Laiko atspindžiai fortepijonu

Fortepijoninė muzika nesunkiai į koncertus pritraukia įvairiausią auditoriją. Fortepijono repertuaro gausa, tembro ir išraiškos galimybės yra stulbinančios, o žanrinė kūrinių įvairovė leidžia sudaryti netikėtas ir stebinančias programas. Pianistės, meno daktarės ukrainietės Marijos Mirovskos, nuo 2011 m. gyvenančios Lietuvoje, programa „Atspindžiai“, Kauno valstybinėje filharmonijoje skambėjusi balandžio 4 d., buvo būtent tokia – netikėta ir maloniai nustebinusi.

Pianistė pasirinko kūrinius groti poromis, gretindama seniau sukurtą su jo šiuolaikiniu „atspindžiu“, sulig kiekviena atspindžių pora siaurindama juos skiriančio laiko tarpsnį. Man koncerto kulminacija tapo ukrainiečių Viktoro Rekalo kūrinio „Attire“ premjera ir Sergey’aus Yushkevichiaus (Sergejaus Juškevičiaus) „Mažoji ukrainietiška siuita“, koncerto pabaigoje sukeitusi atspindžių porų polius.

Noriu pabrėžti pasigėrėtiną programos balansą tarp Vakarų Europos, Lietuvos ir Ukrainos kompozitorių kūrinių, taip pat subtiliai ir grakščiai pademonstruotą pianistės talentą.

Koncerto pradžioje skambėjo Ludwigo van Beethoveno „Mėnesienos“ sonata Nr. 14, op. 27, ir jos apmąstymas – Zitos Bružaitės „BeMoon“. Atkreipiau dėmesį į grakščią Beethoveno interpretaciją ir tarsi nesudėtingą, bet labai subtilią minčių raišką Bružaitės kompozicijoje. Antroji, šiek tiek trumpesnį laiko tarpą atspindinti pora – Franzo Schuberto Ekspromtas es-moll, D. 946, ir Balio Dvariono Ekspromtas – du to paties žanro, bet visiškai skirtingos emocijos kūriniai. Prisipažinsiu, Dvariono kūrinys man nuskambėjo gaiviai ir net juvelyriškai.

Koncerte labiausiai laukiau ukrainiečio violončelininko ir kompozitoriaus, Vilniaus styginių kvarteto nario Viktoro Rekalo pirmą kartą atliekamo kūrinio „Attire“, dedikuoto pianistei Marijai Mirovskai ir sukurto specialiai šiam koncertui. Daugiaprasmis pavadinimas, visą fortepijono diapazoną apimantys, ištęsti skambesiai ir juos tarpusavyje tarsi nutolinančios pauzės leido klausantis užsimiršti. Filosofiškame Mirovskos muzikavime girdėjau laiko atspindžius – prisiminimus, praradimus, ilgesį...

Rekalo kūrinį prasmingai papildė Ukrainos pianisto ir kompozitoriaus Sergey’aus Yushkevichiaus „Mažoji ukrainietiška siuita“. Tai keturios skirtingo charakterio ir dramaturgijos liaudies dainos, tarp kurių įterpta lopšinė katinui ir medijų išpopuliarinta kalėdinė-naujametinė daina „Shchedryk“. Niūrią, skausmingą „Attire“ realybę atrėmė virtuoziškai fortepijonui pritaikytos liaudies dainos, skambėjusios kaip priminimas, vardan ko ukrainiečiai kovoja kas dieną.

Po ukrainietiškos atspindžių poros koncerto programos porų poliai pasisuko ir išgirdome prieš dvidešimt metų Dianos Čemerytės sukurtą „Tyliai“. Likau sužavėta šios skaidrios, asketiškos ir belaikės kompozicijos. Koncerto pabaigoje pianistė atliko Maurice’o Ravelio „Alborada del gracioso“ – virtuozišką ir džiaugsmingą pjesę iš ciklo „Atspindžiai“.

Man šis pianistės Mirovskos rečitalis buvo tikras malonumas – gėrėjausi subtiliu ir brandžiu skambinimu, įdomiai sudaryta programa bei prasmingai sudėliotais lietuviškais ir ukrainietiškais akcentais.