Kelionė iš Romos į Vilnių

Muzikinė „Canto Fiorito“ kelionė iš Romos į Vilnių galėjo neįvykti... ir truko ji ilgiau nei dešimtmetį! Ansamblis susibūrė 2012 m. pabaigoje, kai į Vilnių su studijų draugais atvyko ir buvo pakviestas prisidėti prie įrašų išilginės fleitos ir korneto virtuozas Rodrigo Calveyra, turintis išskirtinį senosios muzikos interpretacijos bei teorinių žinių bagažą ir tarptautinių profesinių ryšių, kurių tuo laiku Lietuvoje labai stigo. Be to, muzikas pasižymi edukatoriaus talentu, aistra „muzikinės archeologijos“ atradimams – taip apibūdinčiau nesiliaujantį jo smalsumą gilinantis į  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos kultūros paveldą.

Šiandieninis ansamblio branduolys – lietuvių vokalistai Ieva Gaidamavičiūtė, Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė, Povilas Vanžodis, Nerijus Masevičius. Kiekvienam projektui telkiama nauja tarptautinė užsienio atlikėjų instrumentininkų sudėtis. Tai suteikia ansamblio repertuarui dinamiškumo, įvairovės, nauji vardai, reikšmingi muzikiniai atradimai pristatomi ne tik Lietuvos auditorijai.

Ansamblio sudėtis išskirtinė – tai istoriškai pagrįstas vokalistų, kornetų ir barokinių trombonų derinys, dialogas, kuriantis tembriškai spalvingą muzikinį audinį.

Kompaktinėje plokštelėje įgarsintoje kelionėje iš Romos skamba daugiausia sakralinė muzika. Plokštelei įrašyti sukviesti vieni geriausių Europoje senosios muzikos atlikėjų: kornetininkas Josué Meléndezas, trombonininkai Miguelis Tantosas Sevillano ir Fabio de Cataldo, vargonininkas Filipas Hrubý. Išilgine fleita ir kornetu groja ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra. Prie garso režisieriaus pulto sėdėjo patyręs įrašų prodiuseris, muzikas Ignacio Lusardi Monteverde.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzika – vis dar mažai žinoma kultūros paveldo dalis, apie kurią plačiau prabilta tik XX a. pabaigoje, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir kilus susidomėjimui LDK bei Abiejų Tautų Respublikos istorija. Apie LDK kūrusių ir gyvenusių muzikų meninį palikimą, specialiuose archyvuose „įkalintus“, palyginti neseniai tyrėjų atrastus XVII a. natų rankraščius ir dabar žinių nėra daug. Galima sakyti, kad senoji muzika, jos interpretacijos subtilybės, instrumentarijus, pagaliau auditorija šiandieniniame pramogų pasaulio kontekste yra nišinė sritis.

XVII a., kai Abiejų Tautų Respubliką valdė švedų karališkosios dinastijos atstovai Vazos, reikšmingų pokyčių kultūriniame gyvenime radosi daugiau. Vakarų Europos muzikinės naujovės palyginti labai greitai pasiekė Lietuvą. Valdovų, didikų rezidencijos, krikščioniškųjų vienuolijų veikla XVII a. tapo įtakingais kultūros skleidėjais. Iš Italijos buvo kviečiami kompozitoriai bei atlikėjai – smuikininkai, altininkai, vargonininkai, kornetininkai, trombonininkai, teorbininkai, liutnininkai ir kt. Paskatinti tolimos italams šiaurės šalies valdovų meilės muzikai ir, tikėtina, palankių ekonominių sąlygų, karališkojoje Vazų kapeloje dirbo Romos kompozicijos mokyklos meistro Luigi da Palestrinos mokiniai ir sekėjai Annibale Stabile, Asprilio Pacielli, Giovanni Francesco Anerio, Luca Marenzio, Tarquinio Merula, Marco Scacchi, Francesco Rognoni, Diomedesas Cato, kiti įvairiais saitais su kapela susieti muzikai. Įtakingo LDK valstybininko, kultūros mecenato Leono Sapiegos Vilniaus rūmų kapelai, konkuravusiai su karališkąja, vadovavo kompozitorius ir atlikėjas Giovanni Battista Cocciola, kurio lenkų ir lietuvių muzikologų XX a. pabaigoje atrastus kūrinius prieš gerą dešimtmetį atlikti bei įrašyti ir buvo pakviestas Rodrigo Calveyra. Jis energingai ėmėsi organizacinių ir repertuaro atrankos reikalų, ilgainiui susiformavo ansamblis, šiandien puikiai žinomas senosios muzikos mylėtojams.

Visų minėtų italų autorių kūriniai ir skamba šioje ansamblio įgarsintoje muzikinėje kelionėje iš Romos į Vilnių.

Į plokštelės repertuarą įtrauktas ir lenkų baroko kompozitoriaus bei atlikėjo Bartłomiejaus Pękielio „Dulcis amor Jesu“ bei Sapiegų albumo, reikšmingo XVII a. sakralinės paskirties rinkinio, nežinomo autoriaus kūrinys balsui ir basso continuo „O, vere digna hostia“. Įdėkle išrašytoje programoje žvaigždutėmis paženklinti faktai, papildymai – pasaulinė kūrinio įrašo premjera, meno vadovo rekonstruota boso partija, versija penkiems balsams.

Norėtųsi pažymėti, kad taip įspūdingai skambančių išilginės fleitos ir korneto, barokinių trombonų, pozityvo (kilnojamųjų vargonų) bei vokalistų derinio LDK muzikos įrašuose iki tol neturėjome. Malonus įrašo akustinis laukas, beveik tobulas muzikinis balansas, aiškus, skaidrus skambesys. Instrumentų ir balsų tembrai susipina, bet išlieka ryškūs ir saviti. Išskirčiau Palestrinos, Merulos šedevrų interpretacijas, jausmingai skambantį „Folle è ben che si crede“, virtuoziškai atliktą Cocciolos „Cantabant sancti“, „Laetemur hodie“ premjerą, Sapiegų albumo pavyzdį. Plokštelės viršelyje – LDK valdovų rūmų Sosto menės bei ansamblio nuotraukos (fotografas Vytautas Abramauskas). Kompaktinę plokštelę išleido kompanija „Brilliante Classics“, taigi tarptautinė sklaida garantuota.

Profesiniai ir žmogiškieji ryšiai, kuriuos puoselėja „Canto Fiorito“ meno vadovas Rodrigo Calveyra, direktorė ir prodiuserė Renata Dubinskaitė, aktyvus koncertavimas su vienu garsiausių šių dienų senosios muzikos ansamblių „Cappella Mediterranea“ bei bendradarbiavimas ir su kitais atlikėjais garantuoja „Canto Fiorito“ veiklos tęstinumą, kūrybingumą. Norėtųsi to nuoširdžiai palinkėti!