Felikso Bajoro vokalinės kūrybos vakaras Kauno valstybinėje filharmonijoje
Šių metų pavasario sezoną Kauno valstybinė filharmonija pradėjo ne didingu, bet ypatingu koncertu „Lai gyvuoja ąžuolėlis“: Mažojoje salėje dar kartą paminėtas iškilaus mūsų kompozitoriaus Felikso Bajoro devyniasdešimtmečio jubiliejus. Kaip sakė programos sumanytoja ir koncerto vedėja, lietuviškos muzikos sklaidai nusipelniusi dainininkė Giedrė Kaukaitė, bene visose svarbiausiose Lietuvos koncertų erdvėse pernai jubiliejus buvo minimas atliekant stambias, plataus formato Bajoro muzikines drobes.
Martyno Švėgždos von Bekkerio rečitalis Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje
Martynas Švėgžda von Bekkeris – atlikėjas, kūrėjas, mąstytojas, Mokytojas, veikėjas, kultūrinis ir vertybinis „stimuliantas“. Nuo 1989-ųjų jis lyg plačiasparnis erelis skrodžia pasaulį, skleisdamas jam pačiam brangią, autentišką lietuvišką tapatybę. Nesvarbu, ar būtų Vilniuje, Hamburge, Paryžiuje, Bostone, ar Džakartoje, – jo nuoširdumo ir natūralaus smalsumo pasaulio kultūroms „korta“ visur puikia žaidžia. Būčiau neteisi sakydama, kad rašau objektyvią koncerto recenziją, analizuojančią atlikimo niuansus.
Pokalbis su Nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene apie Čiurlionio metus
Atrodo, visa Lietuva noriai sujudo įvairiais renginiais ir kūrybiniais projektais švęsti Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Aš labai tuo džiaugiuosi ir manau, kad ne tik institucijos, meniniai kolektyvai ar kūrėjai stengiasi įprasminti savo santykį su Čiurlioniu, bet ir kiekvienas lietuvis visą gyvenimą su juo turi kažkokį nenusakomai gilų saitą, kuris niekados nenutrūks, o gal ateity ir teiks jėgų mūsų išlikimui, dvasinei stiprybei.
Lietuvos kamerinio orkestro koncertas „Mozarto epocha ir XXI amžius“
Sausio 18-osios vakarą Nacionalinėje filharmonijoje surengtame koncerte „Mozarto epocha ir XXI amžius“ įvyko dviejų labai skirtingų, tačiau glaudžiai susijusių muzikinių pasaulių susitikimas. XVIII amžius dažnai vadinamas Mozarto epocha ir įkūnija klasicizmo aiškumą, darnos ir emocinės išraiškos idealus, o pats Mozartas buvo revoliucinga asmenybė, išplėtusi muzikinių formų ir muzikavimo komunikacijos ribas. XXI amžius, priešingai, pasižymi stilių įvairove, eksperimentais ir tradicijos permąstymu per modernizmo prizmę. Koncerto programoje greta amžinųjų Mozarto šedevrų skambėjo šiuolaikinės kompozicijos, taip sukurdamos įdomų dialogą, atskleidžiantį, kaip klasicizmo elegancija ir emocinis universalumas tebeskamba šiandien ir įkvepia dabarties kompozitorius. Girdėjome Maksymo Berezovskio, Valentyno Silvestrovo, Wolfgango Amadeus Mozarto opusus ir Lino Rupšlaukio kūrinio pasaulinę premjerą.








In memoriam Leopoldui Digriui
Sausio 19 d. nuo pat ryto kilo vis didesnė būtinybė išsijungus visus ryšius pabūti vienumoje. Įsidienojus – tarsi kažkas būtų išvedęs ilgam pasivaikščiojimui paneriu miškais Turniškių link. Nenumaldomai norėjosi tyloje ieškoti esminių būties sprendimų ar bent jau tylių atsakymų į neleidžiančius nurimti egzistencinius klausimus. Būtent tokiomis temomis, greta profesinės, į kurią neišvengiamai įsiterpdavo filosofiniai apmąstymai, diskutuodavome su profesoriumi Leopoldu Digriu, specialybei pasibaigus, o kartais ir vidury pamokos vargonų aspirantūroje, taip pat ir vėliau po studijų, susitikus pašnekesio.




