7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Neišskiriamas su kontrabosu

Kontrabosininko Zigmo Žuko 100-mečio jubiliejų pasitinkant

Šilutės Hugo Šojaus muziejuje galime pamatyti ekspoziciją, skirtą Švėkšnai. Dėmesingai pasakojama apie miestelyje rymančią 1905 m. architekto Karlo Eduardo Strandmano projektuotą Šv. Jokūbo bažnyčią. Ir apie Karaliaučiaus meistro Bruno Goebelio joje pastatytus vargonus. Klebono Juliaus Maciejausko pakviestas, 1900 m. jais pradėjo vargonuoti Kazimieras Žukas.

Romualdas Azguridis, Zigmas Žukas, Henrikas Larionovas, Jonas Cijūnėlis. R. Bieliauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Romualdas Azguridis, Zigmas Žukas, Henrikas Larionovas, Jonas Cijūnėlis. R. Bieliauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Zigmas Žukas. R. Bieliauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Zigmas Žukas. R. Bieliauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Romualdas Azguridis, Jonas Cijūnėlis, Romanas Marijošius, Henrikas Larionovas, Zigmas Žukas. R. Bieliauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Romualdas Azguridis, Jonas Cijūnėlis, Romanas Marijošius, Henrikas Larionovas, Zigmas Žukas. R. Bieliauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Zigmas Žukas. R. Bieliauskienės nuotr.
Zigmas Žukas. R. Bieliauskienės nuotr.
Jaroslavas Cechanovičius ir Zigmas Žukas. R. Bieliauskienės nuotr.
Jaroslavas Cechanovičius ir Zigmas Žukas. R. Bieliauskienės nuotr.
Zigmas Žukas ir Jonas Mašanauskas. R. Bieliauskienės nuotr.
Zigmas Žukas ir Jonas Mašanauskas. R. Bieliauskienės nuotr.
Zigmo Žuko jubiliejinio koncerto akimirka. R. Bieliauskienės nuotr.
Zigmo Žuko jubiliejinio koncerto akimirka. R. Bieliauskienės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Čiurlioniškas pavasaris su brazilišku griaustiniu

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro 84-ojo sezono uždarymo koncertas

Nors lauke merkė žvarbus rudeniškas lietus, gegužės 16 d. Nacionalinėje filharmonijoje padvelkė tikru pavasariu. Bent jau pirma koncerto dalis alsavo ne bet kokiu, o čiurlionišku pavasariu! Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), vadovaujamas ir diriguojamas Modesto Pitrėno, solistės Viktorija Miškūnaitė, japonų pianistė Yukine Kuroki ir choras „Vilnius“ (meno vadovas Artūras Dambrauskas) pateikė gana netikėtą, silistiškai margą, bet gražiai susisiejančią programą, kurioje atiduota pagarba Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, o vakaro pabaigoje, tiesa, smarkokai nugriaudėta, nelyginant pavasario griaustinis, su brazilo Heitoro Villa-Loboso „Chôros“.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, Viktorija Miškūnaitė, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, Viktorija Miškūnaitė, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, Viktorija Miškūnaitė, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, Viktorija Miškūnaitė, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Yukine Kuroki. D. Matvejevo nuotr.
Yukine Kuroki. D. Matvejevo nuotr.
Yukine Kuroki, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Yukine Kuroki, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Yukine Kuroki, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yukine Kuroki, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, Viktorija Miškūnaitė, Modestas Pitrėnas.D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, Viktorija Miškūnaitė, Modestas Pitrėnas.D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Malinauskaitė

Nuo romantizmo kokakolos iki muzikos traukos

Fortepijono meno paslaptys su Ignu Maknicku ir Čiurlionio kvartetu Nacionalinėje filharmonijoje

Vos atsisėdusi salėje į kėdę, už nugaros išgirdau trijų vyrų pokalbį. Du iš jų daugmaž dvidešimt penkerių, kitas kur kas vyresnis.

– Na, mano mėgstamiausias kūrinys tai „Moonlight“ sonata.

Ignas Maknickas ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Maknickas ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Girdėti epochos skambesį

Mozartas su Trevoru Pinnocku ir Šv. Kristoforo orkestru bei Vienos klasikų triumfas su Barry Douglu ir Lietuvos kameriniu orkestru

Koncertų Vilniuje tvarkaraščiai lėmė, kad vieną savaitę turėjau malonumą pajusti kelionės per kelias muzikos istorijos epochas įspūdžius. Gegužės 4 d. Senajame teatre (tinkamoje aplinkoje) vykusiame Motinos dienai skirtame koncerte Šv. Kristoforo orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas) pasiūlė Wolfgango Amadeus Mozarto muzikos programą. Ją parengė garsus baroko muzikos interpretacijų meistras Trevoras Pinnockas.

Lauryna Bendžiūnaitė, Trevoras Pinnockas ir Šv. Kristoforo orkestras. T. Ragimovo nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė, Trevoras Pinnockas ir Šv. Kristoforo orkestras. T. Ragimovo nuotr.
Trevoras Pinnockas ir Šv. Kristoforo orkestras. T. Ragimovo nuotr.
Trevoras Pinnockas ir Šv. Kristoforo orkestras. T. Ragimovo nuotr.
Trevoras Pinnockas ir Šv. Kristoforo orkestras. T. Ragimovo nuotr.
Trevoras Pinnockas ir Šv. Kristoforo orkestras. T. Ragimovo nuotr.
Trevoras Pinnockas, Simas Tankevičius ir Šv. Kristoforo orkestras. T. Ragimovo nuotr.
Trevoras Pinnockas, Simas Tankevičius ir Šv. Kristoforo orkestras. T. Ragimovo nuotr.
Barry Douglas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglaso ir Lietuvos kamerinio orkestro koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Barry Douglaso ir Lietuvos kamerinio orkestro koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Laima Slepkovaitė

Tikro džiazo akimirkos

Įspūdžiai iš „Kaunas Jazz 2025“ koncertų

– Girdėjai vakar koncertą Vienybės aikštėje?

– Iš tolo. Mane trio Kauno dramos teatre visiškai pavergė, nebereikėjo nieko daugiau.

Jazzmeia Horn. V. Suslavičiaus nuotr.
Jazzmeia Horn. V. Suslavičiaus nuotr.
James Carter. V. Suslavičiaus nuotr.
James Carter. V. Suslavičiaus nuotr.
Gerard Gibbs. V. Suslavičiaus nuotr.
Gerard Gibbs. V. Suslavičiaus nuotr.
Alex White. V. Suslavičiaus nuotr.
Alex White. V. Suslavičiaus nuotr.
Bill Laurence ir Michael League. V. Suslavičiaus nuotr.
Bill Laurence ir Michael League. V. Suslavičiaus nuotr.
Bill Laurence. V. Suslavičiaus nuotr.
Bill Laurence. V. Suslavičiaus nuotr.
Michael League. V. Suslavičiaus nuotr.
Michael League. V. Suslavičiaus nuotr.
Ameen Saleem, Jazzmeia Horn. V. Suslavičiaus nuotr.
Ameen Saleem, Jazzmeia Horn. V. Suslavičiaus nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Dovana ir Čiurlioniui, ir Bartuliui, ir mums

Vidmanto Bartulio ir Petro Vyšniausko vinilinę plokštelę „Hommage à Čiurlionis“ pasitikus

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vis dar teikia neišsemiamų inspiracijų meninėms idėjoms. Ypač šiemet, kai švenčiame jo gimimo 150-metį, matomas ypatingas ne tik jam skirtų renginių, bet ir šiuolaikiškai permąstomos jo kūrybos sklaidos pagyvėjimas. Vienas tokių integruotų čiurlioniškųjų pavidalų – Čiurlionio muzikos ir džiazo improvizacijos jungtys.

Petras Vyšniauskas, Rūta Skudienė, Jurgita Gazarian. Muzikos magijos klubo nuotr.
Petras Vyšniauskas, Rūta Skudienė, Jurgita Gazarian. Muzikos magijos klubo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Nuo piano iki nevaržomos jėgos

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir pianisto Vadymo Kholodenko koncertas LVSO salėje

LVSO koncertų salėje balandžio 25 d. su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu jo meno vadovo Gintaro Rinkevičiaus, savo meistrystę demonstravo ukrainiečių pianistas Vadymas Kholodenko, kurį prancūzų dienraštis „Le Figaro“ yra pavadinęs „neabejotinai išskirtiniu menininku“.

Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Vadym Kholodenko. S. Lukoševičiaus nuotr.
Vadym Kholodenko. S. Lukoševičiaus nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Vadym Kholodenko ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Vadym Kholodenko ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Vadym Kholodenko ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Vadym Kholodenko ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Vadym Kholodenko ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Vadym Kholodenko ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Monika Sokaitė

Šiaurės Lietuvoje – muzikinė Velykų savaitė

Įspūdžiai iš festivalio „Resurrexit“ atidarymo koncerto

Kasmetis Velykų simbolis Šiaurės Lietuvoje, tiksliau, Šiauliuose ir apylinkėse, – festivalis „Resurrexit“. Šiemet jis klausytojus į koncertų sales ir bažnyčias pakvietė jau keturiasdešimt antrą kartą. Organizatoriai parengė stiprią programą – nuo baroko iki šiuolaikinio skambesio iššūkių.

„Resurrexit“ atidarymo koncerto akimirka. D. Ančerevičiaus nuotr.
„Resurrexit“ atidarymo koncerto akimirka. D. Ančerevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė. D. Ančerevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė. D. Ančerevičiaus nuotr.
Dirigentas Raulas Talmaras. D. Ančerevičiaus nuotr.
Dirigentas Raulas Talmaras. D. Ančerevičiaus nuotr.
Birutė Mar

Berlynas: 2025-ųjų operos dienoraščiai (II)

Įspūdžiai iš „Komische Oper“ spektaklio „Echnatonas“

Tęsinys. Pradžia nr. 15 (1550)

Dar vienas įsimintinas operos vakaras – Berlyno „Komische Oper“, kurią atradau ir pamilau jau prieš gerą dešimtmetį. Jos ilgametis meno vadovas australų kilmės režisierius Barrie Kosky davė pradžią modernioms klasikinių operų interpretacijoms, šiandien jau tapusioms režisūrine būtinybe. Kosky įdomus tuo, kad geba subtiliai pastatyti viską – nuo baroko operų iki romantiškų operečių, lengvų miuziklų („Čikaga“ ir kt.), jo režisuotuose spektakliuose netrūksta humoro, muzikos stiliaus pajautimo.

John Holiday (Echnatonas) ir choras operoje „Echnatonas“. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
John Holiday (Echnatonas) ir choras operoje „Echnatonas“. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
John Holiday (Echnatonas) operoje „Echnatonas“. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
John Holiday (Echnatonas) operoje „Echnatonas“. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
Operos „Echnatonas“ akimirka. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
Operos „Echnatonas“ akimirka. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
Operos „Echnatonas“ akimirka. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
Operos „Echnatonas“ akimirka. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
Operos „Echnatonas“ akimirka. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
Operos „Echnatonas“ akimirka. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
Operos „Echnatonas“ akimirka. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
Operos „Echnatonas“ akimirka. M. Rittershaus / komische-oper-berlin.de nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kai apsilanko Batuotas katinas

Vladimiro Prudnikovo kūrybinis projektas – opera vaikams

Kovo mėnesį Lietuvos mokslų akademijos Didžioji konferencijų salė skardėjo nuo neįprasto šurmulio. Mokslininkų, ir ne tik, vaikai buvo pakviesti į dviejų veiksmų operą-operėlę mažiesiems „Batuotas katinas“. Tai nuolat nerimstančio kūrybingo žmogaus – profesoriaus Vladimiro Prudnikovo – kūrybos vaisius. Jis – operos vaikams koncepcijos ir libreto autorius, režisierius ir net scenografas.

Operos „Batuotas katinas“ akimirka. Z. Nekrošiaus nuotr.
Operos „Batuotas katinas“ akimirka. Z. Nekrošiaus nuotr.
Operos „Batuotas katinas“ akimirka. Z. Nekrošiaus nuotr.
Operos „Batuotas katinas“ akimirka. Z. Nekrošiaus nuotr.
Eglė Radavičiūtė (Katinas) operoje „Batuotas katinas“. Z. Nekrošiaus nuotr.
Eglė Radavičiūtė (Katinas) operoje „Batuotas katinas“. Z. Nekrošiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas