7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Beata Baublinskienė

Kriminologinė opera viešbutyje

Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Don Žuanas“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre

Kovo 7–14 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo rodomas naujas Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Don Žuanas“ pastatymas. Jo kūrėjai – britų režisierius Johnas Fulljamesas, režisierė statytoja Aylin Bozok, scenografas Dickas Birdas (lietuviams pažįstamas iš „Vilnius City Opera“ spektaklių), kostiumų dailininkė Annemarie Woods ir kiti.

Modestas Sedlevičius, Krystianas Adamas, Ona Kolobovaitė, Tadas Girininkas, Liudas Norvaišas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Modestas Sedlevičius, Krystianas Adamas, Ona Kolobovaitė, Tadas Girininkas, Liudas Norvaišas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Modestas Sedlevičius, Lina Dambrauskaitė, Raimundas Juzuitis operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Modestas Sedlevičius, Lina Dambrauskaitė, Raimundas Juzuitis operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Modestas Sedlevičius, Tadas Girininkas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Modestas Sedlevičius, Tadas Girininkas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Ona Kolobovaitė, Krystianas Adamas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Ona Kolobovaitė, Krystianas Adamas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Ona Kolobovaitė, Modestas Sedlevičius, Kamilė Bonté operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Ona Kolobovaitė, Modestas Sedlevičius, Kamilė Bonté operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas, Ona Kolobovaitė, Modestas Sedlevičius, Kamilė Bonté operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas, Ona Kolobovaitė, Modestas Sedlevičius, Kamilė Bonté operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ačiū Čiurlioniui!

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Mirgos Gražinytės-Tylos koncertas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečiui

Retai matau, kad į koncertą publika ateitų taip nuoširdžiai šventiškai nusiteikusi, pasiruošusi, pasidabinusi šilkiniais šalikėliais ar kaklaraiščiais su Čiurlionio paveikslų fragmentais, ir spinduliuotų pagarbiu svarbių įvykių laukimu. Toks koncertas įvyko kovo 15 d. sausakimšoje Nacionalinėje filharmonijoje, o jo programa ir atlikėjai išties skatino nepaprastą susidomėjimą.

Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Trio „Agora“, Mirga Gražinytė-Tyla ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Trio „Agora“, Mirga Gražinytė-Tyla ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Po moters ženklu

Dirigentė Giedrė Šlekytė, pianistė Onutė Gražinytė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

Kovo 7 d. LVSO koncertų salėje karaliavo moterys: Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas Gintaras Rinkevičius) pirmą kartą dirigavo Giedrė Šlekytė, solistė – pianistė Onutė Gražinytė, o tarp vyrų kompozitorių kūrinių apie moteris bei moterims skambėjo Ramintos Šerkšnytės opusas.

Giedrė Šlekytė ir LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Giedrė Šlekytė ir LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Giedrė Šlekytė. S. Lukoševičiaus nuotr.
Giedrė Šlekytė. S. Lukoševičiaus nuotr.
Giedrė Šlekytė. S. Lukoševičiaus nuotr.
Giedrė Šlekytė. S. Lukoševičiaus nuotr.
Onutė Gražinytė ir LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Onutė Gražinytė ir LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Onutė Gražinytė, Giedrė Šlekytė ir LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Onutė Gražinytė, Giedrė Šlekytė ir LVSO. S. Lukoševičiaus nuotr.
Onutė Gražinytė. S. Lukoševičiaus nuotr.
Onutė Gražinytė. S. Lukoševičiaus nuotr.
Sofija Venskūnaitė

Kūrybos kelias su Čiurlionio žvilgsniu

Pokalbis su kompozitoriumi Donatu Zakaru

Kalbamės su kompozitoriumi Donatu Zakaru, Lietuvos kompozitorių sąjungos įsteigtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio premijos laureatu. Jo kūryba nuolat skamba svarbiuose lietuvių muzikos koncertuose, dainų šventėse, iškilminguose renginiuose Nacionalinės filharmonijos ir kitose scenose (pvz., „Credo“ choro „Jauna muzika“ 30-mečiui, „Magnificat“ su Lietuvos kameriniu orkestru ir choru „Vilnius“, Lietuvos valstybės atkūrimo ir Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir choro „Vilnius“ atliktas „Gratulationes Vilnae“ bei kiti kūriniai).

