7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Ieva Pakalniškytė

Kūryba – tai procesas

Pokalbis su kompozitoriumi Kristupu Bubneliu

Prieš ketverius metus baigęs magistro studijas Londono karališkojoje muzikos akademijoje grįžote į Vilnių. Dėstėte Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vadovavote vadybos, rinkodaros ir komunikacijos skyriui Lietuvos simfoniniame pučiamųjų orkestre, kūrėte muziką, rašėte tekstus. Šiuo metu Niujorke, Kolumbijos universitete, studijuojate doktorantūroje. Trumpam grįžote į Vilnių, į naujausio savo kūrinio „Calligrammes“ (2024) saksofonų kvartetui premjerą šiuolaikinės muzikos festivalyje „Muzikos ruduo“.

Kristupas Bubnelis Los Andžele. A. Baltėno nuotr.
Kristupas Bubnelis Los Andžele. A. Baltėno nuotr.
Kristupas Bubnelis festivalio diskusijoje T. Tereko nuotr.
Kristupas Bubnelis festivalio diskusijoje T. Tereko nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Sutemų rapsodija

Gintaro Januševičiaus ir Macdara Ó Seireadáino koncertas „Organum“ salėje

Jauki, puikia akustika džiuginanti „Organum“ kamerinė salė klausytojus kviečia tarsi į namų saloną: vengiama oficialumų formuojant koncertų programas, pristatant koncertą, atlikėjus. Pastebima tendencija ir savitai tęsti kažkada Muzikų rėmimo fondo pradėtą ypatingą „Sugrįžimų“ ciklą. Štai spalį pasirodo Lietuvos, Danijos, Norvegijos muzikos akademijose studijuojantys pianistai; gruodį planuojamas negirdėtas Domo Žeromsko kvartetas, atstovaujantis JAV ir Lietuvai, koncertuos Eglė Petrošiūtė (Brazilija, Olandija). Į svetur studijuojančiųjų šventę kviečia pavadinimas „Mama, aš grįžtu Kalėdoms!“.

Gintaras Januševičius ir Macdara Ó Seireadáinas. P. Jarmalos nuotr.
Gintaras Januševičius ir Macdara Ó Seireadáinas. P. Jarmalos nuotr.
Gintaras Januševičius ir Macdara Ó Seireadáinas. P. Jarmalos nuotr.
Gintaras Januševičius ir Macdara Ó Seireadáinas. P. Jarmalos nuotr.
Gintaras Januševičius ir Macdara Ó Seireadáinas. P. Jarmalos nuotr.
Gintaras Januševičius ir Macdara Ó Seireadáinas. P. Jarmalos nuotr.
Laima Slepkovaitė

„V“ yra Vilnius, „J“ yra jazz

Įspūdžiai iš festivalio

Reikia atgauti kvapą. Intensyvus, daugiagarsis ir daugiažodis, ilgas ir dosnus keistybių buvo šių metų „Vilnius Jazz“. Galbūt festivalio žinutės nesugulė į vientisą ir akivaizdų naratyvą, bet iškėlė klaustukų, šauktukų, daugtaškių ir šypsnių, nublokšdamos į netikėtas kūrybines erdves.

Kondo Tatsuo ir Kobayashi Takefumi. D. Klovienės nuot.
Kondo Tatsuo ir Kobayashi Takefumi. D. Klovienės nuot.
Otomo Yoshihide bigbendas. D. Klovienės nuotr.
Otomo Yoshihide bigbendas. D. Klovienės nuotr.
„Spence-Buck Duo“: Alisteris Spence’as ir Tony Buckas. D. Klovienės nuotr.
„Spence-Buck Duo“: Alisteris Spence’as ir Tony Buckas. D. Klovienės nuotr.
Delphine Joussein. D. Klovienės nuotr.
Delphine Joussein. D. Klovienės nuotr.
Rafaëlle Rinaudo. D. Klovienės nuotr.
Rafaëlle Rinaudo. D. Klovienės nuotr.
Aruán Ortiz. D. Klovienės nuotr.
Aruán Ortiz. D. Klovienės nuotr.
Alister Spence. D. Klovienės nuotr.
Alister Spence. D. Klovienės nuotr.
Amirtha Kidambi. D. Klovienės nuotr.
Amirtha Kidambi. D. Klovienės nuotr.
Julijus Grickevičius

Vienintelis Salomėjos bučinys

„Pakartojimo nebus“ – legendinė Asmik Grigorian Salomėja Vilniuje

Rugpjūtį paskelbus apie Richardo Strausso operos „Salomėja“ koncertinę versiją LVSO koncertų salėje, antrą kartą kartoti nereikėjo. Užteko vienintelės pavardės – Asmik Grigorian, ir bilietai buvo akimirksniu iššluoti. Visa sudėtis pasivijo vėliau. Nestabdė ir ekonominis aspektas: suprantama, juk kuriant tokius įvykius publika turi tapti įvykio dalininke. Nes pakartojimo nebus.

Asmik Grigorian (Salomėja) ir Kostas Smoriginas (Johananas). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigorian (Salomėja) ir Kostas Smoriginas (Johananas). G. Jauniškio nuotr.
Johnas Daszakas (Erodas), Ieva Prudnikovaitė (Erodiada). G. Jauniškio nuotr.
Johnas Daszakas (Erodas), Ieva Prudnikovaitė (Erodiada). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja), Nojus Žalys (Vergas). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja), Nojus Žalys (Vergas). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja), Daniel Jenz (Narabotas). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja), Daniel Jenz (Narabotas). G. Jauniškio nuotr.
„Salomėja“. G. Jauniškio nuotr.
„Salomėja“. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Kur link skrieja erdvėlaivis?

Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre spalio 4 d. įvykusi Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera įeis į Lietuvos teatro istoriją kaip pirmoji Lietuvoje šio kompozitoriaus, laikomo vienu žymiausių pasaulyje, pastatyta opera. Kitų žanrų Glasso muzika Lietuvoje skambėjo nesyk, bet su jo scenos veikalu susiduriame pirmą kartą. Pastatyti naują nežinomą veikalą – atsakingas uždavinys. Norėdamas šiam darbui sutelkti kuo stipresnes menines pajėgas, teatras paskelbė atvirą tarptautinį konkursą. Ir ką gi, į konkursą atsiliepė per keturiasdešimt kūrėjų iš Lietuvos ir užsienio, pateikusių labai įvairių pasiūlymų. Operos siužetas apima kelis labai nutolusius skirtingus laikotarpius – nuo ledynmečio iki būsimos tolimos ateities, tad potencialūs statytojai turėjo pasiūlyti itin sumanių sprendimų.

Aurimas Raulinavičius operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Aurimas Raulinavičius operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Andrius Apšega, Beata Ignatavičiūtė operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Andrius Apšega, Beata Ignatavičiūtė operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Šapalas, KVMT choras operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Šapalas, KVMT choras operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Lina Dambrauskaitė operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Lina Dambrauskaitė operoje „Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Joana Gedmintaitė, Šarūnas Šapalas operoje„Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Joana Gedmintaitė, Šarūnas Šapalas operoje„Kelionė“. M. Aleksos nuotr.
Kristupas Antanaitis

Operos namus prisimenant

Operos ir baleto teatro rūmų 50-mečiui. Amžininkų prisiminimai

Retas teatras pasaulyje per pastaruosius šimtą metų kraustėsi net kelis kartus. Antai dabar žinomo kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pirmtakė Operos ir dramos vaidykla po pirmojo spektaklio 1920-ųjų gruodžio 31-ąją iki pat šių dienų keitė ne tik pavadinimus (jų būta net 12 – Lietuvos opera, Valstybės opera, Valstybės teatras ir kt.), pastatus, bet ir miestus. Operos ir dramos vaidykla savo veiklą pradėjo Kaune, pastate, kuris Lietuvai buvo itin svarbus – čia 1920 m. gegužės 15 d. įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Kelis kartus rekonstruotas pastatas tarsi gulbė puošė laikinąją Lietuvos sostinę iki baisiausios XX a. tragedijos, kuri ne tik sugriovė miestus, bet ir po įvairius pasaulio kampelius išblaškė daugybę talentingų menininkų.

Operos ir baleto teatro statyba. LLMA archyvo nuotr.
Operos ir baleto teatro statyba. LLMA archyvo nuotr.
Henriko Cipario scenografijos eskizas operai „Ave vita. 1974 m. H. Cipario asmeninio archyvo nuotr.
Henriko Cipario scenografijos eskizas operai „Ave vita. 1974 m. H. Cipario asmeninio archyvo nuotr.
J. Basanavičiaus gatvės teatro projektas. Fasadas. 1911 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskiu bibliotekos nuotr.
J. Basanavičiaus gatvės teatro projektas. Fasadas. 1911 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskiu bibliotekos nuotr.
Orkestro ložė senajame teatre. M. Plepio nuotr.
Orkestro ložė senajame teatre. M. Plepio nuotr.
Rūta Railaitė ir Jurijus Smoriginas balete „Baltaragio malūnas. R. Vilavičiaus nuotr.
Rūta Railaitė ir Jurijus Smoriginas balete „Baltaragio malūnas. R. Vilavičiaus nuotr.
Teatras J. Basanaviciaus g. Uzmūrytas įėjimas į ložes. M. Plepio nuotr.
Teatras J. Basanaviciaus g. Uzmūrytas įėjimas į ložes. M. Plepio nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Žmogiško netobulumo grožis

LNSO koncertas su Victorienu Vanoostenu ir Maximilianu Hornungu Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) pianistas ir dirigentas Victorienas Vanoostenas dirigavo ne pirmą kartą. Su mūsų Nacionaliniu simfoniniu maestro susipažino 2021 m., pakviestas į Mūzos Rubackytės organizuojamą Vilniaus fortepijono festivalį, ir diriguodamas LNSO atliko prancūzų muzikos programą, vėliau parengė įspūdingų romantinės muzikos koncertų. Vanoostenas prisipažįsta iškart susižavėjęs mūsų orkestro profesionalumu ir pamilęs Vilnių. Orkestrantai sako, kad simpatija ir pagarba abipusė.

Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Epochų stotelėse

Prasidėjęs festivalis „Muzikos ruduo“ ir kiti kontekstai

Atrodo, kad meninės veiklos rėmimo ypatumai Lietuvoje lėmė tai, jog ruduo tapo pačiu aktyviausiu laikotarpiu, kai metus brandintus žiedus praskleidžia festivaliai. Vienas jų – „Muzikos ruduo“.

Snieguolės Dikčiūtės projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
Snieguolės Dikčiūtės projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
Snieguolės Dikčiūtės projekto akimirka. P. Ramono nuotr.
Snieguolės Dikčiūtės projekto akimirka. P. Ramono nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. R. Grigaitytės nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. R. Grigaitytės nuotr.
Catherine Kontz projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
Catherine Kontz projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
Catherine Kontz projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
Catherine Kontz projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
Koncerto „Old Things Resonate New“ atlikejai.P. Ramono nuotr
Koncerto „Old Things Resonate New“ atlikejai.P. Ramono nuotr
„Cappella Concertante Vilnense“, dirigentas Dimitris Karakantas, solistas Alois Muhlbacheris. M. Aleksos nuotr.
„Cappella Concertante Vilnense“, dirigentas Dimitris Karakantas, solistas Alois Muhlbacheris. M. Aleksos nuotr.
Giedrius Prunskus

Intriguojantys moterų pašnekesiai

Silvijos Vaitkevičiūtės ir Eglės Kižytės-Ramonienės koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje

Pirmąjį spalio sekmadienį nuskaidrino Kauno valstybinės filharmonijos Mažojoje salėje vykęs kamerinės muzikos koncertas „Moterų pašnekesiai“, kuriame skambėjo opusai smuiko ir fortepijono duetui. Programa įdomi ir intriguojanti, sudaryta iš moterų kompozitorių kūrinių bei kūrinių, dedikuotų moterims. Jų sukūrimo ir dedikacijų aplinkybės įvairios, o kūrinius puikiai atliko ir intriguojančias istorijas gyvai papasakojo smuikininkė Silvija Vaitkevičiūtė ir pianistė Eglė Kižytė-Ramonienė.

Silvija Vaitkevičiūtė ir Eglė Kizytė-Ramonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Silvija Vaitkevičiūtė ir Eglė Kizytė-Ramonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Didingas simfoninis savaitgalis

Lietuvos valstybinis ir Lietuvos nacionalinis simfoniniai orkestrai pradėjo sezoną

„Tikėki, tu gyvenai ne veltui. Dar kartą kelkitės. Pasiruoškite gyventi“, – šiais Gustavo Mahlerio Antrojoje, „Prisikėlimo“, simfonijoje skambančiais žodžiais linkiu sėkmės naująjį koncertų sezoną pradedantiems Valstybiniam (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius) ir Nacionaliniam (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas) simfoniniams orkestrams.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas. S. Lukoševičiaus nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas. S. Lukoševičiaus nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistės. Dir. R. Šervenikas. S. Lukoševičiaus nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistės. Dir. R. Šervenikas. S. Lukoševičiaus nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė, Justina Gringytė, Kauno valstybinis choras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė, Justina Gringytė, Kauno valstybinis choras. S. Lukoševičiaus nuotr.
LVSO koncerto akimirka. Lukoševičiaus nuotr.
LVSO koncerto akimirka. Lukoševičiaus nuotr.
LVSO, dirigentas Robertas Šervenikas. S. Lukoševičiaus nuotr.
LVSO, dirigentas Robertas Šervenikas. S. Lukoševičiaus nuotr.
LVSO, Justina Gringytė ir Kauno valstybinis choras. S. Lukoševičiaus nuotr.
LVSO, Justina Gringytė ir Kauno valstybinis choras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Jinhyung Park. D. Matvejevo nuotr.
Jinhyung Park. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas