir Josefo Antoníno Štěpáno kūriniai. Su visais jais klavesinininkė užmezgusi glaudų emocinį ryšį, pati šią programą ir parinkusi Vilniaus koncertui. Kiekvienas kūrinys buvo palydėtas apmąstytos istorijos, kurioje ryškėjo pagrindinės ašys – ankstyvasis klasicizmas, Johannas Sebastianas Bachas ir čekų XVIII a. antrosios pusės kompozitorių kūryba.

Giedrė Lukšaitė-Mrázková Valdovų rūmuose. D. Šuliauskaitės / Valdovų rūmų nuotr.
Giedrė Lukšaitė-Mrázková Valdovų rūmuose. D. Šuliauskaitės / Valdovų rūmų nuotr.
Giedrė Lukšaitė-Mrázková Valdovų rūmuose. D. Šuliauskaitės / Valdovų rūmų nuotr.
Giedrė Lukšaitė-Mrázková Valdovų rūmuose. D. Šuliauskaitės / Valdovų rūmų nuotr.
Giedrė Lukšaitė-Mrázková Valdovų rūmuose. D. Šuliauskaitės / Valdovų rūmų nuotr.
Giedrė Lukšaitė-Mrázková Valdovų rūmuose. D. Šuliauskaitės / Valdovų rūmų nuotr.
Giedrė Lukšaitė-Mrázková. casopisharmonie.cz nuotr.
Giedrė Lukšaitė-Mrázková. casopisharmonie.cz nuotr.
Samanta Kudelskytė

Vilnius Winds 2024

Tarptautinio pučiamųjų instrumentų muzikos festivalio apžvalga

Spalio mėnesį Vilniaus koncertų erdvėse nuskambėjo jau reikšmingu tapęs tarptautinis festivalis „Vilnius Winds“. Trečius metus iš eilės jį organizuoja Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (LSPO), festivalį inicijavęs dėl svarbaus tikslo – priminti, kad simfoninio pučiamųjų orkestro žanras yra neatskiriama profesionaliosios muzikos dalis, kuri kiekvienais metais pasaulinėse koncertų salėse darosi vis aktualesnė.

Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, Mindaugas Bačkus, dirigentas Johanas de Meij. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, Mindaugas Bačkus, dirigentas Johanas de Meij. D. Matvejevo nuotr.
Johan de Meij. D. Matvejevo nuotr.
Johan de Meij. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. G.  Janavičiaus nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. G. Janavičiaus nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. G.  Janavičiaus nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. G. Janavičiaus nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. G.  Janavičiaus nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. G. Janavičiaus nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. G.  Janavičiaus nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, dirigentas Karolis Variakojis. G. Janavičiaus nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestro vakaro akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestro vakaro akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Fleitinikė Ernesta Vauraitė ir arfininkė Liucilė Uršulė Vilimaitė. D. Matvejevo nuotr.
Fleitinikė Ernesta Vauraitė ir arfininkė Liucilė Uršulė Vilimaitė. D. Matvejevo nuotr.
Jonė Fridmanaitė

Rūpinantis muzikos rytdiena

Pokalbis su kompozitoriumi ir dirigentu Vykintu Baltaku

Praėjęs spalis kompozitoriui ir dirigentui Vykintui Baltakui labai derlingas. Spalio 12 d. Karolio Variakojo diriguojamas Simfoninis pučiamųjų orkestras pristatė specialiai šiam orkestrui parašyto kūrinio „Cumulus“ premjerą. Baltakas ką tik įgyvendino seną svajonę – „Vilnius Jazz 2024“ pristatė įspūdingą olandų kompozitoriaus Louiso Andriesseno muzikos portretą. Kanadiečių saksofonų kvartetas „Quasar“ Lietuvos festivaliuose atliko Baltako kūrinį „Saxopho(e)mix“, o pats dirigentas parengė ir dirigavo „Muzikos rudens“ koncertuose savo bei Lietuvos kompozitorių, Tommo Hummelio ir kitų autorių kūrinius. Šiame kūrybos verpete profesoriaus Baltako paskaitų dar laukia Mastrichto ir Lietuvos studentai. Kas verčia taip aktyviai gyventi? Atokvėpio minutę apie tai su Baltaku ir nutariau pasikalbėti.

Vykintas Baltakas. Asmeninio archyvo nuotr.
Vykintas Baltakas. Asmeninio archyvo nuotr.
Vykintas Baltakas. Asmeninio archyvo nuotr.
Vykintas Baltakas. Asmeninio archyvo nuotr.
Peter Eötvös, Vykintas Baltakas. Asmeninio archyvo nuotr.
Peter Eötvös, Vykintas Baltakas. Asmeninio archyvo nuotr.
Vykintas Baltakas ir Bronius Kutavičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Vykintas Baltakas ir Bronius Kutavičius. Asmeninio archyvo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas