Pianisto Jurgio Karnavičiaus rečitalis „Organum“ salėje
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius ir ilgametis Fortepijono katedros vedėjas, tarptautinių konkursų laureatas pianistas Jurgis Karnavičius gruodžio 7 d. „Organum“ koncertų salėje pateikė išskirtinę programą. Skambėjo retai atliekami, o Lietuvoje daugeliui pirmą kartą girdimi George’o Enescu, Bélos Bartóko ir Karolio Szymanowskio fortepijoniniai opusai. Dėl šios priežasties profesorius prieš kiekvieną kūrinį papasakojo apie jo kontekstą ir charakteringus bruožus, kuriuos atskleidė kūrinius interpretuodamas akademiškai nuosekliai ir įkvėptai.
Koncertas Nacionalinėje filharmonijoje, skirtas Giedriaus Kuprevičiaus 80-mečiui
Šiuolaikinis pernelyg skubantis pasaulis mūsų kasdienybę modeliuoja tikrovės apraiška. Neretai pamirštame, kad egzistuoja ir vaizduotės ar sapnų pasaulis, kurį ryškiausiai patiriame vaikystėje. Tai galėjome patirti gruodžio 7 d. koncerte Nacionalinėje filharmonijoje, čia skambėjusi Giedriaus Kuprevičiaus, Einojuhani Rautavaaros ir Edvardo Griego muzika sukūrė žaismingą, vaizduotę žadinančią nuotaiką. Grojo Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo Modesto Pitrėno, solavo Jashos Heifetzo smuikininkų konkurso nugalėtojas ispanas Javieras Comesaña Barrera, atlikęs pirmą kartą Lietuvoje skambėjusį Kuprevičiaus koncertą smuikui ir orkestrui „Keturi barono Miunhauzeno sapnai“.
Koncertas „Beribis malonumas“ Vilniaus senajame teatre
Vilniaus senajame teatre (VST) atsigauna koncertai ir muzikiniai spektakliai. Juos pradėjo kuruoti Ana Ablamonova. Muzikai turėtų prisiminti jos organizuotus „Naujosios operos akcijos“ festivalius – tai dalelė „Operomanijos“ darbų. „Operomanija“ yra Ablamonovos įsteigta ir vadovaujama Vilniaus miesto prodiuserinė kompanija, dirbanti su šiuolaikinio scenos meno projektais – nuo kūrybos iki sklaidos per gastroles ir įrašus. Antai šiandien stebime Linos Lapelytės ir Vaivos Grainytės operos „Geros dienos!“ skrydį nuo JAV iki Kinijos per Didžiąją Britaniją, Šveicariją bei kitus Europos kraštus, pakeliui sulaukiant apdovanojimų.




Trijų Giacomo Puccini vienaveiksmių operų premjera Nacionaliniame operos ir baleto teatre
Giacomo Puccini operos Lietuvoje statomos gal kiek rečiau nei Giuseppe’s Verdi, tačiau šie metai – išskirtiniai. Minimos šimtosios Puccini mirties metinės, tad net du Lietuvos teatrai kone tuo pačiu metu pakvietė į jo operų premjeras. Kauno valstybinis muzikinis prieš porą savaičių į „Bohemą“, o sostinės Nacionalinis operos ir baleto – į „Triptiką“. Vilniečiai pasistengė, kad premjera sutaptų su Puccini mirties diena – lapkričio 29-ąja. Tądien jis mirė Briuselyje, atsiųstas Italijos gydytojų gauti stebuklingų modernių spinduliuotės procedūrų kovai su sunkia gerklės liga. Kompozitoriui buvo tik šešiasdešimt penkeri.








Baigiamieji XII tarptautinio M.K. Čiurlionio festivalio koncertai
XII tarptautiniam M.K. Čiurlionio festivaliui persiritus į antrą pusę, scenoje pasirodė užsienio muzikantų plejada. Lapkričio 20 d. Valdovų rūmuose koncertavo violončelininkas iš Nyderlandų Pieteris Wispelwey, jam akompanavo Paolo Giacometti. Kritikai Wispelwey’ų giria už išsiskiriančias originalias kūrinių interpretacijas. Jis iš tikrųjų pademonstravo originalų, netgi, sakyčiau, ekscentrišką sceninį įvaizdį ir mąstymą, tačiau jo paties aranžuotos smuiko sonatos (skambėjo Franzo Schuberto Sonata A-dur (D 574) ir Johanneso Brahmso Scherzo iš sonatos smuikui ir fortepijonui „F-A-E“ bei bisui Adagio iš sonatos Nr. 3, op. 108) paliko daug klaustukų, nepaisant to, kad šių atlikėjų duetas yra pelnęs Brahmso apdovanojimą.






Andrejs Osokins: rečitalis „Dedikacija Šopenui ir Šumanui“ „Organum“ salėje
Lapkričio 22 d. „Organum“ koncertų salėje karaliavo romantiškoji Fryderyko Chopino ir Roberto Schumanno dvasia. Koncertas sudomino ir dėl to, kad latvių pianistai į Lietuvą atvyksta retai, o vakaro svečias – vienas ryškiausių Latvijos fortepijono mokyklos atstovų. Sergejus Osokinas ir jo sūnūs Andrejs ir Georgijs – tai trys vienos dinastijos pianistai, iš kurių anksčiau girdėjome Georgijaus muzikavimą.
Kompozitoriaus ir pianisto Tomo Kutavičiaus kūrybos vakaras
Po kelių dešimtmečių, skirtų akademinės bei teatro muzikos kūrybai, grįžęs savo „Ežero“ (CD, 2023) vandenimis į improvizacinę sceną, po keleto koncertų su Arkadijumi Gotesmanu (perkusija) Tomas Kutavičius, šiemet švenčiantis 60-uosius gyvenimo ir 40-uosius kūrybinius metus, lapkričio 15 d. surengė jau antrą fortepijono improvizacijos solo koncertą intymioje Muzikos magijos klubo aplinkoje.
Valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ penkiasdešimtmečio projektas
Įvažiavus į Šiaulius vaizdai nelepina – pilkos gatvės, apleistas „Elnio“ batų fabrikas, didesnė tikimybė sutikti ore skraidantį plastikinį maišelį nei gyvą asmenį... Tačiau mieste netrūksta aktyvaus kultūrinio gyvenimo: veikia muziejai, teatras, Šiaulių dailės galerija, žinoma dėl atviro žvilgsnio į šiuolaikinio meno procesus, netrūksta ir kitų pagirtinų reiškinių. Labiausiai, sakyčiau, išsiskiria Valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ veikla. Nedidelis senosios vokalinės muzikos ansamblis, 1974 m. įkurtas dirigento Sigito Vaičiulionio, evoliucionavo į valstybinio lygio kolektyvą ir skamba jau pusę šimto metų!
Koncertas Nacionalinėje filharmonijoje smuikininko Eugenijaus Urbono atminimui
Lietuvos kamerinis orkestras ir būrelis Eugenijaus Urbono artimųjų lapkričio 20 d. Nacionalinėje filharmonijoje surengė koncertą, kurio programą sudarė smuikininko mėgstami kūriniai. Tai Antoníno Dvořáko Fortepijoninis kvintetas Nr. 2 A-dur, op. 81, Arnoldo Schönbergo „Pragiedrėjusi naktis“, op. 4 („Verklärte Nacht“), ir Gustavo Mahlerio Adagietto iš Simfonijos Nr. 5 cis-moll. Jautriai atlikta muzika be žodžių bylojo apie ją mėgusio asmens romantišką, emocingą asmenybę. Koncerto klausęsi Urbono bendramoksliai, draugai ir kolegos turėjo progą atidžiau pažvelgti į jo sielos gelmes, kurios nebūtinai atsiverdavo kasdieniame gyvenime.




Giacomo Puccini „Bohema“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Nemažai laiko prabėgo nuo mano paskutinio apsilankymo Kauno muzikiniame teatre. Tai ne dėl kokio nors nusistatymo – tiesiog įtraukia gyvenimo ir įvykių verpetas, iš kurio išsiveržti ne visuomet pavyksta. Taip ir neišgirsti spektaklių, kurie tikriausiai sudomintų. Šį kartą palikti visus kitus reikalus paskatino žinia apie naujai statomos Giacomo Puccini „Bohemos“ premjerą. Pastatymą teatras skiria nemirtingojo italų kompozitoriaus 100-osioms mirties metinėms, kurias mini daugybė Europos teatrų. Nepamatyti ir neišgirsti dar vieno lietuvių pamėgtos operos pastatymo būtų tiesiog nusikaltimas. Kalbu, aišku, apie save. Visada malonu atvažiuoti į Kauną, ypač šį kartą, kai miestas šventiškai išpuoštas kalėdiniais atributais ir mirguliuojančiomis švieselėmis. Prie įėjimo į teatrą skambėjo muzika, būriavosi žmonės, fotografuodamiesi ant patiesto raudono kilimo.