Pianistas Rafałas Blechaczas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Sausio 15 d. Nacionalinėje filharmonijoje vyko vienas tų koncertų, kurie suderina politinę reikšmę su programos turiniu. Vienos dalies renginys (organizuotas kartu su Lenkijos institutu Vilniuje ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje), skirtas Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai, sulaukė ir aukštų valstybės pareigūnų, ir diplomatų, ir publikos dėmesio. Niekas neliko nuviltas, nes skambėjo kūriniai, priminę abiejų tautų kultūrinius ryšius ir istorines sąsajas. Nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo Robertas Šervenikas, solo fortepijonu skambino 2005-ųjų tarptautinio Fryderyko Chopino konkurso laureatas Rafałas Blechaczas.
Giedriaus Kuprevičiaus „Amžinoji šviesa“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Iš gausos muzikinių renginių, mininčių Laisvės gynėjų dieną, dėmesį patraukė Giedriaus Kuprevičiaus oratorija „Amžinoji šviesa“, arba „Lux Aeterna“, sausio 12 d. vakarą nuskambėjusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje. Nors tai ne premjera – oratorija sukurta 2011 m., minint 1991-ųjų sausio įvykių 20-metį, – smagu, kad nenugrimzdo užmarštin, o prisikėlė, šviesiai ir jautriai, LNOBT simfoniniam orkestrui ir chorui diriguojant Ričardui Šumilai, solo partijas atliekant Linai Dambrauskaitei (sopranas), Liudui Mikalauskui (bosas), Dainiui Peseckui (smuikas) ir Arvydui Barzinskui (trimitas).







Pokalbis su tarptautinio Vytauto Bacevičiaus konkurso rengėjais Dariumi Kučinsku ir Zita Bružaite
Šiais metais minime 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) bei 120-ąsias kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus (1905–1970) gimimo metines. Pagrįstai didžiuojamės Čiurlioniu, tačiau neturėtume pamiršti ir kitų iškilių kūrėjų, jiems skirti dėmesį ne tik jubiliejiniais metais. Vienas pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų Bacevičius buvo puikus koncertuojantis pianistas, paliko didelį, vertingą fortepijoninės ir simfoninės muzikos palikimą: operą „Vaidilutė“, baletą „Šokių sūkuryje“, šešias simfonijas, keturis koncertus fortepijonui ir orkestrui, daugiau kaip penkiasdešimt kūrinių fortepijonui.
LSPO koncerte – Dianos Čemerytės kūrinio, skirto Laisvės gynėjų dienai, premjera
Sausio 12-osios vakarą Šv. Jonų bažnyčioje, Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro perteikiamas, nuskambėjo naujas Laisvės gynėjų dienai atminti skirtas Vokietijoje gyvenančios kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Papasakok man“ (dirigentas Karolis Variakojis, vargonininkas Benas Jonušas, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas).
„Stabat Mater“ Nacionalinėje filharmonijoje Sausio 13-ajai paminėti
„Stabat Mater“ („Sopulingoji Motina“) – tokiu pavadinimu muzikuojanti Lietuva Vilniuje šįmet pasitiko Sausio 13-osios datą, 11 d. Nacionalinėje filharmonijoje surengusi vieną solidžiausių šios progos koncertų. Šių dienų kontekste, kai visa žmonija, regis, atsidūrusi prie milžiniškų pervartų slenksčio, mums įsimintinos datos tampa mažyte stotele apmąstyti savo tautos ir valstybės vietą ateities pasaulyje. „Stabat Mater“ – viena tų progų.





