Garsų magija

Balandžio 17-ąją Nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) dirigavo žinomas ir Lietuvoje, savo tėvynėje, mėgstamas violončelininkas bei dirigentas Davidas Geringas. Šįkart jis Lietuvos publiką supažindino su vienu savo auklėtinių – violončelininku Stanislasu Kimu.

Koncerte pristatant Vytauto Laurušo „Maldų simfoniją“ styginių orkestrui vertėjo pagarsinti, kad tai dedikacija kompozitoriaus 95-osioms gimimo metinėms (gegužės 8 d.) pažymėti. Balandžio 29 d. sukanka šešeri metai, kai jo netekome. Už „Maldų simfoniją“ ir kitus kūrinius 2005 m. Laurušui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Verta prisiminti, jog Laurušas nuolat siekė, kad kiltų lietuvių muzikos prestižas, kad kūrybinis gyvenimas būtų aktyvus ir turiningas. Nors jam pačiam kūrybai ne visuomet pakako laiko. „Gimti ir gyventi laiko mes nepasirenkame. Džiaugiuosi, kad teko nuolatos būti Lietuvos muzikinio gyvenimo verpetuose. Jie dar sukasi atmintyje, raibuliuoja įvairiausių įvykių ir žmonių veidais. Dar Čiurlionis rašė: dairykis nuo aukštųjų bokštų. Iš ten, nepaisant nei kairės, nei dešinės pusės, geriau matyti, platesnė atsiskleidžia panorama. Nė vieno tako neištrinsi iš savo, tautos, valstybės istorijos, o juolab iš savo biografijos. Aš, kaip ir kiti milijonai lietuvių, sužeistoje, niekintoje, bandančioje prisikelti savo žemėje gyvenau, siekiau šviesesnės rytdienos sau ir savo vaikams. Mes, vyresnieji, mokėme vaikus mylėti savo kraštą, savo žemę, kalbą, žmones. Ar ne mūsų karta parengė dirvą dabar Nepriklausomybę bandančiai įtvirtinti Lietuvai?“ – 2008 m. sakė Laurušas.

2000-aisiais Irena Mikšytė apie tada 70-metį švenčiantį kompozitorių rašė: „Lietuva jo iniciatyvos dėka turi puikų Operos ir baleto teatro pastatą, Kompozitorių kūrybos namus Druskininkuose, jų gyvenamųjų namų kompleksą Žvėryne. Tik naujos Muzikos akademijos nespėta pastatyti...“

Ir pagaliau amžių sandūroje Laurušas atrado laiko kūrybai, per kelerius metus sukūrė daug įvairių ryškių kūrinių. Jie liudija išsikristalizavusią savitą raiškos manierą, stilistiką. Impulsų jai rastis teikė atsivėręs pasaulis, naujos muzikinės patirtys, jaunesnių atlikėjų aspiracijos. Dabar Laurušo muzika skamba ir Europos salėse: įsitvirtino prestižinės leidyklos „Schott“ kataloge, ypač plačiai ją propaguoja Robertas Šervenikas, Davidas Geringas.

„Maldų simfonija“ sukurta 2000 m. ir dedikuota Sauliui Sondeckiui. „Atrodo, kad kažkokios nematomos jėgos skatina kurti, diktuoja, ką turėčiau daryti, kokius instrumentus pasirinkti. Pagaliau radau savo stilių, baigiau suvokti raiškos galimybėmis turtingų styginių valdymo „naują akademiją“, – sakė Laurušas. Tačiau partitūra dar buvo tobulinama. Lietuvos kamerinio orkestro, diriguojamo Sauliaus Sondeckio, atlikta po metų.

Per aleatorikos lauką kompozitorius klausytoją veda link amžinosios šviesos. Su Sondeckiu diskutuota dėl aleatorinių epizodų. Kompozitorius siekė atlikėjus skatinti spontaniškai kurti  kulminacijas. Koncerte girdėjome savitą teatralizaciją. Orkestro virpesyje savotiški užaštrinti sforzando skiemenys, forte skaldo erdvę tyčiniais akcentais. Viskas sustingsta ilgoje pauzėje... Šviesus, dangiškas choras ir pizzicatto cherubinų sparnų plazdenimas. Choralas, smuiko kadencija: prieš dangaus gausmą žmogus lieka vienas... Pasiekiama ne viena kulminacinė viršūnė. Choralo, „Dies irae“ sekvencijos ir „Ave Marija“ motyvo prieštara atveda į tai, ką galime vadinti apoteoze, įprasminama dėkingumo ženklu – malda.

Prisimindama Laurušą tarsi randu patvirtinimą, kad kuriančio žmogaus viršūnė yra ne individualumas, bet kūryboje išreikšta asmenybės pilnatvė, vienijanti dvasinę prigimtį ir veikiančią materiją.

2023 m. Klaipėdoje vykusio trečiojo Tarptautinio Davido Geringo violončelininkų konkurso laureatas iš Prancūzijos Stanislasas Kimas su orkestru atliko Edwardo Elgaro Koncertą violončelei ir orkestrui e-moll, op. 85.

Jaunasis violončelininkas studijavo Paryžiuje pas Raphaëlį Pidoux ir Philippe’ą Mullerį, Hanoveryje pas Tilmanną Wicką ir Leonidą Gorokhovą, Karalienės Sofíjos muzikos mokykloje pas Jensą Peterį Maintzą. Kimo mokytojų būryje tokie meistrai kaip Geringas, Fransas Helmersonas, Natalia Gutman, Wolfgangas Emanuelis Schmidtas, Tabea Zimmermann, Ferencas Radosas ir kiti.

Tarptautinio Geringo konkurso laureatui Kimui buvo įteiktas ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos įsteigtas specialusis prizas – šis solo koncertas su simfoniniu orkestru, diriguojamu Davido Geringo. „Labai gerai, kad yra tokių tarptautinių konkursų kaip šis. Mes turime neįtikėtiną progą išgirsti viso pasaulio violončelininkų lygį. Konkursantai, dalyvaudami patys ir klausydami kitų, auga muzikavimo prasme“, – apie konkurso reikšmę tuomet kalbėjo violončelininkė pedagogė Ramutė Kalnėnaitė. O šiame koncerte išgirsti vieną geriausių atlikėjų suteikta galimybė ir muzikos mėgėjams.

Kimas griežė mecenato jam patikėta XVIII a. violončele. Kad ir koks būtų instrumentas, svarbiausia – kaip juo muzikuojama. Girdėjome puikų, minkštą garsą, emocingą frazių vedimą. Elgaro koncerte – kaip savitoje raudoje po Pirmojo pasaulinio karo – solistas nedemonstravo savo instrumento valdymo technikos, o ieškojo muzikos gelmės, subtilumo. Elegiškai muzikai ypač jautriai talkino orkestras, muzikaliai perimdamas solisto pradėtas frazes, išaugindamas orkestrinius tutti. Gražūs buvo klarneto (Antanas Taločka) dialogai su solistu, raiškūs, neforsuoti medinių pučiamųjų ansambliai. Orkestre buvo matyti naujų veidų. Koncertmeisterio pulte šįkart griežė jaunasis smuikininkas Konradas Levickis.

Geringo vedamas orkestras koncerte pateikė ir pavasarišką, romantinių jausmų įkvėptą muziką – Felixo Mendelssohno Simfoniją Nr. 3 a-moll, op. 56 („Škotiškąją“). Maestro dirigavo savaip rodydamas gerai muzikuojančio žmogaus suvoktą tekstą: per logišką minčių seką skleidžiama kūrinio forma, epizodų, dinamikos kontrastų siekis. Orkestras juto partitūroje užkoduotos romantinės muzikos žavesį, jautriai, sukauptai vienas kitą girdėjo, epizoduose pūtikai neforsuotai kūrė gražias solines išdailas. Valtornos, klarneto ir fagoto duetas, violončelių grupės epizodas rodė muzikantų meistrystę.