Dainų puokštė

Balandžio 6 d. Vilniaus „Organum“ salėje vykusiame koncerte „Dainos meno vakarai“ savo profesinį brandumą pademonstravo jauna perspektyvi dainininkė, mecosopranas Miglė Žaliukaitė. Jai fortepijonu talkino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Koncertmeisterio katedros docentė Eglė Perkumaitė, per daugiau nei 40 kūrybinio darbo metų Lietuvoje ir užsienyje surengusi apie 900 koncertų.

Dainininkė Žaliukaitė studijavo Naujosios Anglijos konservatorijoje Bostone, 2013–2017 m. studijas tęsė Eastmano muzikos mokykloje Ročesteryje, Niujorko valstijoje. 2015-aisiais debiutavo įžymiojoje „Carnegie Hall“ bei Halifakso operos festivalyje Kanadoje, 2017 m. pradėjo studijas Bostono universitete, po metų prisijungė prie „Opera on Tap“ programos, dainavo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtuose renginiuose Bostone. Nuo 2020 m. Žaliukaitė rengia koncertus Lietuvoje ir užsienyje, tobulinasi profesorės Sigutės Stonytės dainavimo klasėje LMTA. Vilniuje ji tapo IV tarptautinio Nechamos Lifšicaitės dainininkų konkurso laureate.

Prieš koncerto pradžią „Organum“ šeimininkė muzikologė Dalia Sverdiolienė klausytojams įdomiai papasakojo apie šioje salėje rengiamus dainos meno vakarus, šio savito kamerinio vokalinio žanro specifiką. Puikiai nuteikė išmintingas, net rafinuotas koncerto programos pasirinkimas: nuo Roberto Schumanno vokalinio ciklo „Karalienės Marijos Stiuart eilėraščiai“ (Mary Stuart ž.), op. 135 (dainos  „Atsisveikinimas su Prancūzija“, „Jos sūnui gimus“, „Karalienei Elžbietai“, „Atsisveikinimas su pasauliu“, „Malda“), iki lietuvių autorių. Skambėjo ir impresionistų kūriniai, tokie kaip Claude’o Debussy „Bilitis dainos“, Pierre’o Louÿso ž. („Pano fleita“, „Plaukų sruoga“, „Najadžių kapas“), ir Maurice’o Ravelio Kadišas iš ciklo „Dvi hebrajiškos dainos“.

Lietuviškai muzikai atstovavo Kazimiero Viktoro Banaičio dainos „Aš per naktį“ (Bronės Buivydaitės ž.) ir „Atsiminimas“ (Kleopo Jurgelionio ž.), Balio Dvariono dainos iš ciklo balsui ir fortepijonui (Janinos Degutytės ž.) „Lankoje“, „Gintarai“, „Šilagėlė“. Pabaigoje atliktos Konstancijos Brundzaitės „Dvi raudos“ (Janinos Degutytės ž.). Programa sumanyta chronologiškai – nuo anksčiausiai iki vėliausiai gimusių ir gyvenusių autorių.

Girdėjome skirtingų muzikos stilių, įvairių raiškos priemonių reikalaujančius kūrinius. Džiugino Žaliukaitės sugebėjimas raiškiai, nuotaikingai, labai apgalvotai ir įsijautus perteikti muzikos grožį, jo visumą, pakankamai artikuliuotai tarti žodžius. Juk atliekant kamerinę vokalinę muziką dažnam kyla fonetikos problemų – kaip suformuoti garsus, kad ne tik girdėtųsi tekstas, bet ir kad žodžių skambesys kurtų specifinę, būdingą kalbai nuotaiką. Ne paslaptis, kad daugiausia rūpesčių dainininkams kelia prancūzų kalbos fonetika, ją sugeba įveikti retas užsienietis, ne prancūzas. Šioje srityje tobulėjimui ribų nėra. Beje, ir hebrajų dainų skambesys turi savo įdomią specifiką.

Fortepijono partijoje stebino rafinuotas Perkumaitės įsigilinimas į teksto ypatumus, puikus ansamblio pojūtis, kitaip išgaunami skambesiai pasikeitus muzikos stilistikai. Tik keliuose Debussy bei Dvariono dainų epizoduose tirštesnė fortepijono faktūra gožė vokalo partiją. Melodinis piešinys girdėjosi aiškiai, bet nukentėjo žodžiai. Beje, labai gražiai ir įdomiai interpretuotos abi Banaičio dainos, keistai ir įtemptai – savito kūrybos stiliaus Brundzaitės „Raudos“.

Pasibaigus vakaro programai visas būrys sužavėtų klausytojų nuoširdžiai sveikino ir apdovanojo gėlėmis abi atlikėjas. Dėkojame šioms išmintingoms ir talentingoms profesionalėms už suteiktą džiaugsmą girdėti vokalinės muzikos šedevrų pavyzdžius.