Pokalbis su kompozitoriumi Kristupu Bubneliu
Prieš ketverius metus baigęs magistro studijas Londono karališkojoje muzikos akademijoje grįžote į Vilnių. Dėstėte Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vadovavote vadybos, rinkodaros ir komunikacijos skyriui Lietuvos simfoniniame pučiamųjų orkestre, kūrėte muziką, rašėte tekstus. Šiuo metu Niujorke, Kolumbijos universitete, studijuojate doktorantūroje. Trumpam grįžote į Vilnių, į naujausio savo kūrinio „Calligrammes“ (2024) saksofonų kvartetui premjerą šiuolaikinės muzikos festivalyje „Muzikos ruduo“.
Gintaro Januševičiaus ir Macdara Ó Seireadáino koncertas „Organum“ salėje
Jauki, puikia akustika džiuginanti „Organum“ kamerinė salė klausytojus kviečia tarsi į namų saloną: vengiama oficialumų formuojant koncertų programas, pristatant koncertą, atlikėjus. Pastebima tendencija ir savitai tęsti kažkada Muzikų rėmimo fondo pradėtą ypatingą „Sugrįžimų“ ciklą. Štai spalį pasirodo Lietuvos, Danijos, Norvegijos muzikos akademijose studijuojantys pianistai; gruodį planuojamas negirdėtas Domo Žeromsko kvartetas, atstovaujantis JAV ir Lietuvai, koncertuos Eglė Petrošiūtė (Brazilija, Olandija). Į svetur studijuojančiųjų šventę kviečia pavadinimas „Mama, aš grįžtu Kalėdoms!“.
Įspūdžiai iš festivalio
Reikia atgauti kvapą. Intensyvus, daugiagarsis ir daugiažodis, ilgas ir dosnus keistybių buvo šių metų „Vilnius Jazz“. Galbūt festivalio žinutės nesugulė į vientisą ir akivaizdų naratyvą, bet iškėlė klaustukų, šauktukų, daugtaškių ir šypsnių, nublokšdamos į netikėtas kūrybines erdves.








„Pakartojimo nebus“ – legendinė Asmik Grigorian Salomėja Vilniuje
Rugpjūtį paskelbus apie Richardo Strausso operos „Salomėja“ koncertinę versiją LVSO koncertų salėje, antrą kartą kartoti nereikėjo. Užteko vienintelės pavardės – Asmik Grigorian, ir bilietai buvo akimirksniu iššluoti. Visa sudėtis pasivijo vėliau. Nestabdė ir ekonominis aspektas: suprantama, juk kuriant tokius įvykius publika turi tapti įvykio dalininke. Nes pakartojimo nebus.







Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre spalio 4 d. įvykusi Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera įeis į Lietuvos teatro istoriją kaip pirmoji Lietuvoje šio kompozitoriaus, laikomo vienu žymiausių pasaulyje, pastatyta opera. Kitų žanrų Glasso muzika Lietuvoje skambėjo nesyk, bet su jo scenos veikalu susiduriame pirmą kartą. Pastatyti naują nežinomą veikalą – atsakingas uždavinys. Norėdamas šiam darbui sutelkti kuo stipresnes menines pajėgas, teatras paskelbė atvirą tarptautinį konkursą. Ir ką gi, į konkursą atsiliepė per keturiasdešimt kūrėjų iš Lietuvos ir užsienio, pateikusių labai įvairių pasiūlymų. Operos siužetas apima kelis labai nutolusius skirtingus laikotarpius – nuo ledynmečio iki būsimos tolimos ateities, tad potencialūs statytojai turėjo pasiūlyti itin sumanių sprendimų.








Operos ir baleto teatro rūmų 50-mečiui. Amžininkų prisiminimai
Retas teatras pasaulyje per pastaruosius šimtą metų kraustėsi net kelis kartus. Antai dabar žinomo kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pirmtakė Operos ir dramos vaidykla po pirmojo spektaklio 1920-ųjų gruodžio 31-ąją iki pat šių dienų keitė ne tik pavadinimus (jų būta net 12 – Lietuvos opera, Valstybės opera, Valstybės teatras ir kt.), pastatus, bet ir miestus. Operos ir dramos vaidykla savo veiklą pradėjo Kaune, pastate, kuris Lietuvai buvo itin svarbus – čia 1920 m. gegužės 15 d. įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Kelis kartus rekonstruotas pastatas tarsi gulbė puošė laikinąją Lietuvos sostinę iki baisiausios XX a. tragedijos, kuri ne tik sugriovė miestus, bet ir po įvairius pasaulio kampelius išblaškė daugybę talentingų menininkų.






LNSO koncertas su Victorienu Vanoostenu ir Maximilianu Hornungu Nacionalinėje filharmonijoje
Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) pianistas ir dirigentas Victorienas Vanoostenas dirigavo ne pirmą kartą. Su mūsų Nacionaliniu simfoniniu maestro susipažino 2021 m., pakviestas į Mūzos Rubackytės organizuojamą Vilniaus fortepijono festivalį, ir diriguodamas LNSO atliko prancūzų muzikos programą, vėliau parengė įspūdingų romantinės muzikos koncertų. Vanoostenas prisipažįsta iškart susižavėjęs mūsų orkestro profesionalumu ir pamilęs Vilnių. Orkestrantai sako, kad simpatija ir pagarba abipusė.




Prasidėjęs festivalis „Muzikos ruduo“ ir kiti kontekstai
Atrodo, kad meninės veiklos rėmimo ypatumai Lietuvoje lėmė tai, jog ruduo tapo pačiu aktyviausiu laikotarpiu, kai metus brandintus žiedus praskleidžia festivaliai. Vienas jų – „Muzikos ruduo“.







Silvijos Vaitkevičiūtės ir Eglės Kižytės-Ramonienės koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje
Pirmąjį spalio sekmadienį nuskaidrino Kauno valstybinės filharmonijos Mažojoje salėje vykęs kamerinės muzikos koncertas „Moterų pašnekesiai“, kuriame skambėjo opusai smuiko ir fortepijono duetui. Programa įdomi ir intriguojanti, sudaryta iš moterų kompozitorių kūrinių bei kūrinių, dedikuotų moterims. Jų sukūrimo ir dedikacijų aplinkybės įvairios, o kūrinius puikiai atliko ir intriguojančias istorijas gyvai papasakojo smuikininkė Silvija Vaitkevičiūtė ir pianistė Eglė Kižytė-Ramonienė.
Lietuvos valstybinis ir Lietuvos nacionalinis simfoniniai orkestrai pradėjo sezoną
„Tikėki, tu gyvenai ne veltui. Dar kartą kelkitės. Pasiruoškite gyventi“, – šiais Gustavo Mahlerio Antrojoje, „Prisikėlimo“, simfonijoje skambančiais žodžiais linkiu sėkmės naująjį koncertų sezoną pradedantiems Valstybiniam (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius) ir Nacionaliniam (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas) simfoniniams orkestrams.







