Gyvos kompozicijos maestro

Dar 9-ajame dešimtmetyje išvykęs iš Lietuvos, džiazo muzikos legenda, kompozitorius ir pianistas Viačeslavas Ganelinas čia itin retas svečias, tačiau visuomet labai laukiamas. Visame pasaulyje Vilniaus džiazą išgarsinęs su „Ganelino Trio“ (GTČ), parašęs pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“, sukūręs gausybę muzikos kinui, teatrui, šiandien Ganelinas gyvena ir kuria Izraelyje.

Per pastarąjį apsilankymą Vilniuje Ganelinas koncertavo su ketvirtį amžiaus gyvuojančiu „Trio Alliance“, kuriame kartu groja ilgamečiai jo scenos bičiuliai – saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Šis koncertas tapo ypatingas ir tuo, kad įrašų prodiuserio Arūno Zujaus pastangomis jis buvo užfiksuotas kompaktinės plokštelės pavidalu. „Ganelinas itin retas svečias Lietuvoje, tad ir koncertai su „Trio Alliance“ – vienetinis įvykis. Norėjosi nepraleisti galimybės įamžinti šių ryškių asmenybių, muzikuojančių vienoje scenoje. Dirbti su „Trio Alliance“ įrašais buvo įdomi, bet kartu ir nelengva patirtis, nes jų gausioje garsų paletėje kiekvienas garsas yra svarbus ir turi turėti savo vietą, kad būtų išgirstas“, – sakė Zujus.

Albumo „Live at Organum 2023“ proga pasikalbėjome su Viačeslavu Ganelinu, kuris gruodžio 17 d. minėjo 80-mečio jubiliejų.  

Gal galėtumėte pasidalinti, kokių prisiminimų yra išlikę apie Vilnių, iš to laikotarpio, kai dar gyvenote Lietuvoje?

Mano vaikystė ir jaunystė praėjo Lietuvoje. Daugelis mano pirmųjų kūrybinių darbų yra susiję su Lietuva: parašyta daug kūrinių Kino studijai, teatrui, Radijo ir televizijos orkestrui, taip pat įrašų studijoje įrašyta daug plokštelių. Dalyvavau visuose džiazo festivaliuose Vilniuje, Kaune, Elektrėnuose, Birštone. Buvo puikūs laikai.

Koks jausmas apima kaskart čia sugrįžus koncertuoti? Kaip, jūsų akimis, pasikeitė Vilnius, kaip jums skamba šiandieninis Vilniaus džiazas? Ar niekada nesigailėjote, kad išvykote į Izraelį?

Visuomet malonu apsilankyti Lietuvoje. Gaila, kad daugelio mano artimų draugų, bičiulių jau nebėra. Vilnius dar pagražėjo ir jaučiu, kad mielai mane sutinka. O tai, kad daugelis šiandieninių Lietuvos džiazo muzikantų groja įvairiose pasaulio šalyse, rodo didelį jų profesionalumą.
Visa mano šeima, giminės ir artimi draugai gyvena Izraelyje. Čia taip pat daug pasiekiau – muzikos akademija, kurioje dirbau visus tuos metus, suteikė profesoriaus laipsnį. Turiu daug neišsenkančių idėjų, kuriu muziką ir nuolat koncertuoju.

Koncertas su „Trio Alliance“ tarsi įkūnijo ir spontaniškumą, ir muzikinį dialogą. Kaip apibūdintumėte tą vakarą nuskambėjusią muziką, jos istoriją? Ar buvo kokia nors konkreti koncepcija arba pasakojimas, kuriuo vadovavotės improvizuodami? Pasidalinkite mintimis apie muzikavimą ir dialogą su grojančiais kartu.

Jau prieš išvykdamas 1987-aisiais koncertuose pradėjau groti absoliučiai spontaniškai improvizuodamas. Žinoma, tokiuose ne soliniuose koncertuose reikėjo ieškoti muzikantų, kurie suprastų ir galėtų taip spontaniškai muzikuoti, improvizuoti. Tai koncerto metu gimstanti siuitos formos kompozicija. Siuita paprastai trunka apie keturiasdešimt minučių, tačiau jai reikia vidinės organizacijos, tinkamo laiko balanso, kad publikai būtų įdomu klausytis emocinio ir loginio rezultato. Izraelyje koncertuoju su įvairiais duetais, o Lietuvoje – su Petru Vyšniausku ir Arkadijum Gotesmanu.

Kaip gyvo pasirodymo metu išlaikote pusiausvyrą tarp individualumo ir kolektyvinės raiškos? Ar susitikimams scenoje turi įtakos atstumas, nes jūs gyvenate Izraelyje, o kolegos Vilniuje?
„Trio Alliance“ gyvuoja jau kelis dešimtmečius. Deja, mūsų koncertiniai pasirodymai nėra reguliarūs, tačiau kiekvienas koncertas – tai susitikimų džiaugsmas ir malonumas. Nepaisant kartais didelių pertraukų tarp pasirodymų, nepraradome jau nuo pirmųjų koncertų lengvai užsimezgusio kūrybinio kontakto.

Improvizacija tarsi apima daug skirtingų muzikos kalbų, kuriomis užpildote aiškias muzikines formas. Ar užrašote kompozicijas natomis, galbūt pasižymite formą? Ar grojate ir kuriate esamuoju laiku? Papasakokite apie kūrybinį procesą ir muzikavimą.

Taip, muzika, kurią atliekame, yra spontaniška improvizacija, kurią aš vadinu gyva kompozicija, tai yra komponavimu atliekant. Čia labai svarbu išmanyti platų šiuolaikinių muzikos žanrų, stilių spektrą, tiek džiazo, tiek šiuolaikinės klasikinės muzikos. Kaip jau minėjau, pagrindas – siuitos forma: ji patogi tuo, kad leidžia kurti ir ritminius, ir emocinius komponuojamų kūrinių kontrastus. Mano kolegos puikiai susidoroja su šiomis sudėtingomis užduotimis.

Jūsų koncertas vyko pilnutėlėje „Organum“ koncertų salėje, klausytojai plojo atsistoję, skambėjo bisai. Kaip manote, koks klausytojų vaidmuo kuriant koncerto energiją, nuotaiką? Ar kas nors iš to konkretaus vakaro jums pasirodė ypatinga?

Gruodžio mėnesio koncertas „Organum“ koncertų salėje buvo labai gerai organizuotas. Improvizuojantiems muzikantams itin svarbus akustinis bendravimas, nes kiekviena frazė, kiekvienas naujas garsas daro įtaką idėjų atsiradimui, o tam reikia, kad kiekvienas iš atlikėjų galėtų akimirksniu reaguoti į muzikinės medžiagos pokyčius ir logiškai ją užbaigti. „Organum“ erdvė visiškai atitinka visus šiuos tikslus, o salėje esančių klausytojų „kvėpavimas“ visada tai aiškiai parodo, ar kartu esame ant tos pačios bangos.

Kokie jūsų kūrybiniai horizontai? Kada bus galima jus išgirsti vėl koncertuojant Lietuvoje?

Kaip ir daugelis kūrybingų žmonių, esu prietaringas, tad apie savo būsimus darbus kalbu tik tada, kai jie pabaigti. O kvietimą koncertuoti Lietuvoje visada su malonumu priimu.

Dėkoju už pokalbį.