7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Garsų magija

Nacionalinio simfoninio orkestro, Davido Geringo ir Stanislaso Kimo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Balandžio 17-ąją Nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) dirigavo žinomas ir Lietuvoje, savo tėvynėje, mėgstamas violončelininkas bei dirigentas Davidas Geringas. Šįkart jis Lietuvos publiką supažindino su vienu savo auklėtinių – violončelininku Stanislasu Kimu.

Davidas Geringas. D. Matvejevo nuotr.
Davidas Geringas. D. Matvejevo nuotr.
Stanislas Kim. D. Matvejevo nuotr.
Stanislas Kim. D. Matvejevo nuotr.
Stanislasas Kimas, Davidas Geringas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Stanislasas Kimas, Davidas Geringas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Stanislasas Kimas, Davidas Geringas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Stanislasas Kimas, Davidas Geringas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Stanislasas Kimas, Davidas Geringas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Stanislasas Kimas, Davidas Geringas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Pro laiko langą – amžinybės blyksniai

Nacionalinis simfoninis orkestras, Robertas Šervenikas, Stathis Karapanos ir trys muzikos kūrėjai

Šio teksto pavadinimas kilo paskaičius suomio Einojuhani Rautavaaros mintis apie kūrybą. Kompozitorius mistikas manė, kad kūriniai turi savo valią, tad jo darbas – perkelti kūrinį į šį pasaulį. Tai susišaukia, nors ir netiesiogiai, su Friedricho Nietsche’s filosofijos „valios galiai“ principu, atmetančiu vienintelį teisingą požiūrį į pasaulį, kurį, pasak jo, suformavo klasikinis mąstymas, ir teigia esmišką interpretacijų įvairovę.

Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Stathis Karapanos. D. Matvejevo nuotr.
Stathis Karapanos. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Stathis Karapanos, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Stathis Karapanos, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Dainų puokštė

Įspūdžiai iš Dainos meno vakaro su Migle Žaliukaite ir Egle Perkumaite

Balandžio 6 d. Vilniaus „Organum“ salėje vykusiame koncerte „Dainos meno vakarai“ savo profesinį brandumą pademonstravo jauna perspektyvi dainininkė, mecosopranas Miglė Žaliukaitė. Jai fortepijonu talkino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Koncertmeisterio katedros docentė Eglė Perkumaitė, per daugiau nei 40 kūrybinio darbo metų Lietuvoje ir užsienyje surengusi apie 900 koncertų.

Eglė Perkumaitė ir Miglė Žaliukaitė. A. Radvilaitės nuotr.
Eglė Perkumaitė ir Miglė Žaliukaitė. A. Radvilaitės nuotr.
Eglė Perkumaitė ir Miglė Žaliukaitė. A. Radvilaitės nuotr.
Eglė Perkumaitė ir Miglė Žaliukaitė. A. Radvilaitės nuotr.
Birutė Mar

Berlynas: 2025-ųjų operos dienoraščiai (I)

Įspūdžiai iš operos teatro „Staatsoper Unter den Linden“ spektaklių

Kai atsiranda galimybė trumpam atitrūkti nuo darbų – pasisemti Europos kultūros įspūdžių ir įkvėpimo, – žvilgsnis pirmiausia krypsta į Berlyną: kas ten naujo teatruose, parodų ir koncertų salėse? Pastaraisiais metais talentingais pastatymais geba nustebinti ypač gyvybingi sostinės operos teatrai „Komische Oper“, „Staatsoper Unter den Linden“, kviečiantys iškilius atlikėjus, puikius orkestrus, pasaulinio lygio statytojus ir dirigentus.

Scena iš operos „Undinė“. G. Bresadola / staatsoper-berlin.de nuotr.
Scena iš operos „Undinė“. G. Bresadola / staatsoper-berlin.de nuotr.
Scena iš operos „Undinė“. G. Bresadola / staatsoper-berlin.de nuotr.
Scena iš operos „Undinė“. G. Bresadola / staatsoper-berlin.de nuotr.
Christiane Karg (Undinė), Pavel Černoch (Princas). G. Bresadola / staatsoper-berlin.de nuotr.
Christiane Karg (Undinė), Pavel Černoch (Princas). G. Bresadola / staatsoper-berlin.de nuotr.
Scena iš operos „Broučeko skrydžiai“. A. Declair / staatsoper-berlin.de nuotr.
Scena iš operos „Broučeko skrydžiai“. A. Declair / staatsoper-berlin.de nuotr.
Carles Pachon, Peter Hoare, Lucy Crowe, choras operoje „Broučeko skrydžiai“. A. Declair / staatsoper-berlin.de nuotr.
Carles Pachon, Peter Hoare, Lucy Crowe, choras operoje „Broučeko skrydžiai“. A. Declair / staatsoper-berlin.de nuotr.
Scena iš operos „Broučeko skrydžiai“. A. Declair / staatsoper-berlin.de nuotr.
Scena iš operos „Broučeko skrydžiai“. A. Declair / staatsoper-berlin.de nuotr.
Peter Hoare (Broučekas) operoje „Broučeko skrydžiai“. A. Declair / staatsoper-berlin.de nuotr.
Peter Hoare (Broučekas) operoje „Broučeko skrydžiai“. A. Declair / staatsoper-berlin.de nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Laiko atspindžiai fortepijonu

Pianistės Marijos Mirovskos koncertas „Atspindžiai“ Kauno valstybinėje filharmonijoje

Fortepijoninė muzika nesunkiai į koncertus pritraukia įvairiausią auditoriją. Fortepijono repertuaro gausa, tembro ir išraiškos galimybės yra stulbinančios, o žanrinė kūrinių įvairovė leidžia sudaryti netikėtas ir stebinančias programas. Pianistės, meno daktarės ukrainietės Marijos Mirovskos, nuo 2011 m. gyvenančios Lietuvoje, programa „Atspindžiai“, Kauno valstybinėje filharmonijoje skambėjusi balandžio 4 d., buvo būtent tokia – netikėta ir maloniai nustebinusi.

Marija Mirovska Kauno filharmonijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Mirovska Kauno filharmonijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Mirovska. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Mirovska. Asmeninio archyvo nuotr.
Laima Slepkovaitė

Nesusvyruojantys tiesos kely

Džiazo autoritetų Joe McPhee, Steve’o Swello, Marko Tokaro ir Klauso Kugelio koncertas Vilniuje

Laisvoji improvizacija yra patikimas vertybinis lakmusas. Jos negali sumeluoti, imituoti. Ji nesileidžia užgniaužiama ir yra nenugalima – autentiška, gryna, švari žmogaus saviraiškos forma, išsiskleidžianti visur, kur jai atsiveriama.

Klaus Kugel, Joe McPhee, Mark Tokar, Steve Swell. R. Devyžės nuotr.
Klaus Kugel, Joe McPhee, Mark Tokar, Steve Swell. R. Devyžės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Kaip laikas keičia garsą

Pokalbis su kompozitoriumi ir dirigentu Vykintu Baltaku

Balandžio 9 d. Nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas kompozitoriaus Vykinto Baltako, ir solistas violončelininkas Mindaugas Bačkus pristatys intriguojančią programą „Disputas su Schubertu“, kuri byloja apie muzikos idėjų kismą ir amžinai aktualias menines idėjas nuo romantiškojo Franzo Schuberto iki šių dienų. Šia proga kalbiname programos sumanytoją ir dirigentą, Lietuvoje ir užsienyje veiklą plėtojantį kompozitorių Vykintą Baltaką.