Donatas Zakaras. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Zakaras. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Zakaras. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Zakaras. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Zakaras (dešinėje) ir Vasario16-osios koncerto atlikėjai bei autoriai. 2023 m. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Zakaras (dešinėje) ir Vasario16-osios koncerto atlikėjai bei autoriai. 2023 m. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Donatas Zakaras, Artūras Dambrauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Donatas Zakaras, Artūras Dambrauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Įprasmintas muzikinis virsmas

Nacionalinėje filharmonijoje – koncertas „Metamorfozės“

Nacionalinė filharmonija pastaraisiais metais beveik visus koncertus įvardija. Būta didžiausios fantazijos pareikalavusių koncertų pavadinimų – „Simfonijos tapymas“, „Po šituo stogu“, „Regėjimai“, „Muzikinis gėlių laikrodis“ ir pan. Įsivaizduoju, kaip nelengva tas antraštes kurti, ypač tada, kai koncerte skambantys kūriniai sunkiai leidžiasi apibendrinami. Profesionalus tokios antraštės dažniausiai tiesiog erzina, nors blaivus protas ir sako, kad jos skirtos ne jiems.

Andrzejus Boreyko ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Andrzejus Boreyko ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Andrzejus Boreyko ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Andrzejus Boreyko ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Andrzejus Boreyko ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Andrzejus Boreyko ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Andrzejus Boreyko ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Andrzejus Boreyko ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Andrzejus Boreyko. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Andrzejus Boreyko. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Liucijos Drąsutienės mokykla

In memoriam Liucijai Drąsutienei

Kovo šeštosios pavakare mus pasiekė žinia: žemiškąją kelionę baigė profesorė Liucija Drąsutienė (1937–2025). Užklupus liūdesiui netrukus radosi mintis, jog tai vienas tų žmonių, apie kuriuos galvojama: jie bus, lydės visada. Taip, be Liucijos Drąsutienės sunkiai įsivaizduojamas užbaigtas mūsų kultūrinės bendruomenės paveikslas – ar tai būtų Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla, ar Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ar tiesiog autentiškai ir giliai muziką suvokiančių bei mylinčių žmonių bendrija. Betgi Jos profesinis braižas, žmogiška energija, kultūrinės patirtys organiškai tapo dar viena bendruomene – Drąsutienės mokykla, kurios akivaizdi tąsa – Jos stiprūs, įdomūs, puikiai pasirengę mokiniai, dirbantys fortepijono dėstytojais, mokytojais, taip pat koncertuojantys kaip pianistai.

Liucija Drąsutienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liucija Drąsutienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Liucija Drąsutienė. D. Kirilausko asmeninio archyvo nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Liucija Drąsutienė. D. Kirilausko asmeninio archyvo nuotr.
Liucija Drąsutienė su savo mokinėmis Emilija Budzemaite ir Albina Šikšniūte. A. Šikšniūtės asmeninio archyvo nuotr.
Liucija Drąsutienė su savo mokinėmis Emilija Budzemaite ir Albina Šikšniūte. A. Šikšniūtės asmeninio archyvo nuotr.
Liucija Drąsutienė su savo studentais Petru Geniušu, Daumantu Kirilausku, Gabrieliumi Alekna, Albina Šikšniūte, Artu Balakausku. Rotušė, 1998 m. A. Rakausko nuotr.
Liucija Drąsutienė su savo studentais Petru Geniušu, Daumantu Kirilausku, Gabrieliumi Alekna, Albina Šikšniūte, Artu Balakausku. Rotušė, 1998 m. A. Rakausko nuotr.
Liucija Drąsutienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liucija Drąsutienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Fleitos fantazijos

Fleitininko Justino Mačio ir pianisto Mantauto Katino koncertas „Organum“ koncertų salėje

Vasario 27 d. fleitininkas Justinas Mačys ir pianistas Mantautas Katinas „Organum“ koncertų salėje grojo nuotaikingą programą operų temomis, kuri taip pat skambėjo Paliesiaus dvare (kovo 1 d.), o netrukus bus pristatyta ir Užutrakio dvaro rūmuose (balandžio 13 d.). Puikūs solistai kartu parengė ne pirmą kamerinę programą: 2023 m. rudenį „Organum“ ir kitų salių klausytojai girdėjo Franzo Schuberto sonatos „Arpeggione“ transkripciją fleitai ir fortepijonui, Introdukciją ir variacijas fleitai ir fortepijonui dainos „Trockne Blumen“ („Sudžiūvusios gėlės“) tema, op. 160, bei Sonatą A-dur fortepijonui, op. post. 120.

Mantautas Katinas, Justinas Mačys. D. Tamošaitytės nuotr.
Mantautas Katinas, Justinas Mačys. D. Tamošaitytės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Atsiduoti kūrybos šauksmui

Pokalbis su kompozitore Loreta Narvilaite

Kaip tik penktadienį, kai pasirodo „Septynios meno dienos“, kovo 7-ąją, bus iškilmingai įteikiamos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Tarp laureatų – kompozitorė Loreta Narvilaitė, šiemet rudenį pažymėsianti gražią sukaktį. Žinant jos muziką, su šia poetiško skambesio kūrėja, ko gero, smagiausia pabėgti nuo slegiančių nūdienos aktualijų bei kontekstų ir panirti vien į kūrybos pasaulius – ten, kur mūsų stiprybė, amžinai gyvybingos idėjos ir žmogiškasis atsivėrimas byloja vien muzikos garsais.

Loreta Narvilaitė „Gaidos“ festivalyje. 2024 m. R. Budriūno nuotr.
Loreta Narvilaitė „Gaidos“ festivalyje. 2024 m. R. Budriūno nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Muzikiniai tiltai tarp Rytų ir Vakarų

Arfininkas Çağatay Akyolas ir dirigentas Muratas Cemas Orhanas su Lietuvos kameriniu orkestru Nacionalinėje filharmonijoje

Kovo 12 d. Rytų muzikos gerbėjai susirinko į Nacionalinės filharmonijos salę pasiklausyti Turkijos muzikinio pasaulio atstovų: skambėjo Ulvi Cemalio Erkino „Sinfonietta per archi“, Cemalio Reşito Rey „Andante ir Allegro“ (solistas Džeraldas Bidva) ir Fikreto Amirovo Simfonija styginių orkestrui („Poeto Nazimi atminimui“), kuriuos atliko Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir turkų dirigentas Muratas Cemas Orhanas.

Dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Arfininkas Çağatay Akyolas. D. Matvejevo nuotr.
Arfininkas Çağatay Akyolas. D. Matvejevo nuotr.
Arfininkas Çağatay Akyolas. D. Matvejevo nuotr.
Arfininkas Çağatay Akyolas. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
LKO, arfininkas Çağatay Akyolas, dirigentas Muratas Cemas Orhanas. D. Matvejevo nuotr.
LKO, arfininkas Çağatay Akyolas, dirigentas Muratas Cemas Orhanas. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Tautos dvasios kapsulės beieškant

Su Giedre Kaukaite – apie lietuvių kompozitorius bei Felikso Bajoro kūrinių balsui ir fortepijonui programą

Kauno klausytojams atlikta Felikso Bajoro ankstyvosios vokalinės kūrybos programa jau buvo „7 meno dienų“ puslapiuose profesionaliai aptarta. Po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje norėjosi pasigilinti į jos esmę. Rengiant Bajoro kūrinius balsui susitiko dviejų kartų menininkai: tituluota XX a. dainininkė Giedrė Kaukaitė ir pasikeitusiam XXI a. pasauliui atstovaujančios, skirtingos sceninės patirties turinčios dainininkės Simona Liamo, Eglė Šlimaitė ir Kristina Žaldokaitė bei pianistas Justas Čeponis.

Feliksas Bajoras ir Giedrė Kaukaitė. A. Rakausko nuotr.
Feliksas Bajoras ir Giedrė Kaukaitė. A. Rakausko nuotr.
Eglė Šlimaitė, Simona Liamo, Kristina Žaldokaitė, Justas Čeponis po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Šlimaitė, Simona Liamo, Kristina Žaldokaitė, Justas Čeponis po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kaukaitė Felikso Bajoro vokalinės kūrybos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kaukaitė Felikso Bajoro vokalinės kūrybos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Giedrės Kaukaitės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje, 1982 m. Nuotr. iš asm. archyvo
Giedrės Kaukaitės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje, 1982 m. Nuotr. iš asm. archyvo
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas