Kai mostas tampa muzika

Kovo 8–9 dienomis Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje vykęs trečiasis Tarptautinis Jono Aleksos jaunųjų choro dirigentų konkursas – ne tik gražus pagarbos ženklas maestro atminimui, bet ir drąsus postūmis jauniesiems dirigentams žengti kūrybos keliu. Jonas Aleksa glaudžiai susijęs su M.K. Čiurlionio menų mokykla – buvo vienas pirmųjų absolventų, čia formavosi jo muzikinės pažiūros, prasidėjo sėkminga dirigento karjera. Tad minimas renginys lygintinas su simbolinėmis durimis į pasaulį, kuriame rankos mostas tampa kalba, o žvilgsnis – muzikiniu impulsu.

Konkursas sukvietė jaunuosius dirigentus iš Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos, Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos bei Latvijos: Rygos Jāzepo Mediņio vidurinės muzikos mokyklos, Rygos katedros choro mokyklos ir Cėsių Alfrēdo Kalniņio vidurinės muzikos mokyklos. Jaunesniųjų (A) grupėje varžėsi 11 dalyvių, o vyresniųjų (B) – 13 talentingų jaunųjų dirigentų. Konkursas vyko dviem turais. Pirmasis – chrestomatinis, reikalaujantis akademinės technikos ir dirigavimo pagrindų pademonstravimo diriguojant prie fortepijono. Antrasis turas buvo it kūrybinė laboratorija: dalyviai stojo prieš kolektyvus – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos chorą (meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis, chormeisterė Gitana Trimirkaitė) ir Vilniaus miesto savivaldybės chorą „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas prof. Vaclovas Augustinas).  

A grupės laimėtoja tapo Severija Bareikytė (Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla, mokyt. Ričardas Šumila). Jaunoji dirigentė jau dabar spinduliuoja kūrybine branda ir jautrumu muzikai. „Ruošdamasi konkursui sutelkiau visas jėgas, kad galėčiau perteikti muziką taip, jog ji paliestų žiūrovų širdis. Šis kelias nebūtų įmanomas be mano mokytojo Ričardo Šumilos, kuris įkvėpė ir pastūmėjo pirmyn. Daugelis konkurso dalyvių buvo mano draugai ir bendraklasiai, todėl stengiausi savęs nelyginti su jais – norėjau parodyti tai, ką sugebu aš. Prieš metus planavau išeiti iš menų mokyklos, tačiau mokytojai kažką manyje įžvelgė ir vien dėl jų paskatinimo pasilikau. Esu už tai labai dėkinga. Konkurso laimėjimas rodo, kad einu teisingu keliu“, – dalijosi mintimis laureatė.

Severija pelnė ne tik pirmą vietą, bet ir Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos choro simpatijų prizą. Antrosios vietos atiteko latviui Oskarui Freimaniui (Rygos J. Medinio vidurinė muzikos mokykla, mokyt. Vilhelmas Vācietis) ir Urtei Kretkovskytei (Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla, mokyt. Jaunius Šakalys). Pastaroji dalyvė apdovanota ir specialiuoju prizu už geriausią Konstancijos Brundzaitės kūrinio interpretaciją. Trečia vieta ir specialiuoju prizu už geriausią Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos interpretaciją apdovanotas Matas Kietis (Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykla, mokyt. prof. Vytautas Miškinis).

B grupėje triumfavo Jonas Kaminskas (Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla, mokyt. Saulė Kriščiūnaitė), pelnęs ne tik pirmą vietą, bet ir choro „Jauna muzika“ simpatijų prizą bei specialųjį apdovanojimą už geriausią Čiurlionio „Sanctus“ interpretaciją. Jonas sakė: „Pasirengimas konkursui buvo itin intensyvus: repetavome su mokytoja tris–penkis kartus per savaitę. Kiekviena repeticija tapdavo ne tik techniniu darbu, bet ir kūrinio interpretacijos paieška. Grįžęs namo dirbdavau savarankiškai: taisiau klaidas, kartojau sudėtingas vietas, mokiausi jas iš naujo ir vis grojau kūrinį fortepijonu, kad geriau suvokčiau struktūrą ir harmoniją. Didžiausias iššūkis – psichologiškai išlaikyti koncentraciją ir kūrybinį šviežumą. Įsimintiniausia konkurso akimirka – kai pirmą kartą stojau prieš chorą „Jauna muzika“ ir pradėjau diriguoti Vytauto Miškinio kūrinį „Mano gimtinė“. Repetavau šią akimirką mintyse šimtus kartų, bet tikroji patirtis pranoko viską, pajutau stiprų ryšį su choru, o muzika tapo gyvu, kvėpuojančiu organizmu. Supratau, kad dirigavimas man yra kur kas daugiau nei profesija. Tai būdas įkvėpti, sujungti žmones ir dalintis emocijomis.“

Jono mokytoja Saulė Kriščiūnaitė atvirai prisipažino, kad dar prieš metus dvejojo dėl jaunojo dirigento pasirinkimo: „Jono atėjimas į Čiurlionio menų mokyklos vienuoliktą klasę buvo vėlyvas žingsnis, todėl net bandžiau jį atkalbėti. Tačiau Jonas įrodė, kad tikras talentas visada ras kelią.“ Pasak mokytojos, Kaminskas yra kruopštus, atsakingas ir muzikalus jaunuolis, kuriam dirigavimas – ne tik profesija, bet ir gyvenimo pašaukimas.

Antra vieta B grupėje atiteko Marianui Rancānui (Rygos katedros choro mokykla, mokyt. Jurģis Cābulis), o trečioji – Ulviui Krieviņiui (Cėsių A. Kalniņio vidurinė muzikos mokykla, mokyt. Iveta Lapiņa), taip pat pelniusiam specialųjį prizą už geriausią lietuvių kompozitoriaus originalaus kūrinio interpretaciją.

Konkurso komisijos nariai – tarptautinio lygio dirigentai ir pedagogai – išsakė daug šiltų žodžių dalyviams. Komisijos pirmininkas, dirigentas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas profesorius Martynas Staškus akcentavo: „Matėme ne tik puikius techninius įgūdžius, bet ir nuoširdų jaudulį, meilę muzikai, be kurios dirigavimas virstų mechanika. Daugeliui šis konkursas buvo pirmasis ir galbūt jis taps impulsu, skatinančiu siekti dirigento profesijos.“

Latvijos dirigentas, Jāzepo Vītolo muzikos akademijos profesorius Romānas Vanagas pabrėžė: „Konkursas praėjo sėkmingai. Džiugino dalyvių nusiteikimas, jų profesionalus pasirengimas. Vertindamas pasirodymus pirmiausia kreipiau dėmesį į techninį meistriškumą ir pagarbą muzikiniam tekstui. Partitūra – pagrindinis orientyras konkurse. Atlikėjas, gebantis tiksliai perteikti kompozitoriaus sumanymą, demonstruoja išskirtinį profesionalumą. Žinoma, ne mažiau svarbi ir interpretacija, agogikos niuansai, muzikinis mąstymas. Šiais metais išvydau daug puikių pavyzdžių – perspektyvių jaunųjų talentų, kurių laukia šviesi muzikinė ateitis.“

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas džiaugėsi dėl tautiškumu spinduliuojančio repertuaro: „Maloniai nustebino Latvijos atstovai, kurie drąsiai rinkosi savo šalies kompozitorių kūrinius, taip gražiai pristatydami savo kultūrą. Lietuviai taip pat atliko nemažai savo šalies kompozitorių opusų, kas dar kartą parodė stiprų muzikinį identitetą ir gražų kultūrinį dialogą tarp šalių.“

Vienas konkurso organizatorių, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos chorinio dainavimo ir dirigavimo metodinės grupės pirmininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Dainius Puišys džiaugėsi konkurso dalyvių gausa, itin didele jaunųjų dirigentų delegacija iš Latvijos. „Žinoma, norėtųsi sulaukti ir kitų kaimyninių šalių – Estijos, Lenkijos – atstovų bei dalyvių iš kitų Lietuvos meno gimnazijų ar konservatorijų, todėl kitame konkurse sieksime plėsti renginio geografiją. Labai džiaugiuosi visais konkurso dalyviais, o ypač didžiuojuosi Čiurlionio menų mokyklos mokiniais Severija Bareikyte ir Jonu Kaminsku. Jų pasirodymai buvo itin profesionalūs, muzikalūs ir verti pirmosios vietos laureatų vardo. Taip pat sveikinu konkurso dalyvių ir laureatų pedagogus. Šis konkursas yra svarbus renginys jaunimui, suteikiantis galimybę išgirsti apie dirigento profesijos patrauklumą ir realiai tą patirti“, – sakė Puišys.

Tarptautinis Jono Aleksos jaunųjų choro dirigentų konkursas – daugiau nei varžytuvės. Tai svarbi choro meno šventė, kūrybos laboratorija, stiprinanti Lietuvos dirigavimo tradicijas, žadinanti ambicijas, plečianti akiratį, kviečianti drąsiai žengti į sceną ir prisiliesti prie didžiojo meno paslapties. Maestro Jono Aleksos atminimas neabejotinai liks gyvas ne tik prisiminimuose, bet ir kiekviename jaunojo dirigento moste, kiekvienoje naujai interpretuotoje partitūroje.