Vykintas Baltakas. S. Skabeikio nuotr.
Vykintas Baltakas. S. Skabeikio nuotr.
Vykintas Baltakas (kairėje), Wolfgangas Rihmas (viduryje) su kolegomis. V. Baltako asmeninio archyvo nuotr.
Vykintas Baltakas (kairėje), Wolfgangas Rihmas (viduryje) su kolegomis. V. Baltako asmeninio archyvo nuotr.
Vykintas Baltakas. J. Suslavičiūtės nuotr.
Vykintas Baltakas. J. Suslavičiūtės nuotr.
Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Kai mostas tampa muzika

Tarptautinis Jono Aleksos jaunųjų choro dirigentų konkursas

Kovo 8–9 dienomis Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje vykęs trečiasis Tarptautinis Jono Aleksos jaunųjų choro dirigentų konkursas – ne tik gražus pagarbos ženklas maestro atminimui, bet ir drąsus postūmis jauniesiems dirigentams žengti kūrybos keliu. Jonas Aleksa glaudžiai susijęs su M.K. Čiurlionio menų mokykla – buvo vienas pirmųjų absolventų, čia formavosi jo muzikinės pažiūros, prasidėjo sėkminga dirigento karjera. Tad minimas renginys lygintinas su simbolinėmis durimis į pasaulį, kuriame rankos mostas tampa kalba, o žvilgsnis – muzikiniu impulsu.

Konkurso laureatai ir komisijos nariai. D. Vasiliauskaitės-Jucienės nuotr.
Konkurso laureatai ir komisijos nariai. D. Vasiliauskaitės-Jucienės nuotr.
Konkurso laureatai ir komisijos nariai. D. Vasiliauskaitės-Jucienės nuotr.
Konkurso laureatai ir komisijos nariai. D. Vasiliauskaitės-Jucienės nuotr.
Jonas Aleksa. M. Raškovskio nuotr.
Jonas Aleksa. M. Raškovskio nuotr.
Jonas Aleksa. Organizatorių nuotr.
Jonas Aleksa. Organizatorių nuotr.
Elvina Baužaitė

„Linksmoji našlė“ nėra tik graži praeitis

Pokalbis su režisiere Viktorija Streiča ir choreografu Valerijumi Osadčenko apie naują operetės „Linksmoji našlė“ pastatymą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) kovo 27-ąją – Tarptautinę teatro dieną – įvyko Franzo Léharo operetės „Linksmoji našlė“ premjera. Libreto autoriai Viktoras Léonas, Leo Steinas, režisierė Viktorija Streiča, muzikos vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, choreografas Valerijus Osadčenko, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, scenografas Vaidotas Jakutis, šviesų dailininkė Monika Šerstabojevaitė.

Viktorija Streiča. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Viktorija Streiča. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Valerijus Osadčenko. R. Ščerbausko nuotr.
Valerijus Osadčenko. R. Ščerbausko nuotr.
Valerijus Osadčenko (Jagas) spektaklyje „Dezdemona“. KVMT. 2023 m. D. Matvejevo nuotr.
Valerijus Osadčenko (Jagas) spektaklyje „Dezdemona“. KVMT. 2023 m. D. Matvejevo nuotr.
Operetė „Linksmoji našlė“. KVMT, 2025 m. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Operetė „Linksmoji našlė“. KVMT, 2025 m. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Operetė „Linksmoji našlė“. KVMT, 2025 m. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Operetė „Linksmoji našlė“. KVMT, 2025 m. E. Knygauskaitės-Liakienės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Susieti kalno simbolikos

„Kalnų sonata“: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Petras Geniušas ir dirigentas Victorienas Vanoostenas

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 metų jubiliejus Nacionalinėje filharmonijoje kaip reikiant įsismarkavo. Neskaičiuojant visą pasaulį apimančių Čiurlionio kvarteto gastrolių (jau pagrota, regis, net vienuolika koncertų), garsinančių Čiurlionio vardą nuo Suomijos iki Japonijos, pačioje filharmonijos salėje nuo vasario skamba išskirtiniai koncertai, atskleidžiantys ir Čiurlionio kūrybos atvertis, ir prasmingus jo laikmečio kontekstus, ir dabartinę jo refleksiją.

Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas