Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Don Žuanas“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre
Kovo 7–14 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo rodomas naujas Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Don Žuanas“ pastatymas. Jo kūrėjai – britų režisierius Johnas Fulljamesas, režisierė statytoja Aylin Bozok, scenografas Dickas Birdas (lietuviams pažįstamas iš „Vilnius City Opera“ spektaklių), kostiumų dailininkė Annemarie Woods ir kiti.








Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Mirgos Gražinytės-Tylos koncertas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečiui
Retai matau, kad į koncertą publika ateitų taip nuoširdžiai šventiškai nusiteikusi, pasiruošusi, pasidabinusi šilkiniais šalikėliais ar kaklaraiščiais su Čiurlionio paveikslų fragmentais, ir spinduliuotų pagarbiu svarbių įvykių laukimu. Toks koncertas įvyko kovo 15 d. sausakimšoje Nacionalinėje filharmonijoje, o jo programa ir atlikėjai išties skatino nepaprastą susidomėjimą.








Dirigentė Giedrė Šlekytė, pianistė Onutė Gražinytė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Kovo 7 d. LVSO koncertų salėje karaliavo moterys: Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas Gintaras Rinkevičius) pirmą kartą dirigavo Giedrė Šlekytė, solistė – pianistė Onutė Gražinytė, o tarp vyrų kompozitorių kūrinių apie moteris bei moterims skambėjo Ramintos Šerkšnytės opusas.
Pokalbis su kompozitoriumi Donatu Zakaru
Kalbamės su kompozitoriumi Donatu Zakaru, Lietuvos kompozitorių sąjungos įsteigtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio premijos laureatu. Jo kūryba nuolat skamba svarbiuose lietuvių muzikos koncertuose, dainų šventėse, iškilminguose renginiuose Nacionalinės filharmonijos ir kitose scenose (pvz., „Credo“ choro „Jauna muzika“ 30-mečiui, „Magnificat“ su Lietuvos kameriniu orkestru ir choru „Vilnius“, Lietuvos valstybės atkūrimo ir Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir choro „Vilnius“ atliktas „Gratulationes Vilnae“ bei kiti kūriniai).
Nacionalinėje filharmonijoje – koncertas „Metamorfozės“
Nacionalinė filharmonija pastaraisiais metais beveik visus koncertus įvardija. Būta didžiausios fantazijos pareikalavusių koncertų pavadinimų – „Simfonijos tapymas“, „Po šituo stogu“, „Regėjimai“, „Muzikinis gėlių laikrodis“ ir pan. Įsivaizduoju, kaip nelengva tas antraštes kurti, ypač tada, kai koncerte skambantys kūriniai sunkiai leidžiasi apibendrinami. Profesionalus tokios antraštės dažniausiai tiesiog erzina, nors blaivus protas ir sako, kad jos skirtos ne jiems.






In memoriam Liucijai Drąsutienei
Kovo šeštosios pavakare mus pasiekė žinia: žemiškąją kelionę baigė profesorė Liucija Drąsutienė (1937–2025). Užklupus liūdesiui netrukus radosi mintis, jog tai vienas tų žmonių, apie kuriuos galvojama: jie bus, lydės visada. Taip, be Liucijos Drąsutienės sunkiai įsivaizduojamas užbaigtas mūsų kultūrinės bendruomenės paveikslas – ar tai būtų Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla, ar Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ar tiesiog autentiškai ir giliai muziką suvokiančių bei mylinčių žmonių bendrija. Betgi Jos profesinis braižas, žmogiška energija, kultūrinės patirtys organiškai tapo dar viena bendruomene – Drąsutienės mokykla, kurios akivaizdi tąsa – Jos stiprūs, įdomūs, puikiai pasirengę mokiniai, dirbantys fortepijono dėstytojais, mokytojais, taip pat koncertuojantys kaip pianistai.





Fleitininko Justino Mačio ir pianisto Mantauto Katino koncertas „Organum“ koncertų salėje
Vasario 27 d. fleitininkas Justinas Mačys ir pianistas Mantautas Katinas „Organum“ koncertų salėje grojo nuotaikingą programą operų temomis, kuri taip pat skambėjo Paliesiaus dvare (kovo 1 d.), o netrukus bus pristatyta ir Užutrakio dvaro rūmuose (balandžio 13 d.). Puikūs solistai kartu parengė ne pirmą kamerinę programą: 2023 m. rudenį „Organum“ ir kitų salių klausytojai girdėjo Franzo Schuberto sonatos „Arpeggione“ transkripciją fleitai ir fortepijonui, Introdukciją ir variacijas fleitai ir fortepijonui dainos „Trockne Blumen“ („Sudžiūvusios gėlės“) tema, op. 160, bei Sonatą A-dur fortepijonui, op. post. 120.
Pokalbis su kompozitore Loreta Narvilaite
Kaip tik penktadienį, kai pasirodo „Septynios meno dienos“, kovo 7-ąją, bus iškilmingai įteikiamos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Tarp laureatų – kompozitorė Loreta Narvilaitė, šiemet rudenį pažymėsianti gražią sukaktį. Žinant jos muziką, su šia poetiško skambesio kūrėja, ko gero, smagiausia pabėgti nuo slegiančių nūdienos aktualijų bei kontekstų ir panirti vien į kūrybos pasaulius – ten, kur mūsų stiprybė, amžinai gyvybingos idėjos ir žmogiškasis atsivėrimas byloja vien muzikos garsais.
Arfininkas Çağatay Akyolas ir dirigentas Muratas Cemas Orhanas su Lietuvos kameriniu orkestru Nacionalinėje filharmonijoje
Kovo 12 d. Rytų muzikos gerbėjai susirinko į Nacionalinės filharmonijos salę pasiklausyti Turkijos muzikinio pasaulio atstovų: skambėjo Ulvi Cemalio Erkino „Sinfonietta per archi“, Cemalio Reşito Rey „Andante ir Allegro“ (solistas Džeraldas Bidva) ir Fikreto Amirovo Simfonija styginių orkestrui („Poeto Nazimi atminimui“), kuriuos atliko Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir turkų dirigentas Muratas Cemas Orhanas.







Su Giedre Kaukaite – apie lietuvių kompozitorius bei Felikso Bajoro kūrinių balsui ir fortepijonui programą
Kauno klausytojams atlikta Felikso Bajoro ankstyvosios vokalinės kūrybos programa jau buvo „7 meno dienų“ puslapiuose profesionaliai aptarta. Po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje norėjosi pasigilinti į jos esmę. Rengiant Bajoro kūrinius balsui susitiko dviejų kartų menininkai: tituluota XX a. dainininkė Giedrė Kaukaitė ir pasikeitusiam XXI a. pasauliui atstovaujančios, skirtingos sceninės patirties turinčios dainininkės Simona Liamo, Eglė Šlimaitė ir Kristina Žaldokaitė bei pianistas Justas Čeponis.



