Įspūdžiai iš 34-ojo tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“
Kiekvieną kartą, kai sėdėdamas koncertų salėje išgirstu žodį „melomanas“, giliai atsidūstu. Galva nusvyra, virš užmerktų akių trukteli antakiai, o dalį veido kelioms sekundėms sutraukia įsitempęs pusšypsnis. Spėju, tai sąlyginis refleksas, atsiradęs jau ne pirmus metus lankantis tarptautiniame aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“ ir beveik kiekvieno koncerto įžanginiame žodyje (ad nauseam) išgirstant kreipimąsi į mus, „melomanus“. Suprantu, žodis tariasi smagiai, kažkiek perteikia nuotaikos pakilumą, bet nuolatos kartojamas virsta eiline vartotojų grupę nusakančia etikete. Pakeliu akis ir laukiu šio vakaro žvaigždės pasirodymo.
Žvilgsniai į 33-iąjį tarptautinį aktualios muzikos festivalį „Gaida“
Atrodo, muzika yra aktuali tiek, kiek afišose sureikšminami visi antraeiliai ir mažai ką bendro su ja turintys aspektai. Panašios mintys užklumpa rudeniop, kai pradedi pastebėti iš reklaminių plastiko lakštų žvelgiančius dažniausiai mums, eiliniams praeiviams, nieko nesakančių pavardžių savininkus. Imi pastebėti šiuos reklamų formatus ten, kur paprastai tave veda rodyklė į artimiausią „McDonald’s“ pirkti naujausio šūdniekio. Tenai, jei susigundytum po ilgos darbo dienos savo alkį numalšinti makmaisto porcija, tave pasitiks dešimtmetį ir daugiau skaičiuojančios radijo aktualijos, fone staugiančios betarpišką niekį.