Muzika

Lukas Butkus

Pokalbis su kompozitoriumi ir violončelininku Arvydu Malciu

Kompozitorius ir violončelininkas Arvydas Malcys užima unikalią vietą Lietuvos šiuolaikinės muzikos srityje. Sunku įvardinti kitą lietuvių muziką, kuris greta aktyvios koncertinės veiklos pasižymėtų ir kaip produktyvus kūrėjas, o jo kūriniai būtų atliekami prestižinėse pasaulio scenose. Neretai kuriantys atlikėjai ar koncertuojantys kompozitoriai sulaukia įvairių reakcijų iš akademinės muzikų bendruomenės. Išnyra tarytum instinktyvus noras apsaugoti savo profesijos integralumą.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Ansamblio „La Lira di Orfeo“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje ir prasidėję Sarbievijaus metai

Baigiantis 2024-iesiems, gruodžio 21 d. Nacionalinės filharmonijos salėje Antonio Vivaldi kūrybą plačiai pristatė ansamblis „La Lira di Orfeo“ iš Italijos (koncerto partneris – Italų kultūros institutas Vilniuje). Stilingai, įmantriai, teatrališkai žodžio ir muzikos sąsajas perteikė ansamblio meno vadovas, kontratenoras Raffaele Pe. Vivaldi muzika bene ryškiausiai atskleidžia baroko muzikos ypatumus – ne tik instrumentiniuose kūriniuose, bet ir operų fragmentuose, kantatose.

Vytautė Markeliūnienė

In memoriam smuikininkei Ingridai Armonaitei (1962 02 24–2025 01 01)

Taip, būtent šis trumpas apibūdinimas – orioji – pirmasis šliejasi prie smuikininkės Ingridos Armonaitės asmenybės, kurios žemiškoji kelionė baigėsi pirmajai 2025-ųjų dienai auštant, septintą ryto valandą. Gal šiandienos laikais ši orumo sąvoka ir per dažnai lipdoma ten, kur norisi, vis dėlto ji nepraranda savo autentiškumo ir Ingridos Armonaitės atveju visų pirma byloja apie garbingumą, dvasinį iškilumą, solidumą. Jos pagarba klasikai, lietuvių muzikai, partitūrai apskritai, formavosi į kriterijų.

Kaip ir kiekvienais metais, Lietuvos padangėje suskamba talentingų žmonių atliekama muzika. Įsimintiniausiuose koncertuose – dirigentų Christopho Eschenbacho, Sylvano Cambrelingo programos, Gintaro Rinkevičiaus interpretuota Gustavo Mahlerio Aštuntoji simfonija, dainininkų Thomo Hampsono, Edgaro Montvido rečitaliai, Modesto Sedlevičiaus ir Algirdo Bagdonavičiaus atliktos partijos Carlo Orffo kantatoje „Carmina burana“, filmuotas Asmik Grigorian debiutas MET, pianisto Roger Muraro koncertai. Tikriausiai reikėtų minėti ir Asmik Grigorian, Kosto Smorigino pasirodymą Vilniuje, tačiau vadybininkai tikriems melomanams uždaro duris, atverdami jas storoms piniginėms.

Ieva Pakalniškytė

Pokalbis su džiazo kompozitoriumi ir pianistu Viačeslavu Ganelinu

Dar 9-ajame dešimtmetyje išvykęs iš Lietuvos, džiazo muzikos legenda, kompozitorius ir pianistas Viačeslavas Ganelinas čia itin retas svečias, tačiau visuomet labai laukiamas. Visame pasaulyje Vilniaus džiazą išgarsinęs su „Ganelino Trio“ (GTČ), parašęs pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“, sukūręs gausybę muzikos kinui, teatrui, šiandien Ganelinas gyvena ir kuria Izraelyje.

Rūta Gaidamavičiūtė

Kompozitoriaus Felikso Bajoro 90-mečio renginių panorama

Šį rudenį visi lyg suskato atiduoti kompozitoriui skolas, kurių per ilgą gyvenimą prisikaupė su neatliktais ar nepilnai atliktais kūriniais daugiau, nei norėtųsi. Felikso Bajoro 90-mečio proga atlikėjai jam „padovanojo“ visą kūrybos festivalį su operos, simfoninių ir kamerinių kūrinių repertuaru. Autoriui pavyko išgirsti ir keletą premjerų. Bet gyvenimas Bajorą išmokė kantrybės – vien operos pastatymo jis laukė 40 metų. Kita vertus, atlikėjams tos kantrybės reikėdavo ne ką mažiau, kai autorius pageidaudavo kiekvieną frazę atlikti taip, kaip ją girdi jis. Ir tai nebuvo užgaida, nes kitaip muzika tiesiog neatskleidžia to, kas joje yra.

Laimutė Ligeikaitė

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir saksofonų kvarteto „Signum“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Koncertų salėse jau skamba šventine nuotaika dvelkiančios programos. Ne išimtis ir Nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 14 d. vykęs Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo meno vadovo Modesto Pitrėno, ir saksofonų kvarteto iš Vokietijos „Signum“ koncertas „Vilniaus simfonija“. Koncertas pavadintas pagal Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus naują kūrinį, tad į jo premjerą pirmiausia ir norisi atkreipti dėmesį, nors opusas pradėjo antrą vakaro dalį.

Daiva Tamošaitytė

Pianistės Mariam Batsashvili rečitalis Paliesiaus dvare

Puošni Paliesiaus dvaro erdvė sulaukia muzikos pasiklausyti iš visur suvažiuojančios publikos. Jau nusistovėjo ir nuolatinis ratas jos gerbėjų, nepaisančių nei tamsių žiemos vakarų, nei slidaus kelio. Juos pasitinka įspūdingi po stiklo gaubtu stūksantys buvusios arklidės mūrai, iš vietinių ūkininkų gaunamų miltų kepama duona ir bandelės prie kavos, jaukus apšvietimas, o koncertų salėje „Pasaga“ –  puikūs „Stainway&Sons“ instrumentai bei reto gerumo akustika.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Lietuvių išeivijos muzikos koncertas – vis dar įvykis Lietuvos koncertiniame gyvenime. Pripažinkim – net pavienis išeivio kūrinys koncerte jau yra įvykis. Kaip ir tokios pjesės pasirodymas pedagoginiame ar konkursiniame kontekste. Tad Bruno Markaičio (1922–1998) kamerinės muzikos koncertai, įvykę Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų namuose gruodžio 4 d. bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje gruodžio 6 d., tikiuosi, bus postūmis šiems kūriniams tapti įprasta mūsų repertuarų dalimi.

Živilė Ramoškaitė

Septintasis Giacomo Puccini trijų vienaveiksmių operų spektaklis LNOBT

Nusistovėjo nerašyta taisyklė recenzuoti operų premjeras, tolesnį spektaklių gyvenimą paliekant savieigai. Tačiau neretai būna, kad po kokių šešių ar dešimties atlikimų naujai pastatytas spektaklis susiguli ir įgyja naujos, geresnės kokybės. Nuosekliai sekti premjerų gyvenimo, dirigentų ir solistų kaitos kritikai, tiesą sakant, neįpareigoti, nebent patys įsipareigoja, paskirdami tam labai daug laiko. Praėjusiame numeryje paskelbtą recenziją apie Giacomo Puccini „Triptiko“ premjerą LNOBT parašiau išklausiusi du premjerinius spektaklius.