Muzika
Algirdas Klova
Daug geros muzikos
Įspūdžiai iš XXVI festivalio „Vilnius Jazz“
Pirmoji kregždė, suskambusi „Piano.lt“ salėje ir šiuolaikinio džiazo festivalį „Vilnius Jazz“ pradėjusi soliniu koncertu, buvo tikrai novatoriškiausia slovėnų džiazo pianistė Kaja Draksler. Tai buvo mūsų pirmoji festivalio pažintis su Slovėnijos džiazu. Kaja džiazo fortepijoną studijavo Olandijoje, paskui tobulinosi Niujorke. „Vilnius Jazz“ prodiuseris Antanas Gustys išgirdo K. Draksler Liublianos džiazo festivalyje, savo stilistika artimam mūsiškiui „Vilnius Jazz“. Šis koncertas tapo puikiu įvadu į festivalį ir paliko neblogą įspūdį, nes jautėsi Kajos Draksler – pianistės, kūrėjos, improvizatorės – talentas. Galbūt jai dar nėra lengva vienodai puikiai išlaikyti viso koncerto įtampą, nes šiek tiek nukenčia kompozicijų forma. Jos muzikoje rasime daug ko – minimalistinių studijų, ekspresionizmo, jaunatviškos energijos, puikios technikos ir gana drastiškų išraiškos priemonių, kurios primena „Varšuvos rudens“ festivalį prieš gerus keturiasdešimt metų. Visa tai turbūt dar jauno menininko požymiai. Kiek žinau, Kaja koncertuoja su įvairiais šiuolaikinio džiazo kolektyvais, turi savo kvintetą, taigi yra viltis ją dar išgirsti ir Lietuvoje.
Gerūta Griniūtė
Abipusio ryšio pusiaukelė
Pianistą Gintarą Januševičių kalbina Gerūta Griniūtė
Aldona Eleonora Radvilaitė
Jaudinantis ištvermės eksperimentas
Lukas Geniušas atliko visus Ludwigo van Beethoveno koncertus fortepijonui
Skoningai išleistame informatyviame leidinyje su Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro dalyvių nuotraukomis ir koncertinio sezono iki gruodžio 31 d. reklamomis puikuojasi akies su ašara fotografija bei pavadinimas – „Jaudiname jau 25 metus“... Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius su orkestru savo prisiekusiems klausytojams spalio 5–6 d. pateikė dar vieną jaudinančią dovaną: pakvietė atlikti visus L. van Beethoveno Koncertus fortepijonui jauną (g. 1990 m.), ambicingą, pasižymintį išskirtinėmis atlikėjo virtuozo savybėmis trečios kartos Geniušų muzikantų dinastijos atstovą, pianistų Petro Geniušo ir Ksenijos Knorre sūnų Luką Geniušą, jau turintį Lietuvoje jo skambinimu besižavinčią publiką. Gerbėjams žinomi reikšmingiausi Luko laimėjimai konkursuose: II vieta Škotijos tarptautiniame konkurse (2007), aukso medalis XV tarptautiniame Ginos Bachauer pianistų konkurse JAV (2010), sidabro medalis ir II premija viename svarbiausių – tarptautiniame Frederico Chopino pianistų konkurse Varšuvoje (2010).
Rima Povilionienė
Prokofjevo portreto ir gotikinės garsų katedros versijos
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncertas
Koncerte pianistas atliko Sergejaus Prokofjevo Trečiąjį fortepijoninį koncertą, kurį vos prieš kelis mėnesius įrašė kartu su Vokietijos simfoniniu orekstru ir batutos meistru Kentu Nagano (įrašų kompanija „Naïve“). Tai kūrinys, kuriame apstu ir tokatiško motoriškumo, vietomis kampuoto ar groteskiško (pirmoje dalyje), vietomis tarsi prognozuojančio nūdienos minimalistų sumanymus (pavyzdžiui, trečios dalies kodoje), ir gilaus lyrizmo, nemažai dėmesio skiriama orkestro instrumentų solinėms partijoms. Lietuvių orkestre ypač meistriškai skambėjo medinių pučiamųjų solo pasirodymai, masyvūs tutti epizodai (šitai LVSO atlieka išties įtikinamai), tačiau styginių griežimui, pavyzdžiui, skambant mąsliai pirmos dalies įžangai ar panašiose vietose, kur styginių grupės iškyla į pirmą planą, trūko vientisumo ir lengvumo, plevenančios S. Prokofjevo melodijos virto sunkiasvorėmis garsų lavinomis. Jų klausydamasi prisiminiau, kad orkestras puikiai geba išgauti, atrodytų, sunkiai apčiuopiamo, tarsi ore pakibusio ir jautriai virpančio garso kokybę, ir tai ne kartą įrodė atlikdamas, pavyzdžiui, Richardo Wagnerio „Lohengrino“ Preliudą. Taip pat prisiminiau, kad Trečiasis koncertas neretai vadinamas S. Prokofjevo muzikiniu portretu. Mstislavas Rostropovičius yra pasakęs: ...
Edgaras Polauskas
Kai sapnai piešia muzikinius paveikslus
Giuseppe’s Verdi opera „Ernanis“
Nuostabu, kad mes, žmogiškosios būtybės, esame apdovanotos galimybe jausti meno grožį – būtent jausti, o ne matyti, girdėti ar išprotauti. Mažai dalykų šiame pasaulyje prilygsta vidinei būsenai, kuri apima, pavyzdžiui, įžengus į dailės muziejų. Pirmieji žingsniai jame paprastai nebūna užtemdyti jokių bandymų įvertinti ar suvokti to, ką mato akys, – jos šiuo atveju tėra langai, pro kuriuos į vidų plūsta sunkiai apčiuopiami atmosferos, ypatingos būties spinduliai. Šiai jausenai prilygti gali tik ta trumpa akimirka, kai sėdint operos teatre laukiama beprasidedančio spektaklio – kai jau gęsta šviesos, sklando tobulai disonuojantys derinamų orkestro instrumentų garsai; tuojau prasidės...
Vaida Urbietytė Urmonienė
Norėjau, kad koncertas nesibaigtų
Styginių kvarteto „Art Vio“ koncertas Vytauto Kasiulio dailės muziejuje
Kiekvienais metais, prabėgus vasarai, nekantraudama laukiu naujo koncertų maratono. Rudenį jau teko dalyvauti ne viename renginyje, tačiau vienas išskirtiniausių – styginių kvarteto „Art Vio“ (Ingrida Rupaitė-Petrikienė, I smuikas, Kristijonas Venslovas, II smuikas, Tomas Petrikis, altas, Povilas Jacunskas, violončelė) koncertas rugsėjo 12 d. neseniai atidarytame Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, kuris, manyčiau, bus dar viena nauja erdvė kameriniams koncertams.
Šiemet kvartetas švenčia kūrybinės veiklos 10-metį. Vos susibūrę, kolektyvo nariai iškart tapo aktyviais koncertinio gyvenimo dalyviais, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo daugybėje konkursų, meistriškumo kursuose Austrijoje.
Šviesė Čepliauskaitė
Kalbėti pasitelkus muziką
Pianistę Guodą Gedvilaitę kalbina Šviesė Čepliauskaitė
Laimutė Ligeikaitė
Iškalbingo motyvo meistras
Kompozitorių Teisutį Makačiną kalbina Laimutė Ligeikaitė
Rima Povilionienė
Tėvynės ieškojimas, arba iš ko susideda Nidos DNR?
Thomo Manno festivaliui pasibaigus
Liepos 13–20 d. Nidoje jau septynioliktą kartą įvyko tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kaip ir įprasta, šiųmetis festivalis sujungė muzikos, žodžio, dailės ir kino sferas – buvo pristatytos 7 literatūrinės ir 4 dailės bei fotografijos parodų popietės, surengti 8 koncertų vakarai ir 5 kino naktys. Bene pirmą kartą festivalis sulaukė tokio ypatingo tuo metu mūsų šalyje viešėjusio Vokietijos Prezidento Joachimo Gaucko ir Lietuvos prezidentų Dalios Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus – festivalio globėjo – vizito. Turbūt neatsitiktinai paskutine Joachimo Gaucko viešnagės Lietuvoje stotele tapo Nida, apsilankymas T. Manno namelyje ir autentiška dovana muziejui – T. Manno romano „Juozapas ir jo broliai“ antikvarinis tritomis, nuoširdi kalba festivalio svečiams evangelikų liuteronų bažnyčioje (daug metų J. Gauckas dirbo pastoriumi Šiaurės Vokietijoje) apie politinę tėvynę, skaudžios emigracinės patirties bendrystę lietuvių ir vokiečių istorijoje, dalyvavimas festivalio pradžios koncerte.
Laimutė Ligeikaitė
Apie atostogų muziką ir nesusisiekiančius indus
Išties keista rašyti apie vasaros koncertus. Atostogų dvasia verčia atsipalaiduoti ir nelaukti jokių reikšmingesnių postūmių koncertiniame gyvenime – nebent tik įprastų, viliojančių ir patrauklių poilsiautojams. Vos ne kiekviename miestelyje vasarą kaip niekad pagausėjo festivalių, koncertų, meistriškumo kursų ir t.t. Atidesniu žvilgsniu net neįmanoma visko aprėpti. Matyt, toji kultūros krizė iš kiekybės (buvo verkiama, jog niekur niekas nevyksta) persikėlė į kokybę (o čia jau gilesnė problema). Tačiau šį kartą atkreipkime dėmesį į vieną kurortą, vis dėlto „skambantį“ garsiau už kitus. Palanga šiemet – ne šiaip kurortas, o Lietuvos kultūros sostinė. Tad buvo smalsu ten ne pasivaikščioti iki skausmo pažįstamais takais link jūros, o apsilankyti kai kuriuose ryškesniuose muzikiniuose renginiuose, žinoma, akademinės muzikos koncertuose, kurių afišas buvo sunku rasti tarp mirguliuojančių „popsininkų“ plakatų. Nors, reikia pripažinti, ir visų klasikinių koncertų pajūryje aplankyti neįmanoma.